Širdies plakimas gali sutrikti, kai pasireiškia priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai – tai situacija, kai elektrinis impulsas širdyje kyla anksčiau ir ne iš įprastos vietos. Dažnai priešlaikinių prieširdžių susitraukimų (PPS) net nejaučiame, bet kartais jie sukelia nemalonius pojūčius ar nerimą.
Kas yra priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai?
PPS – tai papildomi širdies dūžiai, kuriuos sukelia ankstyvas signalas širdies prieširdžiuose. Paprastai širdies plakimą reguliuoja sinusinis mazgas, esantis dešiniajame prieširdyje – iš čia sklindantys impulsai lemia tolygų ir ritmingą širdies darbą. Tačiau PPS atveju papildomas signalas atsiranda kitoje prieširdžio vietoje, todėl širdis susitraukia per anksti, trumpam sutrikdydama įprastą ritmą.
Kai širdis gauna ankstyvą impulsą, dažnai viduje dar nėra susikaupę pakankamai kraujo, todėl stipraus išstūmimo nebūna. Jaučiamas trikdys – po papildomo dūžio gali pasijusti tarsi praleistas plakimas arba stipresnis, „smūginis“ širdies judesys. Kartais priešlaikinis dūžis atrodo stipresnis arba kitoks nei įprastai, nes širdis tuo metu turi daugiau kraujo nei įprastai būna praleidžiant dūžį.
PPS gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, yra gana dažni ir nebūtinai rodo rimtas problemas. Paprastai jie nepavojingi, nebent jų atsiranda labai dažnai ar sukelia ryškių negalavimų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
PPS išsivystymui įtakos turi įvairios priežastys. Elektrolitų disbalansas (pvz., kalio ar magnio trūkumas), hormonų kiekio pokyčiai, širdies pažeidimai ar net struktūriniai pakitimai širdyje gali išprovokuoti šiuos papildomus dūžius. Taip pat PPS dažnai pasireiškia dėl išorinių veiksnių, tokių kaip:
- Nuovargis ar nepakankamas miegas
- Padidėjęs fizinis ar emocinis stresas
- Kavos ar kitų kofeino turinčių gėrimų vartojimas
- Alkoholio vartojimas
- Rūkymas
- Kai kurių vaistų (ypač veikiančių širdies ar psichikos sistemą) vartojimas
- Didesnis skydliaukės aktyvumas
- Poilsio ir hidratacijos stoka
- Narkotinių ar stimuliuojančių medžiagų vartojimas
Dažnai tiksli PPS priežastis lieka nenustatyta, o kartais jie tiesiog atsiranda be aiškaus išorinio veiksnio.
Kam dažniau pasireiškia priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai?
PPS pasitaiko visiems, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali būti dažnesni. Padidėjusi rizika stebima:
- Aukštesnio ūgio asmenims
- Nėščiosioms
- Turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligų
- Retai sportuojantiems ar turintiems mažą fizinį aktyvumą
- Sergantiems cukriniu diabetu
- Turintiems aukštą kraujospūdį
- Esant žemam „gerojo“ cholesterolio lygiui (HDL)
- Žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (pvz., LOPL)
- Rūkantiems ar vartojantiems daug kofeino
- Dažnai patiriantiems įtampą, stresą ar nemigą
- Tiems, kurie nepakankamai vartoja vandens
- Kenčiantiems nuo elektrolitų disbalanso
- Vartojantiems narkotikus ar stiprius stimuliatorius
PPS simptomai
Priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai kartais visiškai nesukelia jokių pojūčių, tad žmonės jų nepastebi. Tačiau kai kurie visgi jaučia tam tikrus simptomus:
- Širdies daužymasis ar stipresni širdies smūgiai
- Pojūtis, kad širdis „praleidžia dūžį“
- Nerimo jausmas, oro trūkumas
- Širdies plakimas pasidaro greitesnis ar nelygaus ritmo
Neretai šias apraiškas lydi laikinas neramumas ar sumažėjęs fizinis pajėgumas, tačiau dažniausiai šie simptomai praeina savaime.
Kokios galimos komplikacijos?
Jei PPS pasikartoja labai dažnai (pvz., dešimtys ar net keli šimtai kartų per parą), ilgainiui gali padidėti prieširdžių virpėjimo rizika. Prieširdžių virpėjimas trukdo normaliam širdies darbui ir ilgalaikėje perspektyvoje gali komplikuotis rimtesniais sveikatos sutrikimais.
Kaip nustatomi priešlaikiniai prieširdžių susitraukimai?
PPS diagnozuoti nėra sudėtinga – bet svarbu juos užfiksuoti, nes apžiūros metu šie sutrikimai gali laikinai išnykti. Dažniausiai taikomi tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG) – pagrindinis tyrimas, registruojantis širdies elektrinius impulsus
- Širdies ritmo monitoravimas – kasdien arba ilgesnį laiką nešiojamas aparatas, padedantis nustatyti retai pasitaikančius PPS
- Echokardiograma (širdies echoskopija) – leidžia įvertinti širdies struktūrą
- Kraujo tyrimai – padeda įvertinti elektrolitų ir skydliaukės hormonų kiekį
Gydymo galimybės
Daugeliu atvejų PPS nereikia gydyti – jei nėra ryškių simptomų, jie dažniausiai praeina savaime. Tačiau jei papildomi širdies dūžiai kelia daug nepatogumų arba pasikartoja dažnai, gydytojas gali pasiūlyti sprendimus, priklausomai nuo pagrindinės priežasties.
- Vaistai – dažniausiai vartojami beta adrenoblokatoriai, kartais paskiriami antiaritminiai preparatai
- Kateterio abliacija – labai retais atvejais taikoma procedūra, kai šaltiniu tampa viena aiški vieta širdyje
Sebės pagyvenimas su PPS ir savirūpa
Siekdami sumažinti PPS dažnį, rekomenduojama:
- Vengti išorinių dirgiklių: mažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti
- Išlaikyti tinkamą fizinį aktyvumą
- Pakankamai ilsėtis, vengti pervargimo
- Gerti pakankamai vandens
- Stengtis valdyti stresą ir rūpintis psichologine sveikata
Jei simptomai dažnėja ar kartu ima kankinti kiti sveikatos sutrikimai – būtina kreiptis į gydytoją. Ypač jei atsiranda stiprus širdies plakimas, dusulys ar silpnumas.
PPS: ką tikėtis ateityje?
Daugumai žmonių PPS nėra pavojingi ir dažnai išnyksta savaime. Jei vargina tik retkarčiais ar nesukelia diskomforto, gydymo dažnai net neprireikia. Tačiau dažni PPS gali didinti prieširdžių virpėjimo tikimybę, todėl svarbu stebėti širdies būklę ir reguliariai konsultuotis su gydytoju, ypač jei yra kitų širdies ligų.
Kasdieniai patarimai
- Palaikykite sveiką gyvenimo ritmą: miegokite pakankamai, venkite nuovargio
- Apribokite stimuliuojančių medžiagų kiekį: kofeino, alkoholio
- Nerūkykite ir nevartokite kvaišalų
- Aktyviai judėkite – net lengva fizinė veikla stiprina širdį
- Nuolat stebėkite savo savijautą ir kreipkitės konsultacijos, jei atsiranda naujų arba stiprėjančių simptomų
