Prognatizmas – tai būklė, kai apatinis arba viršutinis žandikaulis, o kartais abu, išsikiša į priekį stipriau nei įprasta. Paprastai ši anomalija pastebima jau gimimo metu, nes dažnai yra įgimta, tačiau kai kuriais atvejais žandikaulio išsikišimas gali formuotis vėliau – dėl traumų, kramtymo įpročių vaikystėje, pavyzdžiui, nykščio čiulpimo ar nuolatinių dantų problemų.
- 1.Kas yra prognatizmas?
- 2.Kaip atpažinti prognatizmą?
- 3.Kas dažniausiai susiduria su prognatizmu?
- 4.Kaip prognatizmas paveikia sveikatą?
- 5.Prognatizmo simptomai
- 6.Kas lemia prognatizmo atsiradimą?
- 7.Kaip nustatomas prognatizmas?
- 8.Prognatizmo gydymas
- 9.Ar įmanoma išvengti chirurginio gydymo?
- 10.Kiek laiko trunka atsigauti po ortognatinės chirurgijos?
- 11.Kokios galimos chirurgijos komplikacijos?
- 12.Ar įmanoma užkirsti kelią prognatizmui?
- 13.Ką galima tikėtis sergant prognatizmu?
- 14.Kada kreiptis į gydytoją?
Kas yra prognatizmas?
Prognatizmas – tai specifinis veido kaulų augimo pokytis, kai vienas arba abu žandikauliai išsikiša į priekį. Dažniausiai ši būklė susijusi su apatiniu žandikauliu. Nors dažniausiai tai yra paveldėta, tačiau įvairūs išoriniai veiksniai ir žandikaulių sužalojimai taip pat gali lemti šio sutrikimo vystymąsi. Retais atvejais prognatizmas pasireiškia ir vaikams, ir suaugusiesiems.
Kaip atpažinti prognatizmą?
Prognatizmas gali pasireikšti skirtingomis formomis, kurios priklauso nuo to, kuris žandikaulis labiausiai išsikiša:
- Mandibulinis prognatizmas – kai apatinis žandikaulis išsikiša labiau nei viršutinis.
- Maksilinis prognatizmas – kai viršutinis žandikaulis išsikiša labiau nei turėtų (dar žinomas kaip alveolinis prognatizmas).
- Bimaksilinis prognatizmas – kai abu žandikauliai yra išsikišę į priekį.
Būklė gali būti labai įvairi – nuo vos pastebimos iki ryškios, kai smarkiai keičiasi žmogaus išvaizda ir kasdienis gyvenimas.
Kas dažniausiai susiduria su prognatizmu?
Šis sutrikimas pasitaiko tiek vyrams, tiek moterims, šiek tiek dažniau – vyrams. Prognozuojama, kad vaikams jis būdingas 0,5–2 proc. atvejų, o suaugusiems – 2–4 procentams.
Kaip prognatizmas paveikia sveikatą?
Išsikišęs žandikaulis dažnai sukelia netaisyklingą sąkandį – dantys tinkamai nesusiglaudžia, kas ilgainiui lemia dantų nusidėvėjimą, kramtymo problemas ar sunkumus kalbant. Be to, netaisyklingai išdėstyti dantys sunkiau išvalomi, todėl dažniau atsiranda kariesas ar periodonto ligos.
Prognatizmo simptomai
Sergant prognaizmu, simptomai ir pojūčiai priklauso nuo žandikaulio pokyčių laipsnio. Dažniausiai pasitaiko šie požymiai:
- Išsikišęs apatinis, viršutinis arba abu žandikauliai.
- Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (TMJ) sutrikimai.
- Dantų nudilimas (erozija).
- Bruksizmas (griežimas dantimis).
- Netaisyklingas sąkandis – užkandis ar atvirkštinis sąkandis.
- Žandikaulio išnirimas.
- Dantų išsidėstymo sutrikimai.
- Kramtymo sunkumai.
- Artikuliacijos, kalbos problemos.
- Kvėpavimo sunkumai.
Kas lemia prognatizmo atsiradimą?
Pagrindinė priežastis – netaisyklingas veido kaulų vystymasis. Dažniausiai šį augimo pakitimą lemia paveldimumas: jeigu šeimoje yra buvę išsikišusių žandikaulių atvejų, padidėja tikimybė ir jūsų vaikui. Tačiau kartais prognatizmas gali būti tam tikrų genetinių ar endokrininių sindromų požymis:
- Akromegalija – per didelis augimo hormono kiekis skatina audinių augimą, dėl to žandikaulis gali tapti neproporcingai didelis.
- Crouzon sindromas – genetinis sindromas, kai kaukolės siūlės suauga per anksti ir deformuoja veido proporcijas.
- Bazalinių ląstelių nevusų sindromas – paveldimas veido kaulų vystymosi sutrikimas, dažnai pasireiškiantis ir prognatizmu.
- Akrodizostozė – kaulų augimo sutrikimas, kuriam būdingas mažas viršutinis žandikaulis, todėl apatinis atrodo didesnis. Be to, dažnai būna trumpesnė nosis, rankos ir kojos.
- Dauno sindromas – dėl papildomos chromosomos vystymasis gali sutrikti ir paveikti žandikaulių proporcijas.
Kaip nustatomas prognatizmas?
Diagnozuojant šią būklę, gydytojas įvertina bendrą išvaizdą, klausia apie požymius ir šeimos ligų istoriją. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Dantų rentgenogramos – padeda įvertinti žandikaulio kaulų bei dantų būklę.
- Kaukolės šoninis rentgenas – leidžia pamatyti žandikaulio ir žandikaulio sąnarių tarpusavio santykius.
- Dantų atspaudai – pagal juos gaminamas tikslus dantų modelis, svarbus gydymo planavimui.
Prognatizmo gydymas
Pasirenkamas gydymas priklauso nuo pokyčių masto. Jei žandikaulio anomalija ryški, paprastai reikalinga operacija, nes ortodontinės priemonės (pvz., breketai) leidžia tiesinti tik dantis, bet nekeičia kaulų padėties. Lengvesniais atvejais gali pakakti tik ortodontinio gydymo, tačiau dažniausiai rekomenduojama derinti ortodontiją su chirurgija.
Ortogatinė chirurgija
Ši procedūra leidžia tiksliai pakoreguoti žandikaulio padėtį, pagerinti ne tik paciento išvaizdą, bet ir sąkandį, funkciją. Operacija dažniausiai derinama su ortodontiniu gydymu: prieš operaciją dantys ištiesinami breketais arba kapomis, o kaulai chirurgiškai perstatomi į taisyklingą padėtį. Po tokios intervencijos ne tik pagerėja burnos funkcijos, bet ir išvaizda.
Ortodontinis gydymas
Esant nedideliam prognatizmui, gali užtekti tiesinimo breketais ar skaidriomis kapomis. Tačiau esant žymesniam žandikaulio išsikišimui, šios priemonės paprastai derinamos su chirurgine intervencija. Tik individualiai įvertinęs gydytojas gali patarti, koks gydymo planas bus efektyviausias jūsų atveju.
Ar įmanoma išvengti chirurginio gydymo?
Jei žandikaulio išsikišimas ypač nežymus, jo korekcijai gali pakakti tik ortodontijos – breketai ar kapos gali padėti išlyginti dantis. Tačiau dantų tiesinimas nepakeičia žandikaulio kaulo padėties, tad esant ryškesniam pokyčiui, chirurginis gydymas dažnai neišvengiamas.
Kiek laiko trunka atsigauti po ortognatinės chirurgijos?
Pilnas gijimo laikotarpis po šios operacijos paprastai trunka nuo devynių iki dvylikos mėnesių. Tikslius mitybos bei gyvenimo ritmo pokyčius šiuo laikotarpiu paaiškina gydytojas. Nors įprastą veiklą – darbą, mokslus – galėsite atnaujinti po kelių savaičių (dažniausiai per 2–3 savaites), galutiniam pasveikimui prireiks šiek tiek daugiau laiko.
Kokios galimos chirurgijos komplikacijos?
- Uždegimas po operacijos.
- Pažeisti nervai.
- Žandikaulio skausmas, kartais – lūžis.
- Sutrikęs sąkandis ar nedidelis žandikaulio pasislinkimas į pradinę padėtį jau po gydymo.
Ar įmanoma užkirsti kelią prognatizmui?
Kadangi dažniausiai prognatizmas paveldimas ir išsivysto dar prieš gimimą, jo sukontroliuoti ar išvengti neįmanoma. Tie, kurie nerimauja dėl galimo šio sutrikimo perdavimo vaikams, gali pasikonsultuoti su genetiku dėl rizikos įvertinimo.
Ką galima tikėtis sergant prognatizmu?
Esant žandikaulio išsikišimui, gydytojas individualiai aptars visus įmanomus gydymo būdus ir padės pasirinkti optimalų sprendimą. Dažniausiai, jei būklė trikdo funkcijas ar stipriai keičia išvaizdą, rekomenduojama operacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, kad žandikaulis išsikišęs į priekį, verta pasitarti su gydytoju ortodontu ar chirurgu. Dažnai ši problema yra tik estetinė, bet jei ji apsunkina kramtymą, kalbą ar kvėpavimą, nedelskite – reikalinga specialistų pagalba.
