Savalaikė kateterizacija, dar vadinama protarpine kateterizacija, – tai šlapimo pūslės ištuštinimo metodas, naudojamas tada, kai žmogus negali natūraliai pasišlapinti. Šiam tikslui yra pasitelkiamas medicininis vamzdelis – kateteris – kuris laikinai įvedamas į šlapimo pūslę per šlaplę.
Kaip veikia protarpinė kateterizacija
Procedūra atliekama įvedant sterilų kateterį į šlaplę iki šlapimo pūslės. Kai kateteris pasiekia pūslę, šlapimas pradeda tekėti per vamzdelį į specialų maišelį arba tiesiai į tualetą. Pasibaigus šlapimo srovei, rekomenduojama šiek tiek pajudinti kateterį – taip įsitikinama, kad pūslė visiškai ištuštėjo. Tada kateteris išimamas.
Skirtingai nei nuolatinės (ilgalaikės) kateterizacijos atveju, šio metodo nereikia naudoti nuolat – kateteris įvedamas keletą kartų per parą ir iš karto pašalinamas, todėl žmogui nereikia nešioti išorinės šlapimo surinkimo sistemos visą laiką.
Privalumai ir kodėl verta pasirinkti
Protarpinė kateterizacija yra gana paprasta išmokti. Iš pradžių tai gali pasirodyti sudėtinga, tačiau praktikuojantis dauguma žmonių savarankiškai išmoksta procedūrą atlikti patys. Net ir jaunesni vaikai neretai geba pasirūpinti savimi, o jei dėl sveikatos būklės kyla sunkumų, padėti gali artimieji ar slaugytojas.
Tinkamai atliekama protarpinė kateterizacija veiksmingai padeda išvengti šlapimo pūslės persipildymo ir su tuo susijusių komplikacijų – pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijų ar pūslės tempimo. Šis metodas ypač tinka tiems, kuriems būtina reguliariai ištuštinti pūslę, tačiau nenorima ar nėra galimybių nešioti nuolatinio kateterio – tai padeda gyventi aktyviau ir jaustis laisviau.
Palyginimas su nuolatiniu kateteriu
Nuolatiniai kateteriai, kurie paliekami organizme ilgesniam laikui, gali sukelti daugiau komplikacijų – nuo infekcijų iki užsikimšimo ar net šlapimo pūslės spazmų. Tuo tarpu protarpinė kateterizacija laikoma saugesne alternatyva ir, gerai išmokus ją atlikti, sumažina riziką patirti šiuos nepageidaujamus efektus. Šis būdas taip pat gali teigiamai paveikti gyvenimo kokybę – žmonės jaučiasi labiau kontroliuojantys savo būklę.
Kada gydytojas gali rekomenduoti protarpinę kateterizaciją?
- Esant šlapimo susilaikymui (kai pūslė neištuštinama iki galo ar visai netuštėja natūraliai)
- Jeigu pasireiškia šlapimo nelaikymas (nekontroliuojamas šlapinimasis)
- Sunkių pūslės sutrikimų atvejais, kai gresia inkstų pažeidimas
Taip pat protarpinė kateterizacija gali būti paskirta sergant stuburo pažeidimais, neurologinėmis ligomis arba po kai kurių chirurginių operacijų – pavyzdžiui, atlikus prostatos, lytinių organų ar pilvo histerektomiją.
Ką reikėtų žinoti apie šią procedūrą?
Kiek kartų per dieną reikės atlikti kateterizaciją, nurodys gydytojas – dažnis priklauso nuo individualių poreikių ir būklės. Kateterius galima įsigyti įvairių dydžių ir tipų, jie parduodami medicinos reikmenų parduotuvėse. Kai kurie yra vienkartiniai, kiti gali būti naudojami pakartotinai, jei tarp panaudojimų tinkamai sterilizuojami. Papildomai gali prireikti tokios priemonės kaip lubrikantas ar dezinfekcinės medžiagos.
Pradėjus mokytis protarpinės kateterizacijos galima susidurti su tam tikrais iššūkiais – vyrams kartais sunku įveikti šlaplės sfinkterį, o moterims gali būti sunku tiksliai rasti šlaplės angą. Labai retais atvejais kateteris gali pažeisti susilpnintą šlaplės vietą ir sukelti kraujavimą, todėl visada svarbu stebėti savo būklę.
Naudingi patarimai kasdienai
- Registruokite, kiek šlapimo surenkama – kai kuriais atvejais gydytojas gali paprašyti sekti šiuos duomenis
- Laikykitės higienos ir rūpinkitės švaria įranga, kad sumažintumėte infekcijų riziką
- Visada pasirūpinkite, kad turėtumėte visus reikalingus reikmenis
Jei kyla klausimų ar pasireiškia sunkumų, visada svarbu apie tai pranešti gydytojui, kuris padės prisitaikyti prie šios procedūros ir užtikrins, kad ji būtų saugi ir veiksminga.
