Pseudofakija – taip medikai vadina būklę, kai akyje implantuojamas dirbtinis lęšiukas, pakeičiantis natūralų. Tokia procedūra taikoma pašalinus kataraktą, kai dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradeda drumstėti akies lęšiukas. Po operacijos įdedamas intraokulinis lęšis (IOL), dar vadinamas pseudofakiniu lęšiuku.
Kada reikalingas dirbtinis lęšiukas
Pseudofakinio lęšiuko reikia tada, kai pašalinus kataraktą akyje nelieka natūralaus lęšio. Katarakta – tai normaliai skaidraus lęšiuko drumstėjimas, trukdantis šviesai tinkamai pasiekti tinklainę. Dėl to matymas prastėja, vaizdai tampa neryškūs, blankūs.
Dažniausiai katarakta išsivysto vyresniame amžiuje, nes metams bėgant baltymai lęšiuke pradeda sankaupas ir formuoja drumstumą. Dėl to dažnam žmogui senatvėje prireikia keisti lęšiuką norint atkurti regėjimą.
Kokie požymiai rodo, kad gali reikėti naujo lęšiuko
Lęšiuko drumstėjimą galima įtarti, jei pastebite vieną ar kelis iš šių simptomų:
- regėjimas pasidaro lyg per rūką, išsilieja vaizdas
- spalvos atrodo švelnesnės, priblukusios
- vis sunkiau įžiūrėti prieblandoje arba vakarais
- stipriau erzina ryški šviesa, saulė ar žibintai naktį
- matote dvejinimąsi viena akimi
- dažnai tenka keisti akinių ar kontaktinių lęšių stiprumą
- sunku skaityti ar dirbti smulkius darbus be papildomos šviesos
Kaip nustatoma, ar reikia operacijos
Akių gydytojas įvertina regėjimą atlikdamas kelis paprastus, bet svarbius tyrimus. Dažniausiai atliekamas regos aštrumo testas su lentelėmis ir viena uždengta akimi – taip matoma, kiek aiškiai įskaitote simbolius. Specialus plyšinės lempos tyrimas leidžia detaliai apžiūrėti akies priekinę dalį ir lęšiuką. Tinklainės būklei įvertinti naudojami lašai praplečiantys vyzdį, o tuomet apžiūrima, ar nėra kitų ligų ar kataraktos požymių.
Kaip atliekama lęšiuko keitimo operacija
Kataraktos gydymo esmė – pašalinti drumstą lęšiuką ir pakeisti jį skaidriu dirbtiniu. Prieš procedūrą tiksliai pamatuojami akies parametrai, kad lęšiukas būtų parinktas individualiai. Operacijos metu pacientui į akis įlašinami lašai, išplečiantys vyzdį, oda aplink akis steriliai nuvaloma, o patį paviršių nuskausminama.
- Fakoemulsifikacija: per labai mažą pjūvį priekinėje akies dalyje įvedamas zondas, kuris ultragarso pagalba išskaido drumstą lęšiuką smulkiomis dalelėmis, o šios pašalinamos.
- Lazerių metodas: naudojamas lazeris, kuriuo atliekamas pjūvis ir susmulkinama katarakta.
- Ekstrakapsulinis pašalinimas: kai kuriais atvejais atliekamas didesnis pjūvis ir drumstas lęšiukas išimamas sveikas.
Pašalinus senąjį lęšiuką, toje vietoje patalpinamas naujas dirbtinis. Jei reikia, pjūvis užsiuvamas arba leidžiama jam išgyti natūraliai. Akis uždengiama apsaugine tvarsčiu ar plastikiniu skydeliu, saugančiu nuo infekcijos ir mechaninio poveikio.
Dažniausiai pacientas tą pačią dieną gali grįžti namo, tačiau iš anksto pasirūpinama palyda, nes po operacijos vairuoti negalima.
Galimos komplikacijos po lęšiuko implantavimo
Nors didžioji dalis operacijų praeina sklandžiai, kartais pasitaiko komplikacijų. Po pseudofakijos galimi tokie sunkumai:
- per stiprus ar per silpnas regos koregavimas
- dirbtinio lęšiuko pasislinkimas ar ne visai tikslus įstatymas
- lęšiuko pasislinkimas vėliau, dėl ko vėl gali neryškėti matymas
- retinos (tinklainės) sutinimas, dar vadinamas Irvine-Gass sindromu
Papildomai, pati lęšiuko keitimo operacija, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, turi rizikų:
- akies infekcija
- kraujavimas
- akių paraudimas ir tinimas
- regėjimo netekimas ar dvejinimasis
- padidėjęs spaudimas akyje, kuris ilgainiui kelia glaukomos pavojų
- tinklainės atšoka
Kokia regėjimo perspektyva po operacijos
Didžiajai daliai pacientų – apie 9 iš 10 – tokia operacija padeda susigrąžinti gerą regėjimą. Dažniausiai įdedamas vienfokalis lęšiukas, kuris leidžia aiškiai matyti arba toli, arba arti. Yra galimybė rinktis ir daugiafokalį lęšiuką, kuris suteikia aštresnį matymą abiem atstumais, tačiau tokia galimybė tinka ne visiems.
Po operacijos dažnas vis tiek dėvi akinius – pavyzdžiui, skaito ar vairuoja priklausomai nuo pasirinkto dirbtinio lęšiuko tipo.
