PTEN hamartomos auglių sindromas (PHTS) – tai bendra terminas kelioms retoms ligoms, kurios atsiranda dėl pokyčių PTEN gene. PTEN – tai vadinamasis auglių slopinimo genas, kuris gamina fermentą, neleidžiantį ląstelėms augti nekontroliuojamai ir formuoti auglius. Kai šiame gene įvyksta mutacija, ląstelės ima daugintis be kontrolės, dažniausiai susidaro hamartomos ir kiti gerybiniai audinių dariniai. PHTS padidina tiek gerybinių, tiek piktybinių – vėžinių – auglių riziką.
- 1.Kokios ligos priklauso PHTS grupei?
- 2.Cowden ir BRRS sindromų ypatumai
- 3.PHTS simptomai
- 4.Kaip atsiranda PHTS?
- 5.Paveldėjimo ypatybės
- 6.PHTS ir onkologiniai pavojai
- 7.PHTS diagnozavimas
- 8.PHTS gydymas ir stebėsena
- 9.Ar įmanoma išvengti PHTS?
- 10.Gyvenimas su PHTS ir prognozė
- 11.Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus?
- 12.Kaip PTEN mutacija lemia navikų vystymąsi?
- 13.PHTS susijusios būklės ir rizikos
Kokios ligos priklauso PHTS grupei?
PTEN hamartomos auglių sindromų grupę sudaro kelios būklės, tarp kurių – Cowden sindromas ir Bannayan-Riley-Ruvalcaba sindromas (BRRS). Šios dvi ligos anksčiau buvo laikomos skirtingomis, tačiau dabar abi įtrauktos į bendrą PHTS grupę, nes jų eiga siejama su PTEN geno mutacijomis.
Asmenys, turintys PHTS ar BRRS, susiduria su panašia sveikatos rizika. Jie gali gyvenimo eigoje patirti tiek Cowden sindromui, tiek BRRS būdingų požymių ir simptomų.
Cowden ir BRRS sindromų ypatumai
Dažniausiai suaugusieji suserga Cowden sindromu. Ši liga padidina tiek gerybinių, tiek piktybinių auglių galimybę. Dažniausiai pažeidžiami audiniai ir organai – krūtys, skydliaukė, gimda, žarnynas, oda, liežuvis ir dantenos.
BRRS sindromas paprastai pasireiškia vaikystėje. Jam būdingi odos augliai, gimtų žymių atsiradimas bei galimi vystymosi sutrikimai.
PHTS simptomai
Hamartomos ir kiti požymiai PHTS atveju gali pasireikšti praktiškai bet kuriame audinyje. Simptomai priklauso nuo konkrečios sindromo formos. Galimi šie požymiai:
- Odos darinių – smulkių karpelių, odos išaugų atsiradimas.
- Tamsių plokščių dėmių ant delnų ir pėdų susiformavimas.
- Veide – mažos, lygios ataugos.
- Odai spalvą atitinkantys iškilūs mazgeliai.
- Poodiniai riebalų navikai (lipomos).
- Kieti gumburai burnos gleivinėje (oralinės fibromos).
- Kraujagyslių darinių, hemangiomų ar gimimo žymių išryškėjimas.
- Pigmentinių dėmelių atsiradimas vyriškų lyties organų srityje.
- Skydliaukės mazgai, daugiamazgės gūžys.
- Gimdos miomos.
- Krūtų fibroadenomos ir cistiniai dariniai.
- Viršutinio virškinamojo trakto ar storosios žarnos polipai.
- Išsiplėtusi galva (makrocefalija) ar išskirtinai ilga galvos forma.
- Vystymosi vėlavimas.
- Autizmo spektro sutrikimai.
Kaip atsiranda PHTS?
PHTS vystosi, kai PTEN gene atsiranda mutacija – paveldėta arba naujai atsiradusi. PTEN gamina fermentą, kuris reguliuoja ląstelių dalijimąsi ir žymi, kada ląstelė turi baigti gyvavimo ciklą, kad atsirastų vietos naujoms, sveikoms ląstelėms. Jei šis genas neveikia kaip reikia, ląstelės įprastos kontrolės nebeturi ir gali pradėti nekontroliuojamai augti, formuodamos auglius. Dažniausiai jie būna ne piktybiniai, bet situacija gali keistis ir į rimtesnę.
PHTS – tai genetinė šeiminė liga, kuri gali būti paveldima iš biologinių tėvų.
Paveldėjimo ypatybės
PHTS paprastai paveldima autosominiu dominantiniu būdu: kiekvienas turi dvi PTEN geno kopijas – po vieną iš abiejų tėvų. Sergant PHTS, užtenka vienos pakitusios geno kopijos, kad liga pasireikštų. Kartais mutacija įvyksta spontaniškai dar prenataliniame vystymosi etape.
Turint mutaciją, yra 50% tikimybė, kad ją paveldės ir vaikai.
PHTS ir onkologiniai pavojai
Ypač turint Cowden sindromą, vėžio tikimybė didesnė nei bendroje populiacijoje. Pavojingiausi – krūties, skydliaukės, inkstų, gimdos, storosios žarnos vėžiniai susirgimai, retesniais atvejais – melanoma. Todėl itin svarbūs reguliarūs profilaktiniai tyrimai ir ankstyvas auglių aptikimas. Nors BRRS atveju rizika nėra iki galo ištirta, kai kurie principai taikomi ir šiai grupei.
PHTS diagnozavimas
Pagrindinis diagnostikos kriterijus – rastos PTEN geno mutacijos. Dėl to atliekami genetiniai (kraujo) tyrimai. Sveikatos priežiūros specialistai įvertina simptomus, šeimos ligų istoriją, naujausius diagnostikos kriterijus ir gali rekomenduoti tirti ne tik Jus, bet ir artimuosius.
BRRS nėra nustatytų standartinių tyrimo gairių, tačiau dažnai taikomi Cowden sindromui skirti testai.
PHTS gydymas ir stebėsena
Kol kas nėra veiksmingo gydymo, kuris galutinai pašalintų PHTS sukeliančią mutaciją. Mokslininkai šiuo metu tiria galimą naudingą poveikį gydant PTEN mutacijų sukeltus vėžius.
PHTS gydymo taktika priklauso nuo simptomų ir auglių pobūdžio. Komanda specialistų (chirurgai, onkologai, endokrinologai ir kt.) padeda spręsti kylančius sveikatos klausimus – pradedant odos ar vidaus organų darinių gydymu, baigiant vystymosi sutrikimų kontrole bei reguliariomis patikromis.
Galimi gydymo būdai
- Chirurginis pašalinimas – auglinių darinių ar pakitusio audinio ekscizija.
- Atskirais atvejais prieš operaciją atliekama biopsija – tyrimas, ar darinys turi vėžinių ląstelių.
- Krioterapija – šalinimas ypač žema temperatūra.
- Lazerinė abliacija – ardymas kaitra.
- Medikamentiniai kremai, naikinantys odos ataugas.
Vėžio profilaktika ir patikros
Sergantieji Cowden sindromu ar PHTS reguliariai tikrinami dėl gerybinių ir piktybinių darinių. Patikros tikslas – pastebėti pakitimus kuo ankstesnėje stadijoje, kai gydymas efektyviausias. Nors BRRS stebėsenos gairės nėra aiškiai apibrėžtos, dažniausiai rekomenduojama tokia pati profilaktika kaip Cowden atveju.
- Mamografija – krūtų audinių rentgenas atliekamas mažomis dozėmis.
- Krūtų magnetinio rezonanso tyrimai (MRT).
- Ultragarsiniai tyrimai.
- Kolonoskopija – žarnyno apžiūra ir polipų šalinimas.
- Endoskopija – viršutinės virškinamojo trakto dalies apžiūra.
Jeigu tyrimų metu randama įtartinų darinių, gali reikėti atlikti biopsiją.
Ar įmanoma išvengti PHTS?
Kadangi tai genetinė liga, užkirsti kelio PHTS neįmanoma. Tačiau reguliarios onkologinės patikros ir gydytojo rekomendacijų laikymasis padeda anksčiau aptikti vėžį, o ankstyvas gydymas ženkliai pagerina prognozę.
Gyvenimas su PHTS ir prognozė
Ligos eiga priklauso nuo individualių simptomų ir bendros sveikatos būklės. Padidėjusi tam tikrų vėžio tipų rizika reikalauja nuoseklių profilaktinių tyrimų bei stebėsenos. Svarbiausia – laiku aptikti bet kokius pokyčius, nes tai leidžia greičiau pradėti gydymą ir pagerinti galimus rezultatus.
Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus?
Būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti rekomenduojamus vėžio patikros tyrimus. Jei pastebite naujų simptomų ar pokyčių, nedelskite pasitarti su specialistu.
Kaip PTEN mutacija lemia navikų vystymąsi?
PTEN geno pokyčiai sukelia nekontroliuojamą ląstelių augimą ir dauginimąsi – taip išsivysto navikai. Dažniausiai susidaro hamartomos, tačiau, kai ląstelių dauginimasis tampa visiškai nevaldomas, gali išsivystyti ir piktybiniai augliai, kurie geba išplisti (metastazuoti) ir pažeisti aplinkinius audinius.
PHTS susijusios būklės ir rizikos
PHTS atsiradimas itin padidina vėžio riziką – ypač dažnai nustatomi krūties, skydliaukės ar virškinamojo trakto (skrandžio, žarnyno) vėžiai. Daugeliui pacientų būdingas didesnis nei vidutinis galvos dydis, įvairūs odos dariniai bei įvairių tipų gerybiniai augliai.
