Didelės spinduliuotės dozės gali sunaikinti ląsteles, audinius ir organus ir sukelti rimtų pasekmių: nudegimus, spindulinę ligą ir vėžį. Straipsnyje nagrinėsime, ar yra saugi radiacijos dozė, kokios gali būti radiacijos pasekmės sveikatai ir ar galima nuo jos apsisaugoti.
Kas yra radiacija ir kaip ji veikia sveikatą?
Radiacija yra jonizuojanti spinduliuotė, kuri susidaro irstant radioaktyviosioms dalelėms. Žmonės kasdien susiduria su radiacija. Priklausomai nuo kilmės, jo šaltiniai skirstomi į natūralius, dirbtinius ir dirbtinius. Natūralus radiacijos fonas supa žmogų visur: dirvožemyje, vandenyje, ore ir net erdvėje. Kiekvieną dieną žmonės įkvepia oro arba suvartoja vandenyje ir maiste tam tikrą kiekį radioaktyviųjų molekulių. Dirbtinė foninė spinduliuotė daugiausia atstovauja medicininės spinduliuotės šaltiniai: rentgeno aparatai, tomografai, fluorografijos prietaisai, radiofarmaciniai preparatai, naudojami diagnostikai ir spindulinei terapijai.
Maždaug 80% metinės spinduliuotės dozės, kurią žmogus gauna iš aplinkos, likę 20% gaunama iš medicininių procedūrų: rentgeno spindulių, kompiuterinės tomografijos ir kt.
Taip pat yra vadinamųjų žmogaus sukurtų radiacijos šaltinių. Tai apima didelių pramonės šakų, pavyzdžiui, šiluminių elektrinių (CHP), darbą. Be to, kartais didelės avarijos atominėse elektrinėse (AE) yra žmogaus sukeltos priežastys. Priklausomai nuo to, kaip, kada ir kokiu mastu spinduliuotė veikia žmogų, ji gali būti neutrali, naudinga arba žalinga. Mažos apšvitos dozės, kuriomis žmogus yra veikiamas kiekvieną dieną, neturi jokios įtakos sveikatai, o didelės dozės gali padėti išgydyti vėžį (radioterapija), atlikti giluminių audinių operaciją (stereotaksinė chirurgija) arba, priešingai, sunaikinti sveikus audinius. .
Veiksniai, įtakojantys galimos radiacijos žalos mastą
Koks jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis organizmui priklauso nuo daugelio veiksnių: spinduliuotės rūšies ir radioaktyvių izotopų, audinių jautrumo, poveikio trukmės ir kai kurių individualių savybių. Radiacijos tipas
- Alfa dalelės – tai branduoliai, kurie neprasiskverbia giliau nei 0,1 mm (maždaug popieriaus lapo storio). Pavojingiausios jos patenka į organizmą tiesiai su maistu ar vandeniu, bet negali prasiskverbti iš išorės per odą.
- Beta dalelės yra didelės energijos elektronai, kurie gali prasiskverbti iki 2 cm gylio.Mažiau pavojingos nei alfa dalelės, tačiau dėl didesnės prasiskverbimo galios gali sunaikinti viršutinį odos sluoksnį ir poodinį audinį, sukeldami rimtus nudegimus.
- Gama spinduliai yra didelės energijos dalelės, kurios gali prasiskverbti giliai į audinius. Švino sluoksnis gali laikinai juos sulaikyti. Sukelia masinį ląstelių ir audinių sunaikinimą. Būtent tokio tipo spinduliuotė yra pavojingiausia branduolinio sprogimo metu.
Ląstelių jautrumas radiacijai Jautriausios destruktyviam spinduliuotės poveikiui yra kaulų čiulpų ląstelės ir lytinės ląstelės, mažiausiai – raumenys ir kaulai. Dozė ir poveikio trukmė Didelė, greita, vienkartinė dozė sukelia daugiau žalos nei ta pati dozė, suvartota per savaitę ar mėnesį. Individualios savybės Radiacijos poveikio sunkumas priklauso ir nuo amžiaus bei tam tikrų gretutinių ligų. Taigi vaikai yra jautresni radiacijos poveikiui nei suaugusieji. Be to, diabetas ir jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.) gali padidinti ląstelių jautrumą radiacinei žalai.
Saugi radiacijos dozė
Radiacijos poveikis žmogui vadinamas apšvita. Gautai dozei matuoti naudojami skirtingi vienetai. Medicinoje tai dažniausiai yra sivertas (Sv) arba milisivertas (mSv) – efektyvi ekvivalentinė dozė, kurią per tam tikrą laiką (dažniausiai valandą) gauna visas organizmas.
Rusijoje pagal SanPiN saugi spinduliuotės dozė laikoma 1 mSv per metus, o maksimali – 5 mSv per metus.
Palyginimui:
- Po sprogimo Černobylio atominėje elektrinėje radiacijos lygis siekė 2-3 mSv per valandą.
- Radiacijos lygis 20 km atstumu nuo Japonijos atominės elektrinės Fukušima-1 avarijos metu buvo 0,161 mSv per valandą.
- 2-3 valandų skrydžio metu žmogus vidutiniškai gauna 0,02 mSv radiacijos apšvitą. Tą pačią dozę galite gauti, jei per vieną dieną atliksite du rankos ar kojos rentgeno spindulius.
Didelės spinduliuotės dozės (pvz., didesnės nei 50 mSv per parą) gali nedelsiant sunaikinti ląsteles, audinius ir organus. Toks poveikis gali būti patirtas, jei esate netoli branduolinės bombos sprogimo vietos arba avarijos atominėje elektrinėje metu.
