Karpopedalinis spazmas – tai dažnai rankų ir pėdų raumenyse pasireiškiantys, staigūs, nevalingi susitraukimai. Kartais šie spazmai išplinta iki riešų ar čiurnų ir gali būti labai skausmingi.
Kokie požymiai rodo karpopedalinius spazmus
Nors tokie spazmai paprastai trunka neilgai, jie gali būti itin nemalonūs ir net stiprūs. Dažni jų požymiai yra labai panašūs į paprastus raumenų spazmus, tačiau dažniausiai pasireiškia šiose vietose:
- staigus, sunkiai valdomas pirštų, riešų, kojų pirštų ar čiurnų susitraukimas
- aštrus skausmas
- raumenų silpnumas
- juntamas nuovargis
- tirpimas arba dilgčiojimas
- raumenų trūkčiojimas
- nekontroliuojami judesiai ar stipresni trūkčiojimai
Pagrindinės karpopedalinių spazmų priežastys
Nors pavieniai raumenų susitraukimai gali pasireikšti be jokios ligos, kartais tai signalizuoja apie rimtesnę problemą – ypač, jei spazmai kartojasi. Neretai jie susiję su tam tikrų medžiagų trūkumu organizme ar lėtinėmis ligomis.
Dažna priežastis – kalcio trūkumas (hipokalcemija). Kai organizme sumažėja kalcio atsargos, gali paaštrėti raumenų jautrumas ir padidėti spazmų tikimybė. Ilgainiui tai atsiliepia ir kaulams, nagams, plaukams – tampa akivaizdūs ir kiti požymiai, pavyzdžiui, nagų lūžinėjimas ar pojūčiai galūnių pirštuose.
Skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač kai ši liauka gamina nepakankamai hormonų (hipotireozė), lemia raumenų sustingimą, nuolatinį nuovargį ir bendrą silpnumą. Tokiais atvejais gali skaudėti sąnarius, pasireikšti depresija ir dažni nevalingi raumenų susitraukimai.
Žmonės, kuriems pasireiškia stiprus nerimas, gali pradėti kvėpuoti dažniau nei įprasta (hiperventiliacija). Tai lemia kalcio kiekio sumažėjimą kraujyje, pablogėja kraujotaka ir gali prasidėti galvos svaigimas, silpnumas, krūtinės skausmas bei rankų ir kojų raumenų mėšlungis.
Dar viena galimybė – stabligė. Ši infekcija sukelia itin itin skausmingus raumenų susitraukimus, dažnai paveikia žandikaulį ir gali būti mirtina, jei nėra gydoma.
Kaip gydomi karpopedaliniai spazmai
Veiksmingas gydymas visų pirma priklauso nuo tikrosios priežasties nustatymo. Jei problema slepiasi kalcio trūkume, dažnai paskiriami papildai su kalciu arba vitaminu D. Tai padeda subalansuoti organizmo būtinąsias medžiagas ir pagerina raumenų veiklą.
Yra ir kitų būdų, padedančių sumažinti spazmų atsiradimo tikimybę bei jų sukeliamą skausmą:
- Atsinaujinti skiepą nuo stabligės. Nors apie skiepus netyla diskusijos, nuo šios pavojingos infekcijos būtina saugotis, todėl reguliarus vakcinavimas – itin svarbus. Priminkite sau apie poreikį atnaujinti skiepą kas dešimtmetį.
- Raumenų tempimas. Kiekvieną dieną skirkite laiko tempimo pratimams – jie padeda išvengti spazmų ir stiprina raumenis. Reguliariai judant, raumenys tampa atsparesni nevalingiems trūkčiojimams.
- Skrupulingai rūpinkitės skysčių balansu organizme. Kai trūksta vandens, raumenys lengviau susitraukia ir pervargsta. Nuolatinis hidratavimas yra svarbi bendros savijautos ir raumenų veiklos dalis.
- Gerkite vitaminų papildus, jei to reikia. Nepakankamas maistinių medžiagų kiekis gali paveikti visus organizmo audinius, tame tarpe ir raumenis. Siekiant užkirsti kelią spazmams, verta pasitarti su specialistu dėl vitamino D ar kalcio papildų vartojimo ar subalansuotos mitybos plano.
Kas laukia ateityje ir kaip pagerinti savijautą
Karpopedaliniai spazmai gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę, ypač jei tapo dažni ar sunkiai prognozuojami. Tačiau, suvaldžius pagrindines priežastis, šią būklę galima palengvinti.
Kasdieniai sveiki įpročiai, tinkama mityba ir reguliarus judėjimas padeda sumažinti spazmų dažnį bei sušvelninti skausmą. Jei spazmai dažnėja ar tampa neįprastai skausmingi, būtina laiku kreiptis į gydytoją, kad problema būtų nustatyta ir veiksmingai išspręsta.
