Raudonukė – tai užkrečiama virusinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia rausvu ar rožiniu bėrimu. Iš pradžių bėrimas atsiranda ant veido, kaklo ir liemens, vėliau jis išplinta visame kūne. Nors dažnai liga praeina lengvai, raudonukė nėštumo metu gali būti itin pavojinga – ji gali sukelti sunkias vaisiaus raidos problemas.
Kas yra raudonukė?
Raudonukę sukelia specialus RuV virusas. Neretai ši liga vadinama vokiškomis tymais arba trijų dienų tymų pavadinimu. Nors bėrimas panašus į tymų, ligą sukelia visai kitoks virusas. Didžiausią grėsmę ši infekcija kelia nėščioms moterims ir jų naujagimiams, nes gali sukelti įgimtą raudonukės sindromą.
Kuo raudonukė skiriasi nuo kitų ligų su bėrimu?
Dažnai žmonės painioja raudonukę, tymus (rubeola) ir vėjaraupius, nes visos šios ligos pasireiškia odos išbėrimu. Visgi jos kyla dėl skirtingų virusų ir pasižymi skirtingais požymiais bei eiga.
Kiek paplitusi raudonukė?
Šiuo metu kasmet pasaulyje užfiksuojama apie 26 000 raudonukės atvejų. Daugiausia ligos židinių yra Azijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau atskirų atvejų pasitaiko ir kitose šalyse. Reguliarus skiepijimas kai kuriose valstybėse leidžia beveik visiškai suvaldyti ir sustabdyti nuolatinį ligos plitimą.
Kas gali susirgti raudonuke?
Raudonuke gali užsikrėsti bet kuris žmogus, tačiau didžiausią pavojų patiria vaisius, jei motina nėštumo metu suserga šia infekcija – tuomet vystosi įgimtas raudonukės sindromas.
Įgimtas raudonukės sindromas
Įgimtas raudonukės sindromas – tai sunkiausia raudonukės forma, kai mama nėštumo metu perduoda virusą vaisiui. Dėl to naujagimiui gali išsivystyti akių, klausos, širdies, smegenų, kraujo ar kaulų sistemos pažeidimų. Kai kurie šie sutrikimai gali būti nepataisomi ir visą gyvenimą turėti įtakos vaiko sveikatai.
Raudonukės simptomai
Dažniausias raudonukės ženklas – į veidą, kaklą ir liemenį plintantis bėrimas. Kūdikiams ir vaikams bėrimas dažnai būna pirmasis (ar net vienintelis) ligos požymis. Suaugusiems ir vyresniems vaikams prieš atsirandant bėrimui gali pasireikšti kiti simptomai, kurie varijuoja nuo labai lengvų iki sunkesnių. Įdomu tai, kad iki pusės užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų, tačiau vis tiek platina virusą aplinkiniams.
- Bėrimas
- Nedidelis karščiavimas
- Gerklės perštėjimas
- Sloga
- Kosulys
- Galvos skausmas
- Rožinė ar paraudusi akių gleivinė
- Jungčių skausmai (ypač suaugusiesiems)
- Bendras nuovargis, silpnumas
- Padidėję limfmazgiai
Įgimto raudonukės sindromo požymiai
- Regėjimo sutrikimai: katarakta, glaukoma
- Klausos praradimas
- Širdies ydos
- Smegenų vystymosi sutrikimai (pvz., mažas galvos dydis, uždegimai ar raidos problemos)
- Kraujodaros pokyčiai: trombocitų sumažėjimas, hemolizinė anemija
- Kaulų sistemos ligos
- Sutrikusi skydliaukės veikla
- Padidėję kepenys ir blužnis
- 1 tipo diabetas
Kaip plinta raudonukė?
Raudonukė labai užkrečiama – virusas plinta per oro lašelius, kai žmogus kosėja ar čiaudi, taip pat per kontaktą su užkrėstais paviršiais. Virusą nėščia moteris gali perduoti ir savo vaisiui. Liga gali būti perduodama dar prieš pasireiškiant simptomams ir išlieka pavojinga aplinkiniams dar savaitę po bėrimo atsiradimo.
Kiek laiko žmogus būna užkrečiamas?
Raudonukę platinantis žmogus dažniausiai būna užkrečiamas maždaug savaitę prieš ir savaitę po bėrimo atsiradimo, todėl svarbu riboti kontaktus su kitais asmenimis.
Diagnozė ir tyrimai
Raudonukės diagnozavimui gydytojas atkreips dėmesį į jūsų simptomus, ypač į bėrimą, ir atliks reikiamus laboratorinius tyrimus. Paprastai yra imamas kraujo, nosiaryklės išskyrų ar šlapimo mėginys ir tiriama, ar juose yra raudonukės viruso ar specifinių antikūnų.
- Kraujo tyrimai – tiriama, ar organizme yra antikūnų prieš raudonukę. Tai parodo, ar šiuo metu infekcija aktyvi, ar anksčiau sirgote, ar esate paskiepytas.
- Nosiaryklės ar gerklės tepinėlis – imamas mėginys iš nosies ar gerklės, tiriama, ar yra raudonukės viruso požymių.
- Šlapimo tyrimas – šlapimo mėginys gali padėti patvirtinti diagnozę.
Ką reiškia teigiamas raudonukės tyrimo rezultatas?
Jei atlikus kraujo tyrimą randama raudonukės antikūnų, tai reiškia, kad esate persirgęs raudonuke arba esate paskiepytas ir esate apsaugotas nuo ligos. Jei mėginyje randamas virusas, tai rodo aktyvią infekciją.
Gydymas ir simptomų valdymas
Šiai ligai tiesioginių specifinių vaistų nėra – raudonukė dažniausiai praeina savaime. Simptomus galima palengvinti namų sąlygomis, pasitelkiant nereceptinius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar peršalimo simptomus lengvinantys preparatai. Taip pat rekomenduojama izoliuotis ir saugoti kitus nuo užkrato. Prieš duodant bet kokius vaistus vaikams, būtina pasitarti su gydytoju.
Įgimto raudonukės sindromo gydymas
Įgimto raudonukės sindromo valdymas priklauso nuo išsivysčiusių sutrikimų: kai kurie jų gydomi vaistais ar chirurginėmis priemonėmis, kiti – neišgydomi, tad būtinas ilgalaikis stebėjimas ir pagalba gerinant gyvenimo kokybę.
Kaip apsisaugoti nuo raudonukės?
Efektyviausia apsaugos priemonė – vakcinacija kombinuota MMR (tymų, epideminio parotito ir raudonukės) arba MMRV (tymų, epideminio parotito, raudonukės ir vėjaraupių) vakcina. Skiepijantis galima patikimai užkirsti kelią ligai ir jos komplikacijoms. Be vakcinacijos, rekomenduojama laikytis tam tikrų higienos taisyklių:
- Reguliariai plaukite rankas, ypač jei šalia sergančiųjų
- Nenaudokite bendrų puodelių, šakučių ar kitų buities reikmenų
- Čiaudėdami ar kosėdami uždenkitek burną ir nosį
- Keliaujant į užsienio šalis, pasidomėkite situacija dėl užkrečiamų ligų
- Jei planuojate pastoti, rekomenduojama pasiskiepyti ar pasidaryti antikūnų tyrimą bent mėnesį iki pastojimo bandymų
Skiepai nuo raudonukės
- MMR vakcina – saugo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Tinka asmenims nuo 12 mėnesių amžiaus.
- MMRV vakcina – apsaugo ne tik nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės, bet ir nuo vėjaraupių. Ja galima skiepyti vaikus nuo 12 mėnesių iki 12 metų amžiaus.
Kas neturėtų skiepytis nuo raudonukės?
- Turintys stiprią alergiją skiepų komponentams
- Nėščiosios
- Asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų arba vaistų
- Neseniai persirgusieji ar turėjusieji kraujo perpylimą
- Jei yra aktyvi tuberkuliozė
- Jei per pastarąsias 4 savaites buvo skiepyti kitomis vakcinomis
- Turintiems polinkį į kraujavimą ar sunkių imuninės sistemos ligų giminėje, rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš skiepijantis.
Ligos eiga ir prognozė
Raudonukė paprastai praeina lengvai ir be komplikacijų, dauguma sergančiųjų pasveiksta per keletą dienų. Bėrimas dažniausiai išnyksta per tris dienas, kiti simptomai gali užsitęsti iki savaitės. Tačiau per ligos laikotarpį svarbu neplatinti infekcijos – izoliuokitės nuo kitų bent savaitę po to, kai atsiranda bėrimas ir kol praeina visi simptomai.
Kai reikėtų kreiptis į gydytoją
Pastebėjus raudonukei būdingus požymius – pasireiškus bėrimui, karščiavimui ar silpnumui – būtina susisiekti su gydytoju. Su nėštumu susijusiais klausimais, ypač jeigu planuojate nėštumą ar įtariate užsikrėtimą, būtina kreiptis į specialistą dėl apsaugos priemonių bei tyrimų.
Kada būtina skubi medicinos pagalba?
- Stiprus kraujavimas
- Pilvo skausmai
- Aukšta temperatūra
- Šaltkrėtis
Galimos komplikacijos
- Nėštumo nutraukimas (persileidimas)
- Įgimtas raudonukės sindromas
- Sąnarių uždegimas (artritas)
- Trombocitopenija (mažas trombocitų kiekis kraujyje)
- Smegenų uždegimas
Kokio tipo virusas sukelia raudonukę?
Raudonukės virusas priklauso rubivirusų grupei, Matonaviridae šeimai. Tai RNR virusas su baltymine kapsule ir išoriniu apvalkalu, kuris palengvina viruso patekimą į žmogaus ląsteles.
Trumpa raudonukės istorija
Iki atsirandant skiepams, ši liga buvo itin paplitusi. Paskutinis didelis protrūkis užfiksuotas prieš daugiau nei 50 metų, kai per trumpą laiką užsikrėtė milijonai žmonių, daugybė kūdikių gimė su įgimtu raudonukės sindromu, buvo daug persileidimų ir naujagimių netekčių. Pradėjus taikyti skiepus, atvejų skaičius sumažėjo tūkstančius kartų. Dauguma naujų atvejų šiais laikais fiksuojami atvykus ar grįžus iš šalių, kuriose vakcinacija ne tokia plati.