Reaktyvios kvėpavimo takų būklės (angl. reactive airway disease) terminas dažnai vartojamas medicinos specialistų apibūdinant kvėpavimo sutrikimus, kurie panašūs į astmą, tačiau tiksli jų priežastis dar nėra aiški. Tokie sutrikimai atsiranda, kai bronchai, t. y. vamzdeliai, kuriais oras patenka į plaučius ir iš jų išeina, patinsta ir susiaurėja. Dėl to kvėpuoti tampa sunkiau, atsiranda dusulys ar kiti nemalonūs pojūčiai.
Pagrindiniai simptomai
- Nuolatinis kosulys, kuris gali padėti pašalinti gleives iš kvėpavimo takų.
- Apsunkintas kvėpavimas arba dusulys.
- Švokštimas iškvepiant.
- Krūtinės spaudimo, suspaudimo jausmas.
Žmonės, kuriems nustatoma ši būklė, dažniausiai skundžiasi sunkumu įkvėpti ar iškvėpti, juntamu spaudimu ar diskomfortu krūtinėje. Šiai būklei būdingas įvairaus intensyvumo kvėpavimo apsunkinimas.
Galimos priežastys
Simptomus, priskiriamus reakyviems kvėpavimo takams, gali sukelti daugybė veiksnių. Dažniausi:
- Alerginės reakcijos.
- Bakterinės infekcijos.
- Virusų sukeltos ligos.
- Įvairūs cheminiai dirgikliai – pvz., dūmai, dujos ar intensyvūs kvapai.
- Tabako dūmai.
- Fizinis krūvis.
- Oro temperatūros svyravimai, per didelis drėgnumas ar sausra.
Kiek laiko trunka ši būklė?
Trukmė priklauso nuo to, kas sukelia simptomus. Tiksliai nustačius priežastį ir paskyrus tinkamą gydymą, simptomai paprastai palengvėja. Tačiau kartais būklės gali užsitęsti ilgiau, kol randamas efektyvus gydymo būdas.
Ką svarbu žinoti apie eigą ir pasikartojimą?
Atsikratyti šios būklės galima – dažniausiai tai priklauso nuo priežasties ir taikomo gydymo. Svarbu konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sudarytas gydymo planas.
Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
Terminas „reaktyvių kvėpavimo takų būklė” dažniau taikomas vaikams ir kūdikiams, kurie dėl amžiaus negali atlikti pilnų plaučių funkcijos tyrimų. Tačiau šį apibūdinimą gali išgirsti ir suaugusieji, kuriems pasireiškia neišaiškintos kilmės kvėpavimo sutrikimai.
Kaip nustatoma diagnozė?
Jeigu jus kamuoja ilgai trunkantis kosulys arba dusulys, būtina kreiptis į gydytoją. Specialistas detaliai išklausinės apie simptomus, ligos istoriją, atliks apžiūrą – dažnai naudoja stetoskopą, kad įvertintų kvėpavimą. Be to, gali būti reikalingi papildomi tyrimai.
Tyrimai kvėpavimui ir būklei įvertinti
- Spirometrija – matuojama, kiek oro galite įkvėpti ir iškvėpti.
- Vaizdiniai tyrimai – krūtinės rentgenograma, širdies ir kraujagyslių ultragarsas ar kompiuterinė tomografija.
- Kraujo tyrimai – gali padėti nustatyti infekciją ar uždegiminius procesus.
- Odos dūrio mėginiai – naudojami tikrinant galimas alergijos priežastis.
- Elektrokardiograma (EKG) – vertinama širdies būklė.
- Pulso oksimetrija – matuojamas deguonies kiekis kraujyje.
- Krovos mėginiai fizinio krūvio metu – nustatoma, ar fizinė veikla sukelia deguonies trūkumą.
Gydymo galimybės
Gydymo planas priklauso nuo konkretaus ligos sukėlėjo ir diagnozės. Jei simptomai ūmūs, dažnai taikomos šios priemonės:
- Bronchus plečiantys vaistai (inhaliatoriai) – atpalaiduoja kvėpavimo takus, dažniausiai vartojami sergant astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.
- Deguonies terapija – padeda užtikrinti deguonies patekimą į organizmą kvėpavimo sutrikimų metu.
- Adrenalino injekcija – taikoma stiprios alerginės reakcijos ar astmos priepuolio atveju.
- Kortikosteroidai – mažina uždegimą kvėpavimo takuose.
Dažnai naudojamas ir salbutamolis, tačiau jo veiksmingumas priklauso nuo to, kas sukelia būklę. Jei simptomas susijęs su astma ar fiziniu krūviu, vaistas gali padėti, tačiau ne visada padės esant kitoms priežastims.
Profilaktika
- Venkite žinomų alergenų ir kitų dirgiklių.
- Reguliariai vartokite gydytojo skirtus vaistus.
- Meskite rūkyti.
- Naudokite apsaugines priemones, jeigu dirbate su cheminėmis medžiagomis ar dulkėmis.
Ligos eiga ir perspektyvos
Kai gydytojas nurodo, kad turite reaktivių kvėpavimo takų sutrikimą, tai reiškia, jog jūsų kvėpavimo sistema reaguoja į įvairius dirgiklius, tačiau priežastis dar neišaiškinta. Tam, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas, dažnai reikia atlikti daugiau tyrimų.
Pagal tai, kas sukėlė simptomus, priklauso ir sveikimo procesas – kai kurie sutrikimai visiškai išgydomi, kiti gali virsti lėtiniais ar progresuoti ilgainiui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasitarti su medikais, jei simptomai atsiranda ar blogėja, ypač jei gydymas neveiksmingas ir būklė negerėja.
Kada prireikia skubios pagalbos?
- Labai sunku kvėpuoti.
- Smarkiai sumažėja kraujospūdis.
- Patinsta lūpos.
- Staiga pajuntamas silpnumas ar apsvaigimas.
- Prarandama sąmonė.
- Juntamas sumišimas.
Klausimai gydytojui
- Kokia tikroji mano kvėpavimo sutrikimo priežastis?
- Ar ši būklė pagydoma?
- Kaip pagerinti kvėpavimą kasdien?
- Kokius vaistus rekomenduojate?
- Kaip teisingai juos vartoti?
- Ar būtina apsilankyti pas pulmonologą?
Kuo tai skiriasi nuo kitų ligų?
Neretas painioja reaktivių kvėpavimo takų būklę su astma, nes simptomai panašūs. Tačiau astma – tai lėtinė liga, kuri sukelia nuolatinį kvėpavimo takų sudirginimą, siaurėjimą ir dažnai gleivių perteklių. Reaktyvių kvėpavimo takų terminas parodo, kad kažkas laikinai trikdo kvėpavimą, bet priežastis dar neišaiškinta.
Kartais žmonėms su lėtinėmis plaučių ligomis (pvz., lėtine obstrukcine plaučių liga) būklę apibūdina „reaktyviais kvėpavimo takais“, kol nenustatoma tiksli diagnozė. Visgi šios būklės skirtingos ir gydomos atskirai.
