Optinės atrofijos diagnozė dažnai yra didelis iššūkis tiek pacientui, tiek gydytojui. Tai rimta sveikatos būklė, kuri paveikia regos nervą ir lemia regos silpnėjimą. Šis nervas jungia akį su smegenimis, perduodamas regos signalus. „Atrofija“ reiškia nykimą ar audinio irimą, tad optinė atrofija žymi ilgalaikį žuvimą nervinėse skaidulose. Paprastai toks pažeidimas yra negrįžtamas ir gali baigtis net visišku regėjimo praradimu.
Optinės atrofijos esmė
Nuo optinės atrofijos kenčia regos nervas – pagrindinis regos signalų kelias nuo tinklainės iki smegenų. Pažeistas nervas ima silpniau perduoti šviesos stimulus, todėl žmogus pradeda jausti įvairius regėjimo pokyčius. Dažniausiai šią atrofiją sukelia ilgalaikis ar stiprus nervinių skaidulų pažeidimas.
Optinės atrofijos simptomai
Pirmieji šios ligos požymiai retai pasireiškia staiga. Dažniau jie progresuoja po truputį:
- Regėjimas tampa neryškus arba stipriai sumažėja regos aštrumas.
- Sunku matyti šoniniame (periferiniame) regėjimo lauke, atsiranda regos lauko susiaurėjimai.
- Silpnėja gebėjimas skirti spalvas – jos tampa blankesnės arba painiojamos tarpusavyje.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Optinės atrofijos ištakos gali būti pačios įvairiausios, tačiau dažniausiai pažeidimą lemia viena ar keli iš šių faktorių:
- Kraujotakos sutrikimai: prastėjantis kraujotakos aprūpinimas nervo srityje (išemija) yra laikomas dažniausia optinio nervo nykimo priežastimi.
- Paveldimos arba įgimtos sąlygos: kai kurios ligos perduodamos genetiškai, pavyzdžiui, Leberio paveldima optinė neuropatija, kuri dažniausiai pažeidžia vieną akį, vėliau – kitą.
- Spaudimas nervui: regos nervą gali spausti augliai ar padidėjęs spaudimas akies viduje, kas dažnai pasitaiko sergant glaukoma.
- Uždegimai: pažeidimas gali būti susijęs su regos nervo uždegimu (optiniu neuritu) arba bendru smegenų skysčio kaupimu (hidrocefalija).
- Infekcinės ligos: pavyzdžiui, sifilis, tymų, tuberkuliozė, kiaulytė, vėjaraupiai, Laimo liga, aspergiliozė ar kryptokokozė.
- Akių traumos: įvairūs sužalojimai darbe, sportuojant ar patyrus avariją gali pažeisti regos nervą.
- Tinklainės ligos: diabetinė retinopatija ar tinklainės venos užsikimšimas taip pat gali privesti prie regos nervo atrofijos.
- Toksinai, vaistai ar mitybos sutrikimai: kai kurie mitybos trūkumai, toksinių medžiagų ar vaistų poveikis optinį nervą pažeidžia dažnai abi akis vienu metu.
Ar optinė atrofija užkrečiama?
Nors pati optinė atrofija negali būti perduota iš žmogaus žmogui, ją kai kada sukelia infekcijos, kurios gali plisti: sifilis, tymai, tuberkuliozė, kiaulytė, vėjaraupiai, Laimo liga, grybinės infekcijos.
Galimos komplikacijos
Optinės atrofijos poveikis dažniausiai būna negrįžtamas – žmogus gali netekti regėjimo iš dalies ar visiškai. Pagrindinė komplikacija yra nuolatinis regos praradimas arba aklumas.
Kaip nustatoma optinė atrofija?
Pajutus regėjimo pakitimus svarbu kuo skubiau apsilankyti pas akių gydytoją. Gydytojas pirmiausia išklausys jūsų nusiskundimus, paprašys papasakoti apie jūsų gyvenimo būdą, mitybą, vartojamus vaistus ar papildus. Tuomet atliekamas išsamus akių tyrimas.
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti?
Diagnostikos metu dažniausiai pasitelkiamas oftalmoskopas, kuriuo gydytojas apžiūri regos nervo diską. Sergant optine atrofija pastebima disko blyškumas, spalvos pokyčiai, kurie rodo kraujotakos problemas.
- Optinė koherentinė tomografija (OCT)
- Regos lauko testai
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Fluorescencinė angiografija
- Ultragarsinis tyrimas
- Kraujo tyrimai
Optinės atrofijos gydymo būdai
Iki šiol nėra priemonių, leidžiančių atsatyti jau pažeistas nervines skaidulas, tačiau labai svarbu laiku pastebėti pakitimus ir imtis veiksmų, kad liga neprogresuotų. Tai galima pasiekti gydant pagrindinę ligą. Kartais reikalinga operacija, pavyzdžiui, pašalinti naviką ar sumažinti spaudimą smegenyse ir nugaros smegenų skystyje.
Prevencijos galimybės
Nors daugelio atvejų išvengti sunku, yra būdų sumažinti riziką:
- Dėvėkite apsauginius akinius dirbdami ar sportuodami, kad priešintumėte akis traumoms.
- Pasirūpinkite skiepais nuo užkrečiamųjų ligų, kad sumažintumėte infekcijų tikimybę.
- Laikykitės saugių lytinių santykių rekomendacijų norėdami apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
Ligos eiga ir prognozė
Regos ateitis priklauso nuo to, kas sukėlė optinę atrofiją. Jei priežastis – optinis neuritas, regėjimas dažnai pagerėja sumažėjus uždegimui. Kitų priežasčių atveju regėjimas dažniausiai nebepagerėja.
Glaukomos atvejais ankstyva diagnostika leidžia lėtinti ligos eigą ir apsaugoti regos nervą. Jei atrofija susijusi su navikais, laiku aptiktas navikas ir tinkamas gydymas gali apsaugoti regą, sumažinti nervo spaudimą ir užkirsti kelią tolimesniems pažeidimams.
Sergant sunkia regėjimo negalia verta kreiptis į specialistus dėl pritaikomų pagalbinių priemonių: specialių akinių, didintuvų ar tekstą skaitančios programinės įrangos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reguliari akių patikra svarbi visiems, ypač jau turintiems akių ligų. Apsilankykite pas oftalmologą, jei pastebėjote bet kokius regėjimo pokyčius: matymas tapo neryškus, pasunkėjo spalvų ar periferinio matymo atpažinimas.
Atsiradus staigiam regėjimo netekimui ar stipriam akių skausmui būtina nedelsti ir iškart kreiptis į medikus, nes tai gali būti pavojingų būklių simptomas.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokia yra optinės atrofijos priežastis mano atveju?
- Kokios gydymo ar pagalbos galimybės yra mano situacijoje?
- Ar ši būklė yra paveldima?
- Ar mano šeimos nariams rekomenduojama genetinė patikra?
- Ar galima dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kur rasti palaikymo grupes ar pagalbą sergant optine atrofija?
- Kokias regėjimo pagalbos priemones galėtumėte rekomenduoti?
