Reumatoidinis vaskulitas yra reta, bet rimta autoimuninė liga, kurią sukelia reumatoidinis artritas. Ši būklė paveikia kraujagysles ir dažniausiai pasireiškia odos bei raumenų pažeidimais, tačiau gali pažeisti ir kitus organus. Susirgus šia liga, būtina nuolat stebėti sveikatą ir glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju, siekiant išvengti galimų komplikacijų.
Turinys
Kas yra reumatoidinis vaskulitas
Reumatoidinis vaskulitas išsivysto kaip reumatoidinio artrito komplikacija. Uždegimas pažeidžia arterijas, venas ir kapiliarus – kraujagysles, kuriomis kraujas teka po visą kūną. Dėl autoimuninio proceso organizmas klaidingai puola ir naikina nuosavas ląsteles, o ne gina nuo išorinių grėsmių. Nuolatinė uždegiminė reakcija lemia kraujagyslių sienelių sustorėjimą, jų susiaurėjimą ir silpną kraujotaką, kas paveikia įvairių organų funkcijas.
Ligos paplitimas
Šis susirgimas itin retas – jis paliečia tik nedidelę dalį reumatoidiniu artritu sergančių žmonių. Dažniausiai nustatomas vyresniems nei 50 metų asmenims, tačiau pasitaiko ir jaunesniems, jei reumatoidinis artritas yra ilgalaikis ir sunkus. Per pastaruosius kelis dešimtmečius reumatoidinio vaskulito atvejų sumažėjo dėl pažangių artrito gydymo metodų.
Reumatoidinio vaskulito simptomai
- Odos opos, ypač pirštų ar jų galiukų srityje
- Bėrimai ar mazgeliai odoje
- Mėlynės ar spalvos pokytis
- Skausmas rankose, pirštuose, kojose ar pėdose
- Tirpimas arba „skruzdėlyčių“ pojūtis dažniausiai galūnėse
- Raumenų silpnumas
Sunkesnio eiga gali išprovokuoti papildomus pojūčius:
- Pilvo skausmą
- Kosulį
- Apettito stoką
- Staigų svorio kritimą
- Skausmą krūtinėje
- Kūno temperatūros pakilimą
- Nuolatinį nuovargį
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Reumatoidinio vaskulito esmė – autoimuninis kraujagyslių uždegimas. Dažniausiai jis pasireiškia tiems, kurie daug metų serga sunkiu reumatoidiniu artritu, ypač jei liga pažeidė daug sąnarių. Rizika padidėja, jei:
- Artritas yra ilgalaikis (daugiau kaip 10 metų)
- Yra Felty sindromas (sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius ir padidėjusi blužnis)
- Po oda atsirado reumatoidinių mazgelių (gumbelių ties sąnariais)
- Žmonės rūko arba vartoja kitus tabako gaminius
Galimos komplikacijos
Negydomas reumatoidinis vaskulitas gali sukelti pavojingų pasekmių. Dažniausios grėsmės:
- Nekrozė (mirties židiniai) odoje aplink pažeistas kraujagysles
- Širdies infarktas
- Insultas
Kaip nustatoma diagnozė
Diagnozei reikalinga išsamiai apžiūrėti pacientą, išklausyti nusiskundimus ir atidžiai ištirti kraujagyslių būklę. Jei yra reumatoidinio artrito simptomų, reikės atsakyti į klausimus apie ligos trukmę ir eigą. Papildomai atliekami tokie tyrimai:
- Kraujo tyrimai
- Rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Angiograma (kraujagyslių vaizdinis tyrimas)
- Elektromiografija
- Biopsija (nedidelio audinio mėginio paėmimas)
Dažnai į procesą įsijungia reumatologas – gydytojas, specializuojantis uždegiminių ligų srityje.
Gydymas ir jo valdymas
Efektyvi reumatoidinio vaskulito kontrolė apima ir pagrindinės ligos – reumatoidinio artrito – valdymą. Siekiama sumažinti uždegimą, apsaugoti kraujagysles bei organus ir palengvinti nemalonius simptomus. Dažniausiai naudojami šie gydymo būdai:
- Vaistai nuo uždegimo (kortikosteroidai)
- Imunosupresantai arba biologiniai preparatai (slopina imuninį atsaką)
- AKF inhibitoriai (kraujospūdžio reguliavimui)
Gydytojas parenka gydymą, kuris geriausiai tinka individualiai situacijai. Taip pat svarbu mesti rūkyti – tai reikšmingai sumažina riziką susirgti vaskulitu arba palengvina ligos eigą. Jei rūkyti sunku mesti savarankiškai, verta kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus.
Ar galima išvengti reumatoidinio vaskulito?
Specifinės šios ligos prevencijos nėra, nes negalima nuspėti, kada išsivystys reumatoidinis artritas ir kaip jis progresuos. Tačiau tinkamas pagrindinės ligos valdymas padeda mažinti reumatoidinio vaskulito riziką. Rūkymo atsisakymas – dar viena svarbi prevencinė priemonė.
Ligos eiga ir gyvenimas su vaskulitu
Šia liga dažniausiai tenka rūpintis nuolat – net jei simptomai nėra labai ryškūs, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją, sekti ligos eigą ir tikrintis, kad kraujagyslės nebūtų pažeistos dar labiau. Gydytojas pasakys, kaip dažnai reikės atlikti tyrimus ir vizitus.
Kiekvieną naują arba stiprėjantį simptomą svarbu aptarti su specialistu. Jei pastebite, kad gydymas tampa mažiau efektyvus, nedelskite kreiptis papildomos konsultacijos.
Kasdienė priežiūra ir savijauta
Stenkitės stebėti savo savijautą ir atkreipkite dėmesį į net mažiausius pokyčius. Laikykitės gydytojo parengto plano, nes tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo keitimas (ypač nerūkymas) padeda išvengti komplikacijų, pristabdyti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nevenkite klausti specialisto, kurie kraujagyslės pažeistos, kokių papildomų tyrimų ar gydymo gali prireikti ir ar reikėtų keisti iki tol naudotus artrito gydymo metodus.