Riešo lūžis – dažnas sužeidimas, galintis paveikti bet kurį iš dešimties dilbio ir riešo kaulų: tai yra stipinkaulis, alkūnkaulis bei aštuoni smulkūs riešo kaulai. Dažniausiai lūžta stipinkaulis – šis lūžis medicinoje vadinamas distalinio stipinkaulio lūžiu. Tokie sužeidimai gali įvykti dėl įvairių kasdienių nelaimingų atsitikimų ar kritimų tiek jaunystėje, tiek vyresniame amžiuje.
Kas yra riešo lūžis
Riešą sudaro stipinkaulis (didesnis dilbio kaulas), alkūnkaulis (mažesnis dilbio kaulas) ir aštuoni riešo kaulai. Stipinkaulio dalies ties riešu lūžis – tai dažniausia tokio tipo trauma. Riešo kaulai lūžta įvairiai, priklausomai nuo sukeltų jėgų ir traumos pobūdžio.
Lūžio tipai
Riešo kaulas gali lūžti skirtingais būdais, priklausomai nuo nukritimo ar tiesioginio smūgio tipų:
- Colles lūžis atsiranda, kai žmogus krenta ištiesęs ranką, o riešas būna nulinkęs atgal. Tuomet stipinkaulio galas pasislenka į viršų.
- Smith lūžis įvyksta, kai žmogus krenta ant rankos, esančios sulenktos į delno pusę. Kaulo galas pasislenka žemyn, delno kryptimi.
Chirurgai taip pat skiria lūžius pagal kitus kriterijus:
- Sąnarinis (intraartikuliarinis) lūžis – pažeidimas apima patį riešo sąnarį.
- Ne sąnarinis (ekstraartikuliarinis) lūžis – lūžis nesiekia sąnario ertmės.
- Atviras lūžis – kaulas pralaužė odą, todėl yra didelė infekcijos grėsmė.
- Suskilęs (kominutinis) lūžis – kaulas lūžta į kelias atskiras dalis.
Kaip dažnai pasitaiko riešo lūžiai
Kasmet įvyksta šimtai tūkstančių kaulų lūžių, o distalinio stipinkaulio lūžiai sudaro apie šešis procentus visų kaulų lūžių. Jie ypač dažnai pasitaiko tarp vyresnio amžiaus žmonių, sergančių osteoporoze, tačiau nėra reti ir jaunesniems dėl aktyvaus gyvenimo būdo ar sportinių traumų.
Riešo lūžio simptomai
Riešo kaulo lūžį galima įtarti pagal šiuos požymius:
- Skausmas, kuris dažniausiai būna labai stiprus ir nuolatinis.
- Patinimas aplink riešą.
- Skausmas palpuojant ar liečiant pažeistą vietą.
- Mėlynės ar kraujosruvos.
- Judesio ribotumas, sustingimas.
- Pastebimi kaulo deformacijos požymiai: ranka gali atrodyti sulenkta, neįprasto kampo.
- Pirštų galiukai gali tirpti.
Kodėl lūžta riešas?
Dažniausias lūžio mechanizmas – kritimas ant ištiestos rankos, kai stengiamasi sušvelninti smūgį. Jaunesniems žmonėms lūžius dažniausiai sukelia didesnės energijos traumos – automobilio avarijos, kritimas iš didelio aukščio ar sportinės traumos. Vyresniems nei 60 metų asmenims lūžiai dažniau įvyksta dėl smulkaus, mažos energijos sužeidimo, pavyzdžiui, pargriuvus nuo savo ūgio ant kieto paviršiaus.
Rizikos veiksniai
Didesnė riešo lūžio tikimybė:
- Sergant osteoporoze ar sumažėjus kaulų tankiui dėl osteopenijos.
- Būdinga moterims ir žmonėms su artimoje giminėje buvusiais lūžių atvejais.
- Baltosios rasės atstovams.
- Ankstyvos menopauzės metu.
Galimos komplikacijos
- Sutrikusi sausgyslių veikla.
- Riešo riešo kanalo sindromas.
- Kompartmeto sindromas (suspaudimo sindromas sukelia stiprų skausmą ir audinių pažeidimą).
- Kompleksinis regioninis skausmo sindromas.
- Vystosi riešo sąnario uždegimas (artritas).
Kaip nustatomas riešo lūžis
Vertinant sužeidimą, gydytojas nuodugniai apžiūri ir išjudina riešą skirtingomis kryptimis, pasiima informaciją apie įvykio aplinkybes bei simptomus. Diagnozė patikslinama atlikus riešo rentgenogramą, o jei reikia išsamiau įvertinti sausgyslių, raiščių ar nervų būklę, gali būti atliktas kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas.
Riešo lūžio gydymo būdai
Gydymo pasirinkimą nulemia lūžio pobūdis, jo sudėtingumas, kitos su traumu susijusios traumos, taip pat paciento amžius, fizinis aktyvumas bei dominuojanti ranka.
- Jei lūžis stabilus ir kaulai gerame stovyje, užtenka uždėti įtvarą ar gipsą, kad kaulai neslinktų kol sugyja.
- Jei kaulai yra pasislinkę, pirmiausia būtina grąžinti kaulą į reikiamą padėtį – tai vadinama repozicija.
Uždara repozicija
Paprastai taikomas toks gydymo būdas, kai kaulo padėtį galima atstatyti neatidarant odos – be operacijos. Po atstatymo riešui taikomas įtvaras, kuris dažnai pirmąsias dienas būna minkštesnis, kad kaulas galėtų patinti. Kai patinimas sumažėja (po kelių dienų), uždedamas tvirtesnis gipsas. Vėliau gipsas gali būti keičiami priklausomai nuo to, kaip mažėja patinimas.
Pirmąsias savaites gydytojas stebi gijimo eigą, periodiškai atliekamos rentgenogramos. Gipsą paprastai tenka nešioti iki šešių savaičių. Tada pradedama kineziterapija, siekiant atkurti judesių amplitudę. Saugumo sumetimais gali tekti dar kurį laiką dėvėti įtvarą.
Atvira repozicija
Kai uždara repozicija neveiksminga, reikalinga operacija. Atviros repozicijos metu atliekamas pjūvis, per kurį chirurgas atstato kaulo padėtį. Tuomet naudojamos specialios priemonės: gipsas, plokštelės ir varžtai, metaliniai rėmai ar išoriniai fiksatoriai, padedantys tvirtai laikyti kaulo galus gijimo laikotarpiu.
Kaip išvengti riešo lūžių?
Nors dauguma riešo lūžių įvyksta netikėtai, tačiau vyresniems žmonėms padeda stiprių kaulų išlaikymas. Patariama reguliariai tikrintis kaulų tankį, tinkamai maitintis bei pagal galimybes apsisaugoti nuo griuvimų namuose ir lauke, ypač jei diagnozuota osteoporozė.
Kiek laiko gyja riešo lūžis
Gijimo trukmė priklauso nuo lūžio sudėtingumo ir gydymo būdo. Po uždaros repozicijos įtvarą tenka nešioti nuo kelių dienų iki savaitės, po to gipsą – keturias–šešias savaites. Pilnavertė veikla gali būti atnaujinta maždaug po trijų mėnesių ar net vėliau. Po operacinio gydymo sveikimo laikas dažnai būna ilgesnis.
Norint išvengti sąstingio ar tinimo, gydytojas gali rekomenduoti nuolat judinti pirštus, alkūnę ir petį, laikyti ranką pakeltą virš širdies lygio. Pasveikus reikia stiprinti ir treniruoti riešą su kineziterapeuto pagalba, kad vėl grįžtų įprastas judrumas ir stiprumas.
Gali užtrukti iki metų, kol visiškai sugrįš įprasta jėga, paslankumas ir nebeliks tempimo ar skausmo pojūčių.
Ką daryti įtariant riešo lūžį
Jei susižalojote riešą ir įtariate lūžį, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei simptomai nestiprūs ir ranka atrodo natūraliai, galima laikinai užfiksuoti riešą įtvaru, dėti ledą bei laikyti ranką pakeltą, kol pateksite pas medikus.
Jei skausmas labai stiprus arba matomas riešo deformacija, reikia kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą.
Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su gydytoju
- Kokio tipo lūžis diagnozuotas?
- Kuriam gydymo būdui teikia pirmenybę?
- Ką galima daryti namuose malšinant skausmą?
- Kada galima bus pradėti aktyviau naudoti ranką?
- Kaip sumažinti riziką patirti lūžį ateityje?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
