Riešo sausgyslių uždegimas – tai būklė, kai uždegimas apima stiprias jungiamąsias struktūras tarp dilbio raumenų ir plaštakos kaulų. Nors rieše yra maždaug šešios skirtingos sausgyslės, uždegimas ir skausmas gali išsivystyti bet kurioje jų, ypač jei dažnai kartojami vienodi judesiai ar įvyksta trauma, pavyzdžiui, patempimas.
Kas dažniausiai patiria riešo sausgyslių uždegimą?
Kiekvienas, kurio kasdienė veikla tenka didelė apkrova riešui, turi didesnę riziką susirgti šia liga. Dažnai varginantis darbas, reguliarus vaikų ar kūdikių nešiojimas, ilgai trunkantis rašymas klaviatūra, profesionalus konditerių, kirpėjų ar sportininkų gyvenimas tampa prielaidomis atsirasti riešo skausmams ir uždegimui. Jaunoms mamoms ši problema dažnai žinoma kaip „mamos riešas“, kitaip vadinamas de Kerveno sausgyslių uždegimu.
- Vyresnis amžius (dažniau pasireiškia po 40-ies metų).
- Moteriška lytis.
- Ankstesnės sausgyslių traumos, alkūnės išorinio šono skausmai.
- Lėtinės sveikatos problemos, tokios kaip cukrinis diabetas, osteoartritas, reumatoidinis artritas ar podagra.
- Infekcijos.
- Sportas, susijęs su dideliu riešo krūviu – gimnastika, krepšinis, kiti komandinių sportų šakos.
- Neteisinga rankų padėtis naudojantis technika ar dirbant pasikartojančius judesius.
- Rūkymas.
- Fizinė veikla be pasirengimo ar apšilimo.
- Skausmo ignoravimas – tempimas ar skausmo „perlipimas“ irgi gali paskatinti uždegimą.
Kaip dažnai pasitaiko riešo sausgyslių uždegimas?
Nors ši būklė nėra labai dažna, manoma, kad riešo sausgyslių uždegimą turi apie 0,5% vyrų ir 1,3% moterų. Dažniausiai diagnozuojamas būtent de Kerveno sausgyslių uždegimas, kuris pažeidžia riešo sritį ties nykščiu, tačiau pasitaiko ir uždegimas ties mažylio piršto puse.
Riešo sausgyslių uždegimo priežastys
Pagrindinė priežastis paprastai yra ilgalaikė ar pasikartojanti apkrova sausgyslėms. Jas supa specialus dangalas – sausgyslės makštis, kurios uždegimas lemia skaudų judesių apribojimą ir skausmą. Intensyvus naudojimas, netaisyklingas judesys ar trauma gali pakenkti makščiai, sukeldami trintį, tinimą ir didesnį diskomfortą judaant riešui ar pirštams.
Riešo sausgyslių uždegimo simptomai
- Kasdienybėje pastebimas sumažėjęs kai kurių judesių atlikimas (pvz., sunku atidaryti stiklainį, pasukti durų rankeną, pakelti ar panešti vaiką ar gyvūną).
- Atsiranda sustingimas, „strigimo“ ar trakštelėjimo pojūtis judinant ranką ar pirštus.
- Matomas ar jaučiamas patinimas ties riešu ar pirštų pamatu.
- Skausmas rieše, ypač prie pat nykščio ar mažylio piršto pusės.
Kaip nustatoma diagnozė?
Siekiant diagnozuoti sausgyslių uždegimą, gydytojas išsamiai išklausys simptomus ir apžiūrės ranką. Apčiuopus specifines vietas galima nustatyti patinimą ar jautrumą. Gydytojas gali paprašyti atlikti tam tikrus judesius – sugniaužti kumštį, sukti riešą ar judinti pirštus, taip tiksliau nustatant skausmo kilmę.
Simptomų panašumas gali būti painiojamas su kitomis riešo ligomis, pavyzdžiui:
- Artritas – sąnarių skausmas ir patinimas.
- Riešo kanalo sindromas – spaudžiama riešo nervą, dėl to atsiranda dilgčiojimas ar jutimo sumažėjimas.
- „Strigstantis“ pirštas – kai dėl uždegimo pirštas įstringa sulenktoje padėtyje.
- Sulaužytas riešas – kaulo lūžis, kuris skausmu ir patinimu gali priminti sausgyslių uždegimą.
Kartais diagnozei patikslinti naudojami vaizdiniai tyrimai – rentgenas, magnetinio rezonanso arba ultragarsinis tyrimas.
Gydymo būdai ir rekomendacijos
Didžioji dalis žmonių, patyrusių riešo sausgyslių uždegimą, pasveiksta taikant nesudėtingas, neinvazines priemones. Dažniausiai patariama:
- Vaistai: Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) sumažina skausmą ir uždegimą. Kartais gali būti skiriamos ir steroidų injekcijos į riešą ar pirštų sąnarius.
- Fizinė ar ergoterapija: Specialistai padeda susigrąžinti rankos judrumą, stiprumą, moko sumažinti kasdienės veiklos sukeltą skausmą.
- Ramybė: Svarbiausias patarimas – suteikti rankai poilsio. Venkite rašymo klaviatūra, sunkių daiktų nešiojimo ar sukimo judesių kol ranka pilnai neatsigaus.
- R.I.C.E. metodas: Pagalba namuose – poilsis, šaldymas (20 minučių kas dvi valandas, tarp ledo ir odos laikant rankšluostį), suspaudimas ir pakėlimas virš širdies lygio.
- Įtvaras: Specialūs įtvarai stabilizuoja riešą ir pirštus. Gydytojas gali pritaikyti individualų įtvarą arba pasiūlyti standartinį modelį.
Kada gali prireikti operacijos?
Jei rankos būklė per kelis mėnesius nepagerėja, gali būti reikalinga chirurginė intervencija. Dažniausiai operacijos metu šalinamas uždegimo paveiktas audinys, sausgyslės makštis prapjaunama, kad sausgyslė galėtų laisvai judėti. Tokia procedūra paprastai atliekama tą pačią dieną, todėl nereikia likti ligoninėje per naktį. Susiūti pjūviai išimami maždaug po 14 dienų.
Galimos operacijos rizikos
- Infekcija.
- Nervų pažeidimas.
- Skausmas ar dilgčiojimo pojūtis rankoje ar pirštuose.
- Sunkesnis ar neužbaigtas žaizdos gijimas.
- Randėjantis audinys.
- Sausgyslės pasislinkimas iš įprastos vietos.
Kaip apsaugoti riešą ir užkirsti kelią uždegimui?
- Neapkraukite rankų ar riešų virš galimybių.
- Meskite rūkyti.
- Prieš fizinę veiklą apšilkite, atlikite tempimo pratimus rankoms.
- Dažnai darykite pertraukėles ilgai rašydami ar dirbdami kompiuteriu.
- Klausykite gydytojo rekomendacijų dėl riešo įtvaro ar tvarstuko naudojimo.
Prognozė sergant riešo sausgyslių uždegimu
Dauguma žmonių, laikydamiesi gydymo patarimų, ryškaus rankos pažeidimo ar ilgalaikio skausmo išvengia. Fizinė ar ergoterapija atstato jėgą bei judesių laisvumą ir moko, kaip kasdien atliekamus veiksmus atlikti beveik be diskomforto. Svarbu žinoti: po karto patirto sausgyslės uždegimo, yra didesnė rizika susidurti su panašia problema ateityje – todėl saugokite riešus sporto treniruočių ir pasikartojančių judesių metu. Nepamirškite – skausmas yra signalas, kurį verta išgirsti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Negalite judinti riešo ar pirštų.
- Nepavyksta sugniaužti kumščio ar ką nors suimti ranka.
- Patiriate dažną daiktų išmetimą iš rankos.
- Pasirodo stiprus, staigus skausmas rieše, rankoje ar pirštuose.
- Atsiranda patinimas ar pakitusi odos spalva ties riešu.
