Šis vaistas naudojamas tam tikram nervų ligos tipui, vadinamam amiotrofine lateraline skleroze (ALS), gydyti. ALS dar dažnai vadinama Lou Gehrigo liga. Riluzolas padeda sulėtinti šios ligos progresavimą ir pailgina išgyvenamumą.
Kaip vartoti rilutek
Prieš pradėdami vartoti riluzolą ir kiekvieną kartą, kai gaunate papildymą, perskaitykite pakuotėje esančią pacientams skirtą informacinę instrukciją, jei ji yra. Jei turite klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Vartokite šį vaistą per burną tuščiu skrandžiu (mažiausiai 1 valandą prieš valgį arba 2 valandas po valgio), kaip nurodė gydytojas, dažniausiai du kartus per dieną.
Jei naudojate skystą vaisto formą, buteliuką švelniai suplakite mažiausiai 30 sekundžių prieš vartojimą. Dozę matuokite tiksliai specialiu matavimo prietaisu ar šaukšteliu. Nenaudokite namuose esančio šaukšto, nes galite suvartoti netinkamą kiekį.
Vaistą vartokite reguliariai, kad gautumėte maksimalią naudą. Kad nepamirštumėte, vartokite vaistą kasdien tuo pačiu metu.
Nedidinkite dozės ir nevartokite šio vaisto dažniau ar ilgiau nei paskirta. Ligai greičiau pagerėti nepadės, o šalutinių reakcijų tikimybė padidės.
Informuokite gydytoją, jei jūsų būklė blogėja.
Šalutinis poveikis
Gali pasireikšti galvos svaigimas, mieguistumas, pykinimas, vėmimas arba tirpimas bei dilgčiojimas aplink burną. Jei kuris nors iš šių simptomų išlieka arba stiprėja, nedelsdami praneškite gydytojui arba vaistininkui.
Turėkite omeny, kad šis vaistas paskirtas todėl, kad gydytojas įvertino, kad nauda jums yra didesnė nei galimi šalutiniai poveikiai. Daugelis žmonių rimto šalutinio poveikio nepatiria.
Nedelsdami informuokite gydytoją, jei pasireiškia sunkūs šalutiniai poveikiai, tokie kaip: greitas širdies plakimas, kepenų pažeidimo požymiai (užsitęsusio pykinimo ar vėmimo, apetito praradimo, pilvo skausmo, pageltusių akių ar odos, tamsaus šlapimo), infekcijos požymiai (nepranykstantis gerklės skausmas, karščiavimas), kvėpavimo ar plaučių veiklos sutrikimai (dusulys, kosulys).
Labai sunkios alerginės reakcijos į šį vaistą pasitaiko retai. Tačiau kreipkitės į gydytoją nedelsdami, jei pastebėjote šiuos sunkios alerginės reakcijos simptomus: odos bėrimą, niežulį ar patinimą (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprų galvos svaigimą, kvėpavimo sutrikimus.
Šis sąrašas nėra pilnas visų galimų šalutinių poveikių. Jei pastebite kitų poveikių, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Sveikatos konsultacijoms dėl šalutinių poveikių kreipkitės į gydytoją.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti riluzolą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui, ar esate jam alergiškas ar turite kitų alergijų. Šio preparato sudėtyje gali būti pagalbinių ingredientų, galinčių sukelti alergines reakcijas ar kitas problemas. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į vaistininką.
Prieš vartodami šį vaistą, pasakykite gydytojui ar vaistininkui apie savo ligų istoriją, ypač jei sergate kepenų ligomis.
Šis vaistas gali sukelti galvos svaigimą ar mieguistumą. Alkoholio ar kanapių vartojimas gali dar labiau sustiprinti šiuos poveikius. Nevairuokite, nevaldykite mechanizmų ir nevykdykite veiklų, kur reikia susikaupimo, kol įsitikinsite, kad tai galite daryti saugiai. Ribokite alkoholinių gėrimų vartojimą. Jeigu vartojate kanapes, pasitarkite su gydytoju.
Skystose vaisto formose gali būti cukraus ir (arba) aspartamo. Atsargiai vartokite, jei sergate diabetu, fenilketonurija (PKU) ar kita liga, dėl kurios reikia riboti ar vengti šių medžiagų maiste. Dėl saugaus šio vaisto vartojimo pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Prieš operaciją pasakykite gydytojui ar odontologui apie visus vartojamus vaistus (įskaitant receptinius, nereceptinius ir vaistažoles).
Nėštumo metu šį vaistą vartokite tik jei būtinai reikia. Aptarkite riziką ir naudą su gydytoju.
Nežinoma, ar šis vaistas patenka į motinos pieną. Prieš žindydama pasitarkite su gydytoju.
Sąveika su kitais vaistais
Sąveika su kitais vaistais gali pakeisti jų poveikį arba padidinti rimtų šalutinių reakcijų riziką. Šiame dokumente nepateikiamos visos galimos vaistų sąveikos. Laikykitės sąrašo visų vartojamų preparatų (tiek receptinių, tiek nereceptinių, tiek vaistažolių) ir pasidalykite su savo gydytoju bei vaistininku. Nenutraukite, nepradėkite ar nekeiskite vaistų dozavimo nepasitarę su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
