Ruminacijos sindromas – tai retas mitybos ir valgymo sutrikimas, kai nesuvirškintas maistas vėl pakyla iš skrandžio į burną, dažnai netrukus po valgio. Tuomet žmogus gali tą patį maistą sukramtyti ir praryti dar kartą, arba išspjauti. Šis procesas paprastai vyksta automatiškai, be daug pastangų, ir paprastai nesukelia pykinimo ar reflekso vemti. Be to, pakilęs maistas dažniausiai neturi rūgštaus ar kartaus skonio, nes nespėjo susimaišyti su skrandžio rūgštimi.
Kas patiria ruminacijos sindromą
Ilgą laiką buvo manoma, kad ruminacijos sindromas būdingas tik kūdikiams ar žmonėms su raidos sutrikimais, tačiau jis gali išsivystyti bet kokio amžiaus asmenims. Yra pastebėta, jog patiriančių daug streso ar varginamų nerimo vaikų ir suaugusiųjų rizika susidurti su šiuo sutrikimu yra didesnė.
Ruminacijos sindromo simptomai
- Dažnas maisto atpylimas į burną po valgio, valgymo metu arba visai netrukus jam pasibaigus.
- Pakartotinis iškeltos masės sukramtymas ir nurijimas arba išspjovimas.
- Virškinimo sunkumai – skausmas pilve, nemalonus pojūtis skrandyje.
- Blogas burnos kvapas, dantų ėduonis.
- Nepateisinamas svorio kritimas.
- Suskilinėjusios, suskeldėjusios lūpos.
- Kūdikiams gali būti būdingas nugaros išlenkimas, tempimas, kartais girdimi čiulpimo garsai. (Tokie požymiai gali pasireikšti ir su kitomis virškinimo problemomis.)
Ruminacijos sindromo priežastys
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl išsivysto ruminacijos sindromas. Kai kuriems, sutrikimas pasireiškia dėl emocinių išgyvenimų ar streso. Fiziologiškai aiškinama, kad maistas ištempia skrandį, dėl ko padidėja pilvo spaudimas ir tuo pačiu metu atslūgsta apatinis stemplės raukas – tai sudaro sąlygas maistui sugrįžti atgal į burną.
Kaip diagnozuojamas ruminacijos sindromas
Nustačius ruminacijos sindromui būdingus simptomus – ypač jei jau kelis mėnesius pasireiškia reguliarus maisto atpylimas be vėmimo jausmo – gydytojui dažnai pakanka pokalbio ir apžiūros, kad nustatytų šį sutrikimą. Diagnostikai svarbu atmesti kitas galimas priežastis, tokias kaip virškinimo trakto ligos.
- Pagal pasaulinius diagnostikos standartus, ruminacijos sindromui nustatyti būtina, kad maistas būtų nuolat pakartotinai atpilamas į burną bent mėnesį, ir tai nebūtų paaiškinama kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, refliuksu ar skrandžio susiaurėjimu.
- Sutrikimas negali būti susijęs vien tik su kitais valgymo sutrikimais, pavyzdžiui, bulimija ar anoreksija.
- Jei ruminacijos sindromas pasireiškia kartu su kita psichikos būkle, simptomai turi būti pagrindinė vizito pas gydytoją priežastis.
Kad tiksliai ištirtų, gydytojai gali skirti papildomus tyrimus kitų problemų atmetimui. Dažniausiai atliekami:
- Žarnyno pralaidumo ar evakuacijos testas, kuris matuoja, kaip greitai maistas pasišalina iš skrandžio.
- Viršutinių virškinamojo trakto endoskopija. Šio tyrimo metu gydytojas apžiūri stemplę ir skrandį, naudodamas ploną vamzdelį su kamera.
- Rentgeno tyrimai gali padėti įvertinti, kaip atrodo stemplė ir skrandis iš vidaus.
Ruminacijos sindromo gydymas
Pagrindinė gydymo kryptis – elgesio terapija, kuri moko valdyti reflekto pobūdžio atpylimą. Svarbiausias metodas – diafragminio kvėpavimo mokymasis.
Diafragma yra didelis, po plaučiais esantis raumuo, padedantis kvėpuoti. Tinkami kvėpavimo pratimai padeda ne tik atpalaiduoti kūną ir sumažinti streso įtaką valgiui, bet ir fiziškai sumažinti galimybę maistui pakilti į burną.
Diafragminio kvėpavimo technika
- Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, galvą prilaikykite pagalvėle. Vieną ranką uždėkite ant viršutinės krūtinės dalies, kitą – ties apatine krūtinės ląstos riba, kad pajustumėte, kaip juda pilvas.
- Lėtai įkvėpkite pro nosį taip, kad pilvas švelniai kilsteltų ranką. Bandykite nekilnoti krūtinės.
- Iškvėpdami įtempkite pilvo raumenis, nes jie turėtų švelniai įtraukti pilvą, o ranka ant krūtinės turėtų likti rami.
Vaikams ši technika dažnai pristatoma kaip „kvėpuoti kaip operos dainininkui“, kai įkvėpus pilvas išsipučia, o iškvėpus susitraukia.
Kaip dažnai reikėtų praktikuoti kvėpavimo pratimus?
Rekomenduojama tokius kvėpavimo pratimus atlikti 5–10 minučių po 3–4 kartus per dieną. Norint padidinti sunkumą ir efektyvumą, galima ant pilvo uždėti lengvą knygą. Taip pat rekomenduojama stos kvėpuoti diafragmiškai po kiekvieno kąsnio ar valgio, jei to reikia simptomams kontroliuoti.
Galimos komplikacijos
Nesiimant gydymo, ruminacijos sindromas gali sukelti įvairių pasekmių: stemplės pažeidimą, mitybos nepakankamumą, lėtą augimą ar vystymąsi vaikystėje, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus, dehidrataciją, įkvepiamo maisto pavojų, užspringimą, plaučių uždegimą ar net mirtį. Be to, šis sutrikimas gali sukelti sunkų psichologinį diskomfortą ir socialinių sunkumų.
Prevencija
Riziką susirgti ruminacijos sindromu gali sumažinti mokantis efektyvių būdų valdyti stresą ir ugdant pozityvesnes emocijų įveikos strategijas.
Ruminacijos sindromo prognozė
Nors šis sutrikimas gali išgąsdinti, dauguma žmonių, sukontroliavę simptomus, gyvena visiškai įprastą gyvenimą. Ruminacija dažniausiai neturi įtakos kasdieniams užsiėmimams, jei tik laiku imtasi tinkamo gydymo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jūs arba jūsų vaikas dažnai atpylate maistą, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju dėl galimų ruminacijos sindromo požymių. Ypač svarbu nepraleisti progos kreiptis pagalbos, jei simptomai kartojasi ir kelia nerimą.
Klausimai gydytojui
- Kaip rimtas yra šis sutrikimas?
- Kokios priežastys galėjo jį sukelti?
- Kokie gydymo būdai labiausiai tiktų mano situacijoje?
