Hipofaringo vėžys – tai reta gerklės vėžio forma, kuri išsivysto žemutinėje ryklės dalyje, esančioje už balso stygų. Augliai linkę sparčiai plisti į kitas kūno vietas, todėl liga dažnai nustatoma pažengusi, kai simptomų jau nebepavyksta nepastebėti. Gydymo metodai paprastai apima chirurgiją, spindulinę terapiją ar chemoterapiją, o jų tikslas – pašalinti navikus ir palengvinti simptomus.
Hipofaringo vėžio paplitimas
Ši liga nėra dažna – kiekvienais metais nustatoma nuo 2 000 iki 4 000 naujų atvejų. Palyginimui, kitų organų vėžiai, pavyzdžiui, plaučių, diagnozuojami žymiai dažniau.
Simptomai
Pradinėse stadijose hipofaringo vėžys dažnai nesukelia aiškių požymių. Tačiau vėliau galima pastebėti šiuos simptomus:
- Nuolatinis gerklės skausmas ar svetimkūnio pojūtis gerklėje
- Balsų užkimimas
- Rijimo sunkumas
- Skausmas ausyje
- Padidėję limfmazgiai kakle
- Nepaaiškinamas kosulys ar dusulys
- Nepagrįsti dusulio priepuoliai
- Nuovargis
- Balso pokyčiai
- Dusulys arba kvėpavimo garsai
- Kraujas atsikosėjant
- Netikėtas svorio kritimas
Šie požymiai gali būti panašūs į kitų, mažiau pavojingų ligų simptomus. Vis dėlto, jei jie išlieka ilgiau nei porą savaičių, verta kreiptis į gydytoją.
Hipofaringo vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Liga išsivysto, kai hipofaringo gleivinę dengiančios ląstelės pakinta, tampa vėžinės, sparčiai dauginasi ir sudaro navikus. Nors tikslūs mechanizmai nėra iki galo aiškūs, žinomi tam tikri rizikos veiksniai, stipriai didinantys susirgimo tikimybę:
- Rūkymas (cigaretės, cigarai, pypkės, tabakas, elektroninės cigaretės)
- Dažnas ir gausus alkoholio vartojimas (daugiau nei du gėrimai per dieną vyrams ar vienas moterims)
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, perduodama per lytinius kontaktus
Galimos komplikacijos
Ankstyvose stadijose navikas dažnai plinta į kaklo limfmazgius. Negydomas hipofaringo vėžys gali išplisti į:
- Stemplę
- Kitas gerklės dalis
- Skydliaukę
- Tracheją (kvėpavimo vamzdelį)
- Poliežuvinį kaulą
- Krūtinės ląstos gleivinę
- Viršutinių stuburo dalių audinius
- Karotinę arteriją
Diagnozės nustatymas
Gydytojas pradeda nuo simptomų aptarimo, renka informaciją apie galimus rizikos veiksnius, tokius kaip tabako ar alkoholio vartojimas. Atliekamas nuodugnus fizinis ištyrimas, įskaitant kaklo limfmazgių apčiuopą ir gerklės apžiūrą.
Priklausomai nuo rastų požymių, pacientas gali būti nukreiptas pas otorinolaringologą, kuris specializuojasi galvos ir kaklo ligų diagnostikoje bei gydyme. Tolimesni tyrimai gali būti:
- Endoskopija: Plonas vamzdelis įvedamas į gerklę, norint apžiūrėti žemutinę ryklę; kartais daroma laringoskopija balso stygoms įvertinti
- Biopsija: Plona adata paimamas audinio mėginys, kurį tirtuoja patologas
- Vaizdiniai tyrimai: Jei patvirtinamas vėžys, atliekami kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso (MRT) ar pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimai, siekiant įvertinti naviko išplitimą
Vėžio stadijos ir laipsniai
Hipofaringo vėžio stadija nustatoma pagal naviko dydį, vietą ir plitimą į kitus organus ar limfmazgius. Nuo I stadijos (lokalizuotas navikas) iki IV stadijos (plinta į kitas galvos, kaklo dalis ar tolimus organus, pavyzdžiui, krūtinę).
Vertinamas ir auglio laipsnis: jis parodo, kaip greitai liga gali progresuoti – nuo neagresyvaus iki sparčiai plintančio vėžio.
Gydymo galimybės
Dažniausi gydymo būdai yra chirurgija – navikui pašalinti, bei spindulinė terapija, sunaikinanti likusias vėžines ląsteles. Dažnu atveju taikoma ir chemoterapija ar imunoterapija, ypač esant išplitusiai ligai.
- Dalinė arba visiška faringektomija: Šalinama visa ar dalis ryklės; kartais reikia pašalinti ir balso stygas (laringektomija). Jei pašalinama gerklė, sukuriama stoma – anga kvėpuoti per kaklą.
- Laringektomija: Gali būti sukurtas tracheoezofaginis kanalas (TEP), leidžiantis naudotis balso protezu.
- Kaklo limfmazgių šalinimas: Siekiant pašalinti paveiktus limfmazgius.
- Robotinė gerklės chirurgija: Navikams sunkiai pasiekiamose vietose pašalinti.
- Rekonstrukcinės operacijos: Padeda atkurti rijimo, kvėpavimo ir kalbos funkcijas po didesnio apimties pašalinimų.
Chirurginės intervencijos, paveikiančios gerklę, turi didelės įtakos kalbai, kvėpavimui ir mitybai. Prieš operaciją svarbu išsiaiškinti, kaip atgausite šias funkcijas – dažnai rekomenduojamos kalbėjimo ar rijimo terapijos pas specialistus.
Prevencinės priemonės
Nors ne visada galima išvengti hipofaringo vėžio, tam tikri įpročiai gali reikšmingai sumažinti riziką:
- Mesti rūkyti ir vengti tabako dūmų aplinkoje
- Riboti ar visiškai atsisakyti alkoholio
- Gauti ŽPV vakciną ir praktikuoti saugius lytinius santykius
Ligos eiga ir prognozė
Po gydymo hipofaringo vėžys gali sugrįžti arba atsirasti kito tipo onkologinė liga. Todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytojus, kad būtų galima stebėti sveikatos būklę ir laiku pastebėti atkrytį ar naują vėžį.
Kiek dažnai reikės lankytis patikrinimui, priklauso nuo jūsų situacijos, tačiau dažniausiai schemos būna tokios:
- Kas du mėnesius – pirmais metais
- Kas keturis mėnesius – antrais metais
- Kas šešis mėnesius – trečiais metais
- Po ketverių metų – kartą per metus arba nuolatinės apžiūros, jei reikalinga
Išgyvenamumo rodikliai
Išgyvenamumo rodikliai rodo, kiek procentų žmonių su šia diagnoze išgyvena ne mažiau kaip penkerius metus. Tai apytikriai skaičiai, kurie labai priklauso nuo ligos išplitimo ir paciento bendros sveikatos būklės. Pavyzdžiui, jei navikas lokalizuotas tik apatinėje ryklės dalyje – penkerių metų išgyvenamumas siekia apie 61%. Jei išplitęs į limfmazgius ar aplinkinius audinius – išgyvena apie 39%. Kai liga išplinta į nutolusius organus, penkerių metų išgyvenamumas yra maždaug 28%.
Ar ši liga išgydoma?
Savalaikis gydymas, ypač pašalinus mažą (iki 2 centimetrų) ir neišplitusį auglį, gali lemti visišką išgijimą. Tačiau realybėje dažniausiai liga nustatoma vėlyvose stadijose, todėl pasveikimo tikimybė mažesnė.
Kasdienis gyvenimas su hipofaringo vėžiu
Po chirurginės operacijos reikės išmokti naujų kvėpavimo, kalbėjimo būdų. Šis prisitaikymas gali būti nelengvas, tad nebijokite kreiptis pagalbos į logopedus arba kalbos terapijos specialistus. Jie taip pat gali rekomenduoti paramos grupes, padedančias atsigauti po tokios operacijos.
Rūpinantis savimi svarbu:
- Aktyviai dalyvauti vėžiu persirgusiųjų programose, kur siūloma ir psichologinė pagalba
- Vengti tabako ir riboti alkoholio vartojimą
- Rinktis tinkamą, lengvai praryjamą maistą, pasikonsultuoti su dietologu apie subalansuotą mitybą
- Kartkartėmis kreiptis į terapeutą, jei kankina nerimas ar psichologiniai sunkumai
Kada pasitarti su gydytoju?
Kiekvieno atvejis individualus – tinkamiausią konsultacijų grafiką bei įspėjamuosius simptomus aptarkite su savo gydymo komanda. Nevėluokite kreiptis, jei atsiranda naujų ar atsinaujina buvę požymiai.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydančiam gydytojui
- Kokioje stadijoje yra mano liga?
- Kokius gydymo būdus rekomenduotumėte?
- Ar po operacijos ir gydymo yra pagalbos programos ar grupės, kurios galėtų padėti prisitaikyti?
- Ką tikėtis dėl gyvenimo kokybės po gydymo?
- Ar galėčiau dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
