Sąnarių hipermobilumo sindromas – tai jungiamojo audinio sutrikimas, kai dėl laisvų ar silpnų raiščių sąnariai juda plačiau nei įprasta, o padidintas lankstumas sukelia skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams, dažnesnė mergaitėms bei kai kurioms etninėms grupėms, ir paprastai su amžiumi simptomai silpnėja. Jeigu itin lankstūs sąnariai tampa priežastimi nuolatiniam sąnarių, raumenų skausmui ar traumoms, tokia būklė vadinama sąnarių hipermobilumo sindromu.
Kas lemia sąnarių hipermobilumą?
Padidintas sąnarių paslankumas dažnai paveldimas – tai dažniausiai šeimose pasikartojantis sutrikimas, kurį lemia genai, atsakingi už kolageno gamybą. Kolagenas yra baltymas, suteikiantis jungiamojo audinio struktūroms tvirtumo ir elastingumo, o trūkumai kolagene lemia raiščių silpnumą. Todėl tokie sąnariai tampa laisvesni, o juos laikantys raiščiai nepakankamai tvirti.
Kaip skiriasi hipermobilumas nuo hipermobilumo sindromo?
Sąnarių hipermobilumas – tai kai kūnas natūraliai lankstesnis, o sąnariai juda už įprastų ribų. Jis itin paplitęs ir dažnai nesukelia jokių sveikatos problemų ar skausmų. Tuo tarpu sąnarių hipermobilumo sindromas diagnozuojamas tada, kai prie padidinto sąnarių lankstumo prisideda įvairūs sveikatos sutrikimai: skausmas, dažnesnės sąnarių traumos, raiščių patempimai, nuovargis, virškinamojo trakto ar šlapimo pūslės problemos.
Su kokiomis ligomis siejamas sąnarių hipermobilumas?
Sąnarių hipermobilumas kartais būna vienas iš sunkių genetinių jungiamojo audinio ligų simptomų. Tarp retų sutrikimų, kuriuos gali lydėti sąnarių hipermobilumas, priskiriami:
- Ehlerso-Danloso sindromas – kolageno defekto sukelta būklių grupė, paveikianti kremzles, kaulus, riebalinius audinius, kraujagysles.
- Marfano sindromas – dėl tam tikro geno pokyčių kenčia jungiamojo audinio struktūros.
- Dauno sindromas – genetinis sutrikimas su papildoma chromosoma, paveikiantis tiek fizinę, tiek protinę raidą.
Simptomai
Sąnarių hipermobilumo sindromo simptomai
Pagrindinis šio sindromo požymis – pasikartojantis sąnarių ir raumenų skausmas. Gali pasireikšti ir kiti simptomai:
- Dažnesnės sąnarių traumos – išnirimai ar patempimai.
- Stangrūs arba nelankstūs raumenys ir sąnariai.
- Pavargimas (bendras nuovargis).
- Sutrikusi pusiausvyra, neviklumas.
- Šlapimo pūslės ar virškinimo problemos.
- Galvos svaigimas ar net sąmonės praradimas.
- Oda tampa elastinga, plona, šiek tiek tempiasi.
Kas nustato sąnarių hipermobilumo sindromą?
Gydytojas įvertina sąnarių judėjimo amplitudę, gali rekomenduoti kraujo tyrimus dėl paveldimų jungiamojo audinio ligų. Diagnozuojant hipermobilumo sindromą taikomi specialūs testai. Populiarus yra Beighton testas – skiriama balų už įvairius judesius, tokius kaip sugebėjimas atsirėmus rankomis liesti žemę tiesiomis kojomis, atlenkti alkūnes ar kelius atgal, atsilenkti nykščius, paskui juos paliesti dilbiu ar atlošti mažus pirštus. Keturi balai ar daugiau kartu su skausmu bent keturiuose sąnariuose, trunkančiu bent tris mėnesius, gali rodyti šį sindromą.
Dar vienas vertinimo būdas – penkių klausimų testas apie įvairius lankstumo pasiekimus vaikystėje ar dabar. Jei į du ar daugiau klausimų atsakoma teigiamai, galimas hipermobilumo sindromas.
Priežastys
Tikslios sąnarių hipermobilumo sindromo priežastys nežinomos, tačiau pastebėta ryški paveldima polinkio tendencija. Svarbiausias veiksnys – genetiniai pokyčiai, turintys įtakos kolageno struktūrai, todėl raiščiai tampa mažiau atsparūs įtempimui ir lengviau išsitempia.
Gydymo galimybės ir valdymas
Sąnarių hipermobilumo sindromo visiškai išgydyti kol kas nepavyksta, tačiau tinkamos priemonės padeda suvaldyti simptomus ir sumažinti traumų riziką. Labai svarbu stiprinti raumenis mankšta, kad apsaugotumėte nestabilius sąnarius, ir išlaikyti tinkamą laikyseną. Rekomenduojama:
- Laikytis geros laikysenos kasdieniame gyvenime.
- Vengti kraštutinio sąnarių lankstymo ar tiesimo.
- Dėvėti avalynę su gera arkos atrama.
- Prireikus naudoti ortopedines priemones pėdų padėčiai koreguoti.
- Kreiptis į kineziterapeutą, kuris padės sumažinti skausmą, stiprinti raumenis ir pagerinti pusiausvyrą.
Lengvesniems skausmams malšinti dažnai siūlomi nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Sunkesniais atvejais gali būti skiriami stipresni vaistai ar papildomos pagalbos priemonės.
Prevencija
Sąnarių hipermobilumo sindromas genetiškai nulemtas, todėl jo išvengti praktiškai neįmanoma.
Kaip vystosi liga?
Šis sindromas dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams ir bėgant metams simptomai dažnai silpnėja ar visai išnyksta. Vieniems žmonėms simptomai būna nedideli ir beveik netrukdo kasdienybei, kitiems skausmai ir kitos problemos tampa žymiai sunkesni. Svarbu nuolat bendradarbiauti su sveikatos specialistais dėl sąnarių apsaugos ir veiksmingo skausmo valdymo.
Mityba esant sąnarių hipermobilumui
Naujausi tyrimai rodo, kad esant dideliam sąnarių lankstumui dažniau pasireiškia virškinimo sutrikimai – ypač dirgliosios žarnos sindromas. Gydytojas gali pasiūlyti tam tikrų produktų neįtraukiantį (eliminacinį) mitybos planą tam, kad nustatytų, kurie maisto produktai gali kelti problemų. Šalinant netoleruojamą produktą, virškinimo sistemos simptomai dažnai sumažėja.
- Be gliuteno – nevalgoma produktų su gliutenu, stebima organizmo reakcija į šį baltymą.
- Be laktozės – nevartojami pieno produktai, jeigu įtariama laktozės netolerancija.
- Mažai FODMAP – neįtraukiami tam tikri angliavandeniai (laktazė, fruktozė, fruktanai, galaktanai ir polioliai), kurie dažnai apsunkina virškinimą jautresniems žmonėms.
Kasdienė priežiūra sergant sąnarių hipermobilumo sindromu
Gyvenant su sąnarių hipermobilumo sindromu itin svarbu rūpintis savo sąnarių sveikata ir stiprinti juos supančius raumenis. Kasdien rekomenduojama:
- Reguliariai judėti ir mankštintis.
- Nenumojant ranka – nuolat daryti trumpas pertraukėles fizinės veiklos metu.
- Valgyti subalansuotą, visavertį maistą.
- Dėvėti tvirtą, pėdą laikančią avalynę.
- Šiltiems vonios vandenims naudoti raumenų ar sąnarių atpalaidavimui.
- Vengti sąmoningai pertempti ar perspausti sąnarius.
