Čiurnos, riešai, keliai – tai vos keletas sąnarių, kurie ypač dažnai patiria raiščių patempimus. Šie sužalojimai yra vieni dažniausių tarp visų judamojo aparato traumų, ypač aktyvų gyvenimą gyvenantiems žmonėms ir sportininkams.
Kas yra patempimas?
Patempimu vadinama trauma, kai vienas ar keli raiščiai – audinio juostos, jungiančios kaulus – yra pertempiami arba net plyšta. Raiščiai palaiko sąnarių stabilumą, riboja judesius, tad jų pažeidimas gali neigiamai paveikti sąnario funkciją.
Dažniausios patempimų vietos
- Čiurnos sąnarys (ypač dažni ir vadinamieji „aukšti čiurnos patempimai“)
- Riešas
- Kelis
- Pirštai
- Nyštys
Tačiau patemptas gali būti bet kuris sąnarys, kuriame yra raiščių. Dažniausiai tokių traumų pasitaiko dirbantiems fiziškai, reguliariai sportuojantiems ir tiems, kurių užsiėmimai reikalauja pasikartojančių judesių.
Patempimų simptomai
- Skausmas traumuotame sąnaryje
- Pabrinkimas, patinimas
- Mėlynės arba pasikeitusi odos spalva prie traumos vietos
- Juntamas sąnario nestabilumas, sunku perkelti svorį, judėti
- Judesių ribotumas arba skausmas bandant sąnarį išjudinti kaip įprasta
Kaip atsiranda patempimai?
Patempimas įvyksta, kai sąnarys paveikiamas stipresnės nei įprasta jėgos, ligaus ar per didelio judesio. Dažniausios priežastys:
- Sportinės traumos – ypač kontaktiniuose ar daug judesių reikalaujančiuose sportuose
- Parka patekimas, kritimai
- Staiga nučiuožus ar paslydus, ypač bandant staigiai sustabdyti judesį
- Čiurnos išvartymas, kelio patempimas bėgant, šuoliuojant, vaikštant nelygiu pagrindu
- Pasikartojantys judesiai (profesinėje veikloje ar laisvalaikiu)
Kam dažniausiai gresia patempimai?
Patempimą gali patirti bet kas, tačiau padidėjusi rizika:
- Sportuojantiems bei užsiimantiems aktyviu laisvalaikiu
- Dirbantiems fiziškai sunkius darbus
- Žmonėms, kurių pomėgiai reikalauja dažno ar monotoniško judėjimo
Didesnė traumų tikimybė kyla pradėjus naują sporto šaką be tinkamo pasiruošimo ar įrangos, staiga didinant treniruočių intensyvumą, neleidžiant kūnui pailsėti tarp užsiėmimų, arba jei aktyvumas vyksta metų metus be pertraukų.
Patempimo laipsniai
- 1 laipsnio (lengvas): Raištis šiek tiek pažeistas, plyšimų beveik nėra
- 2 laipsnio (vidutinis): Raištis įplyšta, bet nėra visiškai perplėštas
- 3 laipsnio (sunkus): Raištis pilnai perplyšęs (nutrauktas)
Kaip nustatomas patempimas?
Tikslus diagnozavimas prasideda nuo medicininės apžiūros. Specialistas apžiūrės traumuotą vietą, įvertins judesius. Svarbu papasakoti, kada ir kaip atsirado simptomai.
Jei įtariama daugiau sužalojimų (pvz., lūžis), gali būti paskirti vaizdiniai tyrimai:
- Rentgenas
- Ultragarsinis tyrimas
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Gydymo principai
Dažniausiai patempimus galima gydyti namuose, laikantis pagrindinių taisyklių:
- Poilsis: Venkite veiklų, kurios sukėlė traumą. Neapkraukite sužalotos vietos.
- Šaltis: Dėkite ledo kompresą maždaug 15 minučių keletą kartų per dieną. Ledo nedėkite tiesiai ant odos – apsaugokite plonu audiniu.
- Spaudimas: Naudokite elastinę tvarstį (specialistas pamokys taisyklingai sutvarstyti), kuris padės sumažinti tinimą.
- Pakelimas: Laikykite sužalotą sąnarį aukščiau širdies lygio, kai tik galite.
Nereceptiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas, aspirinas) arba paracetamolis gali sumažinti skausmą ir uždegimą. Prieš ilgai vartojant vaistus pasitarkite su gydytoju.
Papildomos gydymo galimybės
- Sąnarį apsaugančios įtvaras ar bintas
- Gipsinis batas ar specialūs įtvarai
- Lazdelės ar ramentai – jei sunku vaikščioti
- Fizinė terapija, padedanti greičiau atkurti judesius ir stiprinti aplinkinius raumenis
Operacija po patempimo reikalinga itin retai – nebent esant visiškam raiščio plyšimui ar kitoms rimtoms traumoms. Kartais chirurginis gydymas gali būti siūlomas, jei toje pačioje vietoje patempimų buvo kartojasi ne vieną kartą.
Atsigavimas ir prognozė
Kaip greitai grįšite į įprastą gyvenimo ritmą, priklauso nuo traumos sunkumo ir traumuoto sąnario. Lengvi patempimai dažniausiai sugyja per kelias savaites, sunkesniems gali prireikti net kelių mėnesių. Labai svarbu neskubėti grįžti prie įprastų veiklų, kol gydytojas neleis.
Patyrus patempimą, didėja rizika, kad toje vietoje trauma gali pasikartoti ateityje. Gydytojas gali padėti nustatyti Jūsų asmeninę riziką ir rekomenduoti, kaip apsisaugoti nuo pasikartojančių sužalojimų.
Profilaktika: kaip išvengti patempimų?
Nors visiškai apsisaugoti nuo patempimų dažnai neįmanoma, ypač aktyviai judantiems, tačiau riziką galima sumažinti:
- Visuomet naudokite tinkamą aprangą ir apsaugas sportuojant
- Neignoruokite skausmo – jei jaučiate diskomfortą, sustokite
- Po fizinio krūvio skirkite laiko atsigauti, ilsėkitės tarp treniruočių
- Prieš fizinį aktyvumą atlikite apšilimą ir tempimo pratimus
- Pasibaigus treniruotei – lėtai atvėskite ir ištempkite raumenis
- Tvarkykite namų ir darbo erdvę, kad joje nebūtų kliūčių ar pavojų parkristi
- Daiktams pasiekti naudokite kopėčias ar specialias priemones, nesilypkite ant nestabilių paviršių
- Jei turite vaikščiojimo sunkumų, naudokite lazdelę ar vaikštynę
Kada kreiptis į gydytoją?
Sveikatos priežiūros specialisto konsultacija būtina, jei po traumos atsirado patempimui būdingų simptomų. Nedelskite, jei simptomai nepraeina ar stiprėja per keletą dienų nuo gydymo pradžios.
Kada skubiai kreiptis pagalbos?
- Labai stiprus skausmas
- Didėjantis patinimas
- Ryški odos spalvos pakitimas
- Jautrumo praradimas ar nutirpimas
Dažnai painiojama: kas skirtumas tarp patempimo ir raumens patempimo?
Patempimas susijęs su raiščių, jungiančių kaulus – pažeidimu, dažniausiai kai sąnarys juda pernelyg stipriai ar neįprasta kryptimi. Tuo tarpu raumens patempimas – tai raumens ar sausgyslės plyšimas ar įplyšimas, dar vadinamas raumens „plėšimu“. Abi šios traumos dažnos tarp sportininkų ir gali būti panašios pagal pojūčius – pasireiškia skausmu, patinimu, judesio ribotumu.
Kilus įtarimui dėl patempimo ar raumens traumos, būtina kreiptis į specialistą, kad būtų paskirta tinkama diagnostika ir gydymas.
