Šizoidiškas asmenybės sutrikimas – psichikos būklė, pasireiškianti nuolatiniu atsiribojimu nuo socialinių ryšių bei menku susidomėjimu bendravimu. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai atrodo užsidarę, abejingi, vengia emocinių išgyvenimų ir retai siekia artimų santykių.
Kas yra šizoidiškas asmenybės sutrikimas?
Šizoidiškas asmenybės sutrikimas priskiriamas prie „A grupės“ asmenybės sutrikimų, kuriems būdingas neįprastas, ekscentriškas mąstymas arba elgesys. Šių sutrikimų turintys žmonės patiria ilgalaikius, nelanksčius, žalingus elgesio modelius. Šizoidiškam asmenybės sutrikimui ypač būdingas atsiribojimas ir mažas emocinis atsakas bendraujant su kitais.
Pastebima, kad šį sutrikimą turintys asmenys dažnai nesusiduria su realybės praradimu, kaip būna sergant šizofrenija. Jų kasdienė veikla taip pat smarkiai nenukenčia, tačiau santykiai ir bendravimas išlieka riboti.
Dažnu atveju jie nesuvokia savo elgesio kaip neįprasto ar problemiško, todėl patys retai kreipiasi pagalbos.
Kuo skiriasi nuo kitų sutrikimų?
Šizoidiškas asmenybės sutrikimas dažnai painiojamas su šizofrenija ar socialiniu nerimo sutrikimu. Tačiau, skirtingai nei sergantieji šizofrenija, šizoidiško sutrikimo turintys žmonės nepatiria kliedesių ar haliucinacijų. Tuo tarpu socialinis nerimo sutrikimas pasižymi baime būti vertinamam ar kritikuojamam, todėl žmonės vengia kontaktų dėl nerimo. O šizoidiško asmenybės sutrikimo esmė – bendras nenoras ir abejingumas bendrauti, o ne baimė patirti kritiką.
Kas dažniausiai susiduria su šiuo sutrikimu?
Pirmieji asmenybės sutrikimo požymiai dažnai pasirodo paauglystėje, kai bręsta asmenybė. Tačiau šizoidiško sutrikimo ženklai gali pasireikšti ir ankstesniame amžiuje.
Šizoidiško asmenybės sutrikimo paplitimas
Tokio tipo asmenybės sutrikimas laikomas gana retu. Įvairiais duomenimis, juo serga apie 3–5 % populiacijos.
Šizoidiško asmenybės sutrikimo simptomai
- Vengia artimų ryšių ir bendravimo, net ir su šeimos nariais
- Dažniausiai renkasi individualius užsiėmimus, mėgsta vienatvę
- Menka arba visai nėra noro užmegzti intymius santykius ar seksualinius ryšius
- Retai išgyvena arba išreiškia stiprias emocijas
- Mažai reaguoja į kitų pagyrimus ar kritiką, atrodo abejingi
Kokios yra šio sutrikimo priežastys?
Asmenybės sutrikimų kilmė iki šiol nėra iki galo aiški. Manoma, kad genetiniai veiksniai turi įtakos – pastebėta tam tikrų panašumų tarp šizoidiško asmenybės sutrikimo, šizofrenijos ar autizmo spektro sutrikimo. Taip pat svarbi aplinkos reikšmė: dažnai šią asmenybės ypatybę išsiugdo žmonės, augę emocijų stokojančioje, šaltumo, abejingumo ir apleistumo kupinoje šeimoje.
Kaip nustatomas šizoidiškas asmenybės sutrikimas?
Asmenybė formuojasi nuo vaikystės iki ankstyvos brandos, todėl specialistai šio sutrikimo dažniausiai nediagnozuoja iki pilnametystės. Neretai žmonės, turintys šizoidiško asmenybės bruožų, nemano, kad jiems reikia keisti savo elgesį ar ieškoti pagalbos. Paprastai jie kreipiasi dėl kitų gretutinių psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ar depresijos.
Diagnozuodami, specialistai išsamiai klausinėja apie vaikystės patirtį, tarpusavio santykius, darbo istoriją ir gebėjimą atskirti realybę nuo fantazijų. Kadangi patys sergantieji dažnai neįžvelgia savo problemų, į vertinimo procesą įtraukiami šeimos nariai ar artimieji, galintys pateikti daugiau informacijos apie elgesį.
Diagnozė nustatoma remiantis tarptautiniais psichikos sutrikimų diagnostiniais kriterijais.
Gydymo galimybės
Nors apie šį sutrikimą mokslinėse studijose rašoma mažai, gydymo galimybės egzistuoja. Dažniausiai taikoma psichoterapija (individualus ar grupinis konsultavimas), tačiau dėl riboto įsitraukimo į santykius motyvuoti tokį žmogų pradėti terapiją būna sudėtinga.
- Šeimos terapija. Dažnai pirmoji pagalba siūloma artimųjų iniciatyva. Šeimos terapijos metu kartais pavyksta nustatyti šeimos narių vilčių bei elgesio, galinčio stiprinti atsiribojimą, įtaką ir keisti santykių modelius.
- Grupinė terapija. Grupiniai užsiėmimai gali padėti lavinti socialinius ir bendravimo įgūdžius.
- Kognityvinė elgesio terapija. Tai struktūruotas darbas su specialisto pagalba, kai analizuojamos mintys ir jausmai, trukdantys užmegzti santykius ar skatinti uždarumą.
Dėl šio sutrikimo ypatumų (nesidomėjimo socialiniais ryšiais) terapija dažnai būna sudėtinga ir ilga, tačiau ji gali padėti keisti įpročius bei pagerinti bendravimo įgūdžius.
Ar įmanoma užkirsti kelią šiam sutrikimui?
Šizoidiško asmenybės sutrikimo iš anksto išvengti praktiškai neįmanoma, tačiau tinkamas gydymas padeda žmogui tobulinti elgesį ir keisti netinkamus įsitikinimus. Tai leidžia geriau prisitaikyti ir sukurti funkcionalesnius ryšius su aplinka.
Prognozė
Žmonės, turintys šizoidiško asmenybės sutrikimo bruožų, dažniausiai išlaiko gebėjimą savarankiškai gyventi. Jų kasdienis gyvenimas vyksta be didesnių sunkumų, nebent tenka susidurti su reikalavimais, kurie verčia aktyviai bendrauti ar dalyvauti socialinėje veikloje. Lyginant su kitų tipų asmenybės sutrikimais, šizoidiškas dažniau būna susijęs su santykinai geresne psichologine savijauta ir rečiau pasireiškiančiomis depresijos ar nerimo būklėmis, ypač jei aplinka neatneša papildomo socialinio spaudimo.
