Šizoidiškas asmenybės sutrikimas yra išskirtinė psichikos būklė, išsiskirianti neįprastu požiūriu į socialinius santykius ir aplinkinį pasaulį. Šį sutrikimą turintys žmonės dažnai pasižymi atsiribojimu, sunkiai užmezga ar palaiko artimus ryšius, tačiau dažnai kasdienėse situacijose tvarkosi pakankamai sėkmingai.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Yra pastebėta, kad šizoidiškas asmenybės sutrikimas dažniau pasireiškia tiems, kurių šeimoje jau buvo panašių psichikos sutrikimų atvejų, pavyzdžiui, šizofrenija ar kitų asmenybės sutrikimų. Ligos išsivystymui nemažai įtakos turi ir aplinkos veiksniai vaikystėje. Pavyzdžiui, patirtas emocinis šaltis, tėvų abejingumas ar išgyventas smurtas, nepriežiūra neretai palieka gilų pėdsaką. Šis sutrikimas žymiai dažniau diagnozuojamas vyrams nei moterims.
Simptomai ir požymiai
Dažniausiai pirmi šio sutrikimo ženklai išryškėja jau ankstyvoje pilnametystėje. Jis pasireiškia nenoru bendrauti ir noru būti vienam. Tokie žmonės stengiasi vengti susibūrimų, nejaučia poreikio užmegzti artimesnių santykių, o aplinkiniams gali pasirodyti šalti ar abejingi. Jiems sunku išgyventi džiaugsmą, jie retai dalijasi savo išgyvenimais, vargiai įsitraukia į veiklas, kurios daugeliui teikia pasitenkinimą.
- Nuolatinis noras būti vienam
- Atsiribojimas nuo aplinkos
- Mažas emocinis reagavimas, abejingumas
- Nesidomėjimas tarpusavio santykiais
- Mažas motyvacijos jausmas
- Dažni sunkumai prisitaikyti socialinėse situacijose
Diagnozavimo eiga
Įtarus šį sutrikimą, pirmiausia atliekamas išsamus sveikatos ištyrimas, siekiant atmesti kitus galimus fizinius ar psichikos negalavimus. Vėliau vertinimą dažniausiai perima psichikos sveikatos specialistas, kuris, pasitelkęs pokalbius ir specialias klausimynų užduotis, išsamiai analizuoja žmogaus patirtis, asmeninius santykius, darbo istoriją ir kitus svarbius veiksnius. Tokiu būdu nustatoma tiksli diagnozė ir, jei reikia, pasiūloma gydymo strategija.
Gydymo galimybės
Daugelis žmonių, turinčių šį sutrikimą, į gydytojus nesikreipia, nes nenori keisti savo įpročių ar vengia socialinių kontaktų. Tačiau motyvacija pokyčiams – svarbus žingsnis į priekį. Gana gerų rezultatų galima pasiekti taikant kognityvinę elgesio terapiją. Šis metodas padeda keisti požiūrį į socialines situacijas, ugdo gebėjimą užmegzti kontaktus ir mažina izoliacijos pojūtį.
Grupinės terapijos užsiėmimai leidžia išbandyti socialinius įgūdžius saugioje aplinkoje, palaipsniui didinant pasitikėjimą savimi. Vaistų skyrimas naudojamas retai ir tik tais atvejais, kai išryškėja kiti emociniai sunkumai, pavyzdžiui, depresija ar nerimas. Kai kuriais atvejais skiriami vaistai padeda sumažinti emocinį šaltumą ar pagerina nuotaiką.
Ligos eiga ir gyvenimo perspektyvos
Šizoidiškas asmenybės sutrikimas yra ilgalaikė būklė, kurios visiškai išgydyti kol kas nepavyksta. Kartais žmonės susiduria su sunkumais darbinėje ar asmeninėje veikloje, tačiau nemažai sergančiųjų sugeba dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Kad gyvenimas būtų lengvesnis, svarbu rasti tinkamą pagalbos būdą ir, esant poreikiui, sudaryti veiksmingą gydymo planą.
