Šizotipinis asmenybės sutrikimas – tai ilgalaikė psichikos sveikatos būklė, pasireiškianti stipriu diskomfortu užmezgant artimus ryšius bei bendraujant su kitais. Žmonėms, turintiems šį sutrikimą, būdingas iškreiptas realybės suvokimas, keistos pažiūros, prietarai ir neįprastas elgesys, kurie dažnai trukdo kurti bei palaikyti santykius.
- 1.Kas yra šizotipinis asmenybės sutrikimas?
- 2.Kuo šizotipinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo kitų sutrikimų?
- 3.Kas dažniausiai susiduria su šizotipiniu asmenybės sutrikimu?
- 4.Šizotipinio asmenybės sutrikimo simptomai
- 5.Kas lemia šizotipinio asmenybės sutrikimo atsiradimą?
- 6.Kaip nustatomas šizotipinis asmenybės sutrikimas?
- 7.Šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymo būdai
- 8.Ar galima užkirsti kelią šizotipiniam asmenybės sutrikimui?
- 9.Kokia šizotipinio asmenybės sutrikimo eiga?
Kas yra šizotipinis asmenybės sutrikimas?
Šizotipinis asmenybės sutrikimas priklauso „A grupės“ asmenybės sutrikimų pogrupiui, kuriam būdingi ypač neįprasti, ekscentriški mąstymo ar elgesio modeliai. Šis sutrikimas pasireiškia negalėjimu lankščiai prisitaikyti prie socialinės aplinkos, nuolatiniu diskomfortu ar baime artimuose santykiuose. Dažnai žmogus nesupranta, jog jo elgesys ar mąstymas yra kitoks ar sunkiai priimtinas aplinkiniams.
Be keisto bendravimo ar kalbos manierų, dažnai pasireiškia ir taip vadinamas „maginis mąstymas“ – žmogus tiki, kad turi neįprastų gebėjimų ar gali daryti įtaką įvykiams mistiniais būdais. Kartais asmenys neteisingai aiškina įvykius ir aplinkybes, matydami juos kaip turinčius ypatingą ryšį su jais pačiais. Šis sutrikimas nedažnai pereina į kitas sunkesnes būkles, tačiau kai kurie žmonės ilgainiui gali susirgti šizofrenija.
Kuo šizotipinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo kitų sutrikimų?
Šizotipinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo šizoido asmenybės sutrikimo – pastarasis pasižymi abejingumu bei nenoru kurti ryšių, tuo tarpu šizotipinis sutrikimas – stipriu nepatogumo jausmu ir nerimu santykiuose. Žmonės, turintys šizotipinį sutrikimą, taip pat dažnai patiria keistų minčių ar įsitikinimų, kas būdinga tik šiai būklei.
Šizotipinis asmenybės sutrikimas priskiriamas prie šizofrenijos spektro sutrikimų – kartu su trumpalaikiu psichozei būdingu sutrikimu, šizofreniforminiu, šizoafektiniu ar kliedesių sutrikimais. Visgi, priešingai nei šizofrenija, sergantieji šizotipiniu sutrikimu paprastai nepatiria ryškių psichozinių simptomų – tokių kaip haliucinacijos ar kliedesiai, ir jų kasdienis funkcionavimas nukenčia mažiau nei šizofrenijos atveju.
Kas dažniausiai susiduria su šizotipiniu asmenybės sutrikimu?
Dažniausiai asmenybės sutrikimai, įskaitant šizotipinį, pradeda vystytis paauglystėje, kai formuojasi asmenybė. Tai nėra dažna būklė – skaičiuojama, jog šiuo sutrikimu serga apie 3–5% žmonių.
Šizotipinio asmenybės sutrikimo simptomai
Pagrindiniai šizotipinio asmenybės sutrikimo bruožai – išskirtinis socialinis nerimas, sunkumai bendraujant ir neįprastas elgesys. Dažnai žmogui sunku suprasti įprastas socialines situacijas, jis jaučia stiprų diskomfortą ar nerimą tarp žmonių, dažnai neturi artimų draugų, išskyrus šeimos narius.
- Stiprus nerimas ir sunkumai bendraujant
- Nuolatinė vienatvė ir artimų draugų stygius
- Neįprastos manieros ar elgesys
- Keista, dažnai sunkiai suprantama kalba – labai abstraktūs ar priešingai, konkretūs apibūdinimai
- Maginis mąstymas ar įsitikinimas turėti ypatingų galių
- Situacijos aiškinimas kaip turinčios ypatingą reikšmę būtent jiems
- Įtarumas, polinkis paranojiškai vertinti kitų ketinimus
- Sudėtingi atsakymai į bendravimo signalus, pavyzdžiui, akių kontakto vengimas
- Motyvacijos trūkumas ir dažnas nepasitenkinimas darbo ar mokslų rezultatais
Žmonės, turintys šį sutrikimą, retai suvokia, kaip jų elgesys daro įtaką aplinkiniams.
Kas lemia šizotipinio asmenybės sutrikimo atsiradimą?
Nors tikslios šizotipinio asmenybės sutrikimo atsiradimo priežastys nėra iki galo žinomos, manoma, jog pagrindinį vaidmenį vaidina genetiniai ir biologiniai faktoriai. Ši būklė dažniau pasitaiko tų žmonių šeimose, kur giminaičiams pasireiškia šizofrenijos spektro ar „A grupės“ asmenybės sutrikimai, o tai gali rodyti paveldimumą. Pastebėta ir tam tikrų smegenų struktūros ar funkcijų pokyčių, kurie būdingi tiek šizotipiniam, tiek šizofreniniam sutrikimui.
Kaip nustatomas šizotipinis asmenybės sutrikimas?
Formuojantis asmenybei vaikystėje, paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje, šio sutrikimo diagnozė dažniausiai neskubama patvirtinti iki pilnametystės. Diagnozavimą apsunkina tai, jog daugelis žmonių nejaučia poreikio ar nesuvokia savo elgesio problemų, todėl į specialistus dažniausiai kreipiamasi dėl kitų bendraegzistuojančių būklių – pavyzdžiui, depresijos ar nerimo. Pastarosios ypač dažnos tarp sergančiųjų šiuo sutrikimu.
Nustatyti šizotipinį asmenybės sutrikimą padeda išsamus specialisto pokalbis apie vaikystės patirtis, santykius su aplinkiniais, profesinį gyvenimą ir realybės suvokimą. Kadangi dažnai žmogus pats nesupranta ar nepripažįsta savo elgesio ypatumų, svarbu surinkti informacijos ir iš artimųjų ar draugų. Vertinimui taikomi kriterijai pagal psichikos sutrikimų diagnostikos vadovą.
Šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymo būdai
Efektyviausia pagalba apima psichoterapiją ir esant poreikiui – mažų dozių antipsichotinių vaistų vartojimą. Nors visiškai išgydyti šios būklės negalima, gydymas padeda išmokti keisti nepalankius mąstymo ir elgesio modelius, geriau prisitaikyti socialinėje aplinkoje.
Vaistai ir jų taikymas
Kartais gydytojai skiria mažas antipsichotikų dozes, kai reikia sumažinti ryškesnius sutrikimo požymius: keistumą, neįprastą kalbą, depresiją, impulsų kontrolės problemas ar stiprų nerimą. Vaistai dažniausiai skiriami, esant vidutinio sunkumo simptomams ar epizodinėms lengvoms psichozės apraiškoms.
Psichoterapija
Tarp efektyviausių psichologinės pagalbos būdų išskiriama kognityvinė elgesio terapija (KET), padedanti geriau suprasti ir keisti iškreiptus įsitikinimus, taip pat realybės tikrinimą ir tarpasmeninių ribų suvokimą. Grupinė terapija, jei simptomai nėra labai sunkūs (ypač jei nėra stiprių paranojiškų minčių), gali padėti mažinti socialinį nerimą ir stiprinti bendravimo įgūdžius.
Darbas su psichikos sveikatos specialistu ne tik padeda pačiam žmogui geriau pažinti save, bet ir suteikia reikiamų žinių artimiesiems, kaip elgtis ir palaikyti.
Ar galima užkirsti kelią šizotipiniam asmenybės sutrikimui?
Šios būklės išvengti praktiškai neįmanoma, tačiau tinkamas gydymas leidžia koreguoti elgesį ir mąstymą, taip sušvelninant sutrikimo poveikį kasdieniam gyvenimui ir bendravimui su žmonėmis.
Kokia šizotipinio asmenybės sutrikimo eiga?
Šis sutrikimas trunka visą gyvenimą, todėl nuolatinis gydymas ir pagalba išlieka svarbūs. Negydomas šizotipinis asmenybės sutrikimas dažnai komplikuojasi kitais psichikos sveikatos sunkumais – tarp jų ypač išsiskiria socialinio nerimo sutrikimas, depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, priklausomybė nuo įvairių medžiagų.
- Socialinio nerimo sutrikimas
- Depresija
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- Priklausomybės
Statistiškai apie 30–50% žmonių šizotipinio asmenybės sutrikimo fone būna diagnozuojama ir sunki depresija. Svarbu užtikrinti gydymą, kad būtų palengvinti ir šie, ir kiti susiję sutrikimai.
