Presbiakuzija – tai dėl amžiaus palaipsniui silpnėjanti klausa, kuri ilgainiui pasireiškia kone visiems vyresnio amžiaus žmonėms. Tai dažniausia klausos pablogėjimo priežastis pasaulyje, ypač tarp vyresnių nei 70 metų asmenų. Pats pavadinimas yra kilęs iš graikų kalbos: „presby-“ reiškia „senas“, o „akousis“ – „klausa“. Nors ši būklė nėra išgydoma, klausos aparatai dažnai pagerina gyvenimo kokybę.
Presbiakuzijos simptomai
Iš pradžių tampa sunkiau išgirsti ir suprasti garsus, ypač aukšto tono – tai dažniausias ženklas, kad pradeda silpti klausa. Laikui bėgant galite pastebėti:
- Garsų, pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo ar signalinių aliarmų, nebebuvimą.
- Nuolatinį poreikį garsinti televizorių, telefoną, kompiuterį ar planšetę.
- Spengimą ausyse.
- Sunkią suprasti pašnekovus triukšmingoje aplinkoje ar didesnėse žmonių grupėse.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Presbiakuzija priskiriama jutiklinei nervinei klausos praradimo formai – tai reiškia, kad nukenčia vidinė ausis ar dėl kitų su amžiumi susijusių pokyčių. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Paveldimumas – jei šeimoje yra sulauksiančių senatvinio kurtumo, tikimybė padidėja ir jums.
- Kai kurių vaistų poveikis, galintis pažeisti klausos organus.
- Reguliarus triukšmo poveikis – buvimas garsiose aplinkose darbe ar laisvalaikiu.
- Su sveikata susijusios būklės, tokios kaip širdies kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis ar patirtas insultas.
Galimos komplikacijos
Klausos susilpnėjimas apsunkina kasdienį bendravimą, tad žmogų gali lydėti socialinė izoliacija ar net emocinės problemos. Bendraujant kyla daugiau nesusipratimų, o tai gali sukelti nerimą ar liūdesį.
Diagnostika
Nustatyti presbiakuziją padeda gydytojo apžiūra: vertinama ausų būklė, ar nematyti uždegimo ar pažeidimų. Neretu atveju apžiūros metu naudojamas otoskopas – prietaisas, leidžiantis įvertinti būgnelį ir išorinę ausies landą. Be to, atliekami klausos testai, dažniausiai vadinamas „tylių tonų testas“, kuris parodo eiga, kokio tono ir stiprumo garsus žmogus dar gali girdėti.
Presbiakuzijos tipai
Kieno formą turėsite – priklauso nuo to, kokia vidinės ausies dalis pažeista. Norint geriau suprasti, verta žinoti, kad ausies sraigėje gausu smulkių plaukelių (stereocilijų), kurie, suvirpinti garso, siunčia signalus klausos nervu į smegenis. Tipai:
- Sensoriinė presbiakuzija – nyksta sraigės apatinėje dalyje esantys plaukeliai.
- Neuralinė presbiakuzija – bėgant laikui mažėja nervinių ląstelių kiekis, lemiančių signalų perdavimą iš ausies į smegenis, todėl suprasti kalbą tampa dar sunkiau.
Gydymo galimybės
Pagrindinė pagalbos priemonė – klausos aparatai, kurie stiprina garsus ir leidžia geriau girdėti kasdienėje veikloje. Nors aparatai negali grąžinti prarastos klausos, jie padeda prisitaikyti prie naujos situacijos. Nors presbiakuzijos tipas nenulemia gydymo taktikos, jis gali padėti numatyti, koks bus ilgalaikis klausos praradimo poveikis gyvenimui.
Prevencija
Nors sustabdyti amžinės klausos pablogėjimo neįmanoma, tačiau galima sumažinti riziką ar lėtinti procesus:
- Naudokite ausų apsaugą triukšmingose aplinkose, pavyzdžiui, koncertuose ar statybvietėse.
- Nustatykite protingą garsumo lygį žiūrėdami televizorių, klausydamiesi muzikos ar audio knygų – ypač per ausines.
- Nesant galimybei apsisaugoti – tolėliau nuo stipraus garso, pavyzdžiui, koncertuose, atsitraukite nuo kolonėlių.
- Rūpinkitės bendra sveikata: gerinkite kraujotaką, mažinkite riziką susirgti aukštu kraujospūdžiu ar diabetu. Yra duomenų, kad tai padeda išsaugoti klausą.
- Meskite rūkyti, nes rūkymas blogina kraujotaką ir didina ankstyvo klausos praradimo riziką.
Ligos eiga ir kasdienybė
Presbiakuzija paprastai progresuoja palaipsniui – bėgant metams ji vis stiprėja. Tačiau tinkamai pritaikytas klausos aparatas leidžia sėkmingai prisitaikyti daugeliui žmonių. Reguliari klausos priežiūra ir profesionalų rekomendacijos leidžia ilgiau išlaikyti kuo didesnį klausos aštrumą.
Patarimai kasdienei savijautai
- Reguliariai nešiokite klausos aparatą – net jei kartais jis atrodo nepatogus. Jei kyla problemų dėl pritaikymo, kreipkitės į specialistą.
- Atsakingai saugokite ausis nuo triukšmo – tiek darbe, tiek laisvalaikiu.
- Informuokite artimuosius ar kolegas apie savo klausos pokyčius – jie bus pasirengę padėti, pavyzdžiui, kalbėdami aiškiai jums matant jų veidą.
- Kreipkitės į klausos specialistą bent kartą per metus, kad būtų stebima klausos būklė. Jei aparatas nebepadeda ar pradėjo kliudyti girdėti, nepraleiskite vizito.
Klausimai gydytojui
- Kiek stipriai yra sumažėjusi mano klausa?
- Kokį gydymą jūs rekomenduotumėte?
