Serozitas – tai būklė, kai uždegimas apima vieną ar daugiau serozinių membranų. Šios membranos dengia kūno ertmių vidų ir apgaubia jose esančius organus – pavyzdžiui, plaučius, širdį ar pilvo ertmę. Uždegimas gali paveikti tik vieną vietą arba išplisti į kelias kūno dalis. Jeigu uždegimas lokalizuotas, jis dažniausiai susijęs su vietine infekcija ar naviku. Jei uždegimas aptinkamas keliose vietose, tai signalizuoja apie viso organizmo (sisteminę) ligą.

Serozito rūšys

Serozitas gali pasireikšti skirtingose serozinėse membranose – nuo to priklauso ir ligos pavadinimas bei simptomai:

Peritonitas – serozinės membranos, dengiančios pilvo ertmę (pilvaplėvės), uždegimas.
Plaučių pleuritas – tai plaučių pleuros (krūtinės ląstos membranos) uždegimas.
Perikarditas reiškia širdies apvalkalo (perikardo) uždegimą.
Poliserozitas – kai uždegimas išplitęs į kelias arba visas serozines membranas vienu metu.

Serozito simptomai

Dažniausiai serozito metu pasireiškia skausmas ir tinimas ten, kur vyksta uždegimas. Konkretūs simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistos vietos:

Pilvo skausmai
Pilvo pūtimas ar patinimas
Skausmas krūtinės srityje
Širdies ritmo padažnėjimas
Dusulys
Kai kuriais atvejais – galūnių tinimas (edema)

Be šių požymių, gali pasireikšti ir bendri simptomai – pavyzdžiui, karščiavimas ar nuovargis, ypač jei serozitą sukėlė sisteminės priežastys.

Susiję įrašai

Kas dažniausiai sukelia serozitą

Pagrindinės serozito priežastys yra:

Infekcijos – bakterinė ar virusinė infekcija. Lokalizuotas serozitas dažnai susijęs su konkrečia vieta užsikrėtusiu organu, o išplitęs (poliserozitas) – su infekcija, patekusia į kraują ar išplitusia per visą organizmą, pavyzdžiui, tuberkulioze.
Navikai – tam tikros vėžio rūšys (ypač mezotelioma) prasideda serozinėse membranose. Kiti pilvo ar krūtinės ląstos navikai taip pat gali sukelti uždegimą. Sergant kraujo vėžiu, uždegimas gali apimti kelias sritis vienu metu.
Autoimuninės ligos – imuninė sistema gali klaidingai atakuoti jungiamuosius audinius ir išprovokuoti lėtinį uždegimą įvairiose vietose. Tokios reumatinės ligos kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas dažnai tampa poliserozito priežastimi.

Kai kuriais atvejais serozitą sukelia kitos, retesnės priežastys – pavyzdžiui, kraujotakos sutrikimai (išemija), kai audiniams trūksta deguonies. Kartais gydytojai neranda aiškios uždegimo priežasties – tokiu atveju diagnozuojamas idiopatinis serozitas.

Galimos komplikacijos

Negydant ar laiku nediagnozavus, serozitas gali sukelti sunkių komplikacijų:

Skysčių kaupimasis šalia širdies (perikardo ertmėje) gali spausti širdį ir iššaukti rimtas būkles, tokias kaip širdies tamponada ar kardiogeninis šokas.
Skysčių susikaupimas aplink plaučius (pleuros ertmėje) gali apsunkinti kvėpavimą, o ilgainiui išprovokuoti plaučių rando audinio susidarymą (plaučių fibrozę).
Jei serozitą sukelia infekcija, ji gali išplisti į kraują ir sukelti sepsį – tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubios pagalbos.

Dėl šių rizikų gydytojai į serozitą žiūri labai rimtai. Vis dėlto šios būklės dažniausiai gali būti sėkmingai gydomos, svarbiausia – laiku pradėti gydymą. Sėkmės prognozė labai priklauso nuo konkrečios priežasties: vėžio atveju – nuo naviko tipo ir stadijos, autoimuninių ligų atveju – nuo uždegimo aktyvumo; nors autoimuninės ligos yra nepagydomos, gydymas dažnai gali sumažinti uždegimą ar net pasiekti ligos remisiją.

Kaip nustatoma serozito diagnozė

Norėdamas nustatyti, ar sergate serozitu, gydytojas pirmiausia išklausys jūsų nusiskundimų ir įvertins ligos istoriją. Toliau atliekamas fizinis ištyrimas bei papildomi tyrimai: kraujo tyrimai ir įvairūs vaizdiniai tyrimai. Jei pastebimas pilvo ar krūtinės ląstos tinimas, gydytojas gali paimti skysčio mėginį iš pažeistos ertmės – ši procedūra vadinama paracenteze (pilvo srityje) arba torakocenteze (krūtinės ląstos srityje).

Serozito gydymas

Gydant serozitą, paprastai vartojami vaistai nuo uždegimo – nesteroidiniai vaistai (NVNU) arba kortikosteroidai. Jie mažina skausmą ir uždegimą. Jei dėl uždegimo audiniuose kaupiasi skysčiai ir išsivysto komplikacijos, gydytojas gali pašalinti susikaupusį skystį iš uždegiminės srities. Tačiau pagrindinis gydymo tikslas – ne tik palengvinti simptomus, bet ir nustatyti ir pašalinti uždegimo priežastį.

Konkretus gydymas priklauso nuo to, kas išprovokavo serozitą:

Antibiotikų ar antivirusinių vaistų skyrimas infekcijos atveju.
Chirurginis gydymas ar kiti onkologiniai metodai esant navikui.
Imunosupresiniai vaistai ar ligą modifikuojantys vaistai (DMARD) autoimuninių ligų atveju.

Kas laukia sergant serozitu

Serozitas visuomet yra rimtas požymis, lemiantis tolimesnius tyrimus ir gydymą. Šią būklę sukeliančios ligos beveik visada reikalauja skubaus dėmesio. Infekcijos, kurios išplinta į serozines membranas, greitai gali apimti visą organizmą. Reumatinės ligos, sukeliančios poliserozitą, dažnai rodo didesnį pavojų bendrai sveikatai.

Paprastai serozito eigė ir gydymo sėkmė priklauso nuo pagrindinės ligos: laiku pradėtas gydymas dažniausiai leidžia suvaldyti būklę ir apsaugo nuo pavojingų komplikacijų.