Sezoninis afektinis sutrikimas – tai depresijos forma, kurią sukelia metų laikų kaita, dažniausiai atsirandanti prasidėjus rudeniui. Šios būklės simptomai stiprėja tamsiuoju metų laikotarpiu ir dažniausiai išnyksta pavasarį, kai dienos tampa ilgesnės ir šviesesnės.
Kas yra sezoninis afektinis sutrikimas?
Sezoninis afektinis sutrikimas – tai psichikos sveikatos problema, glaudžiai susijusi su metų laikais. Pagrindinis šios ligos bruožas – pasikartojantys depresijos epizodai, prasidedantys ir praeinantys tuo pačiu metų laikų ritmu. Dažniausiai juos sukelia šviesos trūkumas ir trumpėjančios dienos rudens bei žiemos mėnesiais. Nors daugelis žmonių žiemą jaučia tam tikrą nuotaikos pablogėjimą („žiemos liūdesį“), tikrasis sezoninis afektinis sutrikimas yra kur kas stipresnis, darantis įtaką kasdieniam gyvenimui, emocijoms ir mąstymui. Laimei, tinkamas gydymas padeda suvaldyti šios būklės simptomus.
Ar sezoninis afektinis sutrikimas gali pasireikšti vasarą?
Nors sutrikimas dažniausiai atsiranda žiemą, retais atvejais jis gali pasireikšti ir vasaros mėnesiais. Ši sutrikimo forma vadinama „vasaros depresija“. Ji prasideda pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje ir baigiasi rudenį. Nors tokie atvejai reti, jie rodo, kad šis sutrikimas gali būti susijęs ne tik su tamsiaisiais, bet ir su intensyvios šviesos laikotarpiais.
Kaip dažnai pasitaiko sezoninis afektinis sutrikimas?
Su šia liga susiduria apie 5 % suaugusiųjų, o dažniausiai simptomai išryškėja jauname amžiuje – maždaug 18–30 metų. Be to, dar apie 10–20 % žmonių patiria lengvesnę žiemos nuotaikų kaitos formą.
Sezoninio afektinio sutrikimo simptomai
- Nuolatinis liūdesys ir prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį.
- Padidėjęs nerimas.
- Stiprus noras vartoti angliavandenius, prisidedantis prie svorio didėjimo.
- Energijos stokos jausmas, nuolatinis nuovargis.
- Beviltiškumo arba menkavertiškumo jausmai.
- Sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
- Dirglumas ar padidėjęs irzlumas.
- Sunkumo pojūtis rankose ar kojose.
- Malonių užsiėmimų atsisakymas, socialinio gyvenimo vengimas.
- Miego problemos, dažniausiai pernelyg ilgas miegas.
- Piktybinės mintys apie gyvenimą.
Vasaros tipo sezoninis afektinis sutrikimas dažniausiai pasireiškia nerimu, padidėjusiu dirglumu, apetito sumažėjimu, naktiniais nemigos epizodais ir netgi pykčio protrūkiais.
Kodėl atsiranda sezoninis afektinis sutrikimas?
Tikslios priežastys dar nėra pilnai aiškios. Dauguma tyrėjų mano, kad šį sutrikimą lemia šviesos trūkumas ir dėl to pakitusios tam tikros organizmo funkcijos. Pagrindinės galimos priežastys:
- Biologinio laikrodžio pakitimai. Trumpesnės dienos ir mažesnis natūralios šviesos kiekis gali sutrikdyti paros ritmą, kuris reguliuoja nuotaiką, miegą ir hormonų veiklą.
- Nervų tarpininkų (pvz., serotonino) pusiausvyros pokyčiai. Žiemą dėl šviesos trūkumo gali sumažėti serotonino aktyvumas, kas neigiamai veikia nuotaiką.
- Vitaminas D. Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą, kuris svarbus serotonino apytakai. Šio vitamino trūkumas žiemą gali prisidėti prie nuotaikos prastėjimo.
- Per didelis melatonino kiekis. Ilgesnės tamsos laikotarpiai didina melatonino – miego hormonų – gamybą, todėl žmogus jaučiasi mieguistas ir vangus.
- Neigiamos mintys ir stresas gali dar labiau sunkinti būklę, nors neaišku, ar jie yra priežastis, ar pasekmė.
Kas dažniau susiduria su sezoniniu afektiniu sutrikimu?
Šis sutrikimas dažniau pasireiškia jauniems suaugusiesiems, ypač moterims. Padidėjusios rizikos grupės:
- Tie, kurie jau yra sirgę nuotaikos sutrikimais – pavyzdžiui, depresija ar bipoliniu sutrikimu.
- Žmonės, kurių šeimoje pasitaikė depresijos, psichikos sveikatos problemų ar sezoninio afektinio sutrikimo atvejų.
- Gyvenantieji šiaurės ar pietų platumose toli nuo pusiaujo, kur žiemą būna mažiau šviesos.
- Žmonės, gyvenantys vietovėse, kur dažnai būna apsiniaukę orai.
Kaip nustatomas sezoninis afektinis sutrikimas?
Jei pastebite simptomus, kurie rodo, kad gali būti sezoninis afektinis sutrikimas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Svarbu nepamiršti, kad simptomus gali sukelti ir kitos sveikatos problemos, todėl svarbu išsami specialistų konsultacija.
Psichikos sveikatos specialistas padės įvertinti jūsų būklę, paklausinės apie simptomus, jų dažnį ir atsiradimo laiką, bei, jei reikia, pasiūlys užpildyti specialius klausimynus. Tiesioginių tyrimų, patvirtinančių šią diagnozę, nėra, tačiau gali būti atliekami tyrimai, kurie pagelbės atmesti kitas galimas priežastis – pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimą.
Diagnozuojant šį sutrikimą, vertinama:
- Ar patiriami depresijos simptomai?
- Ar jie atsiranda tam tikru metų laiku bent du metus iš eilės?
- Ar simptomai dažniau pasireiškia vienu metų laiku, nei kitu?
Sezoninio afektinio sutrikimo gydymas
Siekiant pagerinti savijautą, dažnai taikomas kelių priemonių derinys:
- Šviesos terapija – specialiosiomis lempomis, kurios skleidžia stiprią šviesą (apie 10 000 liuksų). Terapija paprastai atliekama ryte, 15–30 minučių. Šviesos šaltinis turi būti maždaug du–tris metrus nuo veido, žiūrint ne tiesiai į šviesą.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – pokalbių terapija, kuri padeda atpažinti ir keisti neigiamus minčių modelius, lemiančius nuotaikos pablogėjimą.
- Antidepresantai – kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti specifinius vaistus nuo depresijos, ypač selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), gerinančius nuotaiką.
- Daugiau laiko lauke – stengdamiesi kuo dažniau būti dienos šviesoje, galite padėti organizmui geriau prisitaikyti prie sezoninių pokyčių.
- Vitamino D papildai – prieš pradedant vartoti papildus, būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip veikia šviesos terapija?
Šviesos terapijos metu naudojama speciali lempa, kurios šviesa yra daug stipresnė nei įprastų namų šviesos šaltinių. Terapija dažniausiai efektyviausia, jei atliekama rytais. Vėlyvesnės valandos gali sukelti nemigą. Rezultatai įprastai pastebimi po kelių dienų, visiškas poveikis – po kelių savaičių. Gydytojai dažnai rekomenduoja tęsti tokią terapiją visą žiemą, nes nutraukus ją simptomai gali greitai atsinaujinti.
Tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms (pvz., turintiems akių tinklainės pažeidimų ar vartojantiems fotosensibilizuojančius vaistus) šviesos terapija gali būti netinkama. Taip pat, sergant bipoliniu sutrikimu, reikalinga gydytojo priežiūra, nes šviesos terapija gali sukelti manijos epizodus.
Ar įdegio soliariumuose galima pakeisti šviesos terapiją?
Soliariumai netinka sezoniniam afektiniam sutrikimui gydyti – jų skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė gali būti žalinga akims ir odai, nors šviesos kiekis ir atrodo pakankamas.
Kokie antidepresantai tinka šiai būklei?
Dažniausiai naudojami SSRI grupės vaistai, tokie kaip fluoksetinas, escitalopramas, paroksetinas, sertralinas ir citalopramas. Taip pat yra ir kitų, ilgiau veikiančių vaistų, pavyzdžiui, bupropionas, kurį rekomenduojama vartoti reguliariai, pradedant rudenį ir tęsiant iki pavasario, siekiant užkirsti kelią simptomams.
Kaip padėti sau ir išvengti sezoninio afektinio sutrikimo?
- Naudokite šviesos terapijos lempą jau nuo rudens pradžios, ypač jei žinote, kad kasmet jaučiate simptomus.
- Kuo daugiau laiko praleiskite lauke, net jei oras nėra labai saulėtas.
- Laikykitės subalansuotos, naudingos mitybos, kovokite su noru persivalgyti angliavandenių.
- Judėkite – bent 30 minučių aktyvios fizinės veiklos tris ar daugiau kartų per savaitę gali stipriai pagerinti nuotaiką.
- Kreipkitės palaikymo į draugus ar šeimą – socialinė veikla padeda lengviau įveikti sunkesnį laikotarpį.
- Pasilikite vietos maloniems užsiėmimams ir planuokite veiklas iš anksto.
- Apsvarstykite gydymą kognityvine elgesio terapija.
- Esant sunkesniems simptomams, pasitarkite su gydytoju dėl prevencinio gydymo vaistais – kai kuriais atvejais, vaistus patariama pradėti vartoti dar prieš simptomų pradžią.
Gyvenimas su sezoniniu afektiniu sutrikimu
Ligą geriausia kontroliuoti laikantis gydytojo rekomendacijų: reguliarus gydymo planų laikymasis, savo požiūrio į sveikatą stiprinimas – subalansuota mityba, pakankamas poilsis, aktyvus judėjimas ir streso valdymas gali padėti sumažinti simptomus. Svarbu vengti izoliacijos ir ieškoti emocinės pagalbos, kai jos reikia.
Žmonės su šiuo sutrikimu dažnai gali patirti jo sugrįžimą kasmet, tačiau tinkamai pasiruošus ir laiku pradėjus gydymą, simptomų galima išvengti ar juos palengvinti. Jei pastebite, kad nuotaika suprastėjo, verta vėl susisiekti su specialistais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei atpažįstate pasikartojančius sezoninius depresijos požymius arba abejojate dėl savo nuotaikos svyravimų, svarbu pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu – taip galima nustatyti tikrąją problemos priežastį ir gauti tinkamą pagalbą. Jei gydymą taikote savarankiškai, tačiau nematote pagerėjimo, kreipkitės pagalbos iš naujo.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia terapija man būtų tinkamiausia?
- Ar galiu taikyti šviesos terapiją, ar ji veiksminga mano atveju?
- Kada verčiau pradėti gydymą?
- Ar reikalingi vaistai, kokie jie turėtų būti?
- Kada planuoti gydymo pabaigą?
- Koks maistas gali pagerinti mano savijautą?
- Ką dar galiu padaryti, kad jausčiausi geriau?
