Šikšnosparnių įkandimai yra gana reti, tačiau jie galimi su visomis šių gyvūnų rūšimis – tiek maitinantis vaisiais ar vabzdžiais, tiek ir plėšriai gyvenančiais. Ypač garsūs kaip kraujo maitintojai yra vadinamieji vampyriniai šikšnosparniai, tačiau ir kiti šikšnosparniai gali sukandžioti žmones. Kadangi šikšnosparniai dažnai perneša pasiutligę, bet kokia trauma ar pažeidimas nuo jų reikalauja dėmesio ir skubaus gydymo.
Kaip galima užsikrėsti
Šikšnosparnių įkandimai dažniausiai sutinkami šalyse, kuriose naminių gyvūnų skiepijimas nuo pasiutligės yra įprastas, o dauguma žmonių šia liga užsikrečia būtent po kontakto su šiais gyvūnais. Infekcija gali patekti ne tik per tiesioginius įkandimus, bet ir per braižymą ar net minimalų kontaktą. Klinikiniai pasiutligės požymiai dažniausiai pasireiškia nuo vienos iki trijų mėnesių, bet gali užtrukti net metus.
Net jei atrodo, kad nebuvo įkandimo, tačiau buvote arti šikšnosparnių, rizika vis tiek išlieka. Kai kurie žmonės patiria pasiutligės simptomus net neatsiminę kontakto su gyvūnu.
Šikšnosparnių įkandimo simptomai
- Mažų dūrių ar įkandimo žymių ant odos
- Kraujavimas
- Skausmas
Kai kurie įkandimai būna taip menki, kad jų net nepastebėsite – jie gali atrodyti kaip nedideli įbrėžimai ar įpjovos, o kartais jokių žymių visai nelieka. Paprastos šikšnosparnių rūšys dažniausiai palieka tik nežymius dūrius, kuriuos lengva supainioti su kitais sužeidimais. Tuo tarpu vampyriniai šikšnosparniai daro visai kitokį pjūvį – gyvūnas dantimis nupjauna žaizdelę ir laižo iš jos ištekantį kraują.
Kaip žmonės susiduria su šikšnosparniais
Šikšnosparniai gyvena beveik visame pasaulyje, išskyrus tolimąsias šiaurines platumas, Antarktidą bei atokesnes salas. Rizika susidurti su šiais gyvūnais didėja gyvenant ar lankantis urvuose, šalia pastatų, kur jie gali rasti landų, ar tose vietovėse, kur auga jų maisto šaltiniai – pavyzdžiui, vaismedžiai ar laukai, kuriuose gausu vabzdžių.
- Atviri langai ar nesaugios durys nakties metu
- Gyvenimas šalia urvų ar šikšnosparnių buveinių
- Dažnos išvykos į vietas, kur gyvena šikšnosparniai
- Darbas ar veikla šalia šikšnosparnių populiacijų ar jų buveinių
Galimos šikšnosparnių traumų komplikacijos
Didžiausias pavojus po šikšnosparnio įkandimo yra pasiutligė. Šikšnosparniai yra natūralūs šio viruso nešiotojai – jis gyvena jų seilėse, todėl įkandimu lengvai perduodamas žmonėms. Taip pat įkandimo žaizdoje gali išsivystyti bakterinė infekcija, ypač jei sužeidimas netinkamai prižiūrimas. Sunkesniais atvejais infekcija gali plisti į kraują (sepsis) ar net sukelti randų susidarymą.
Kaip diagnozuojami šikšnosparnių įkandimai
Gydytojai dažniausiai nustato šikšnosparnio įkandimą įvertindami jūsų patirtus sužeidimus, išklausdami, kaip įvyko incidentas. Jei pacientas negali tiksliai papasakoti apie nutikimą (ypač vaikai), gydytojai remiasi artimųjų ar liudininkų informacija.
Dažniausiai žmogui nedaromi tiesioginiai tyrimai dėl pasiutligės – jei tik įmanoma, tiriamas pats šikšnosparnis, ar jis nėra užsikrėtęs virusu. Toks tyrimas padeda nuspręsti, ar reikia skirti pasiutligės profilaktiką.
Pagalba ir gydymas po įkandimo
Pirmosios pagalbos veiksmai
Jei jus įkando ar įbrėžė šikšnosparnis, kuo greičiau nuplaukite žaizdą dideliu kiekiu muilo ir tekančio vandens. Nusausinkite ir uždenkite žaizdą steriliu tvarsčiu ar švariu audiniu, kol sustabdysite kraujavimą.
Pastebėjus bet kokią šikšnosparnio sukeltą traumą, būtina kuo greičiau kreiptis į medicinos įstaigą – šeimos gydytoją arba skubios pagalbos punktą. Nors situacija paprastai nėra kritinė, delsti nereikėtų.
Specialistų taikomas gydymas
Priklausomai nuo rizikos, gydytojas gali skirti:
- Pasiutligės vakciną – ją svarbu gauti iki atsirandant ligos simptomams, tiek prevenciškai, tiek po kontakto su gyvūnu.
- Pasiutligės imunoglobuliną – šios medžiagos antikūnai padeda organizmui iš karto pradėti kovą su virusu ir kartu su vakcina stiprina apsaugą.
- Antibiotikus – skiriami siekiant išvengti bakterinių infekcijų.
- Stabligės skiepą, jei reikalinga papildoma apsauga.
Stipresniems įkandimams ar sudėtingiems pažeidimams gali būti reikalingi siūlai ar net chirurginis gydymas. Šias rekomendacijas išsamiai paaiškins jūsų sveikatos priežiūros specialistas.
Kaip apsisaugoti nuo šikšnosparnių įkandimų
Pagrindinė apsaugos priemonė – vengti tiesioginio kontakto su šikšnosparniais ir jų buveinėmis. Naudinga imtis šių žingsnių:
- Naktimis laikykite langus ir duris uždarytas arba su tinkliukais.
- Sandarinkite visus plyšius pastatuose, per kuriuos šikšnosparniai galėtų patekti į vidų – pakanka vos 1,8 cm tarpo.
- Stovyklaujant ar nakvojant gamtoje įsitikinkite, kad palapinė, namelis ar kita miego vieta sandariai uždaryta.
- Nepataisykite ar nelieskite šikšnosparnių plikomis rankomis – jei būtina, naudokite storas pirštines.
- Jei jūsų profesinė veikla susijusi su šikšnosparniais, pasitarkite su gydytoju dėl pasiutligės ar kitų infekcijų profilaktikos.
Perspektyvos ir atsigavimas
Didžioji dauguma šikšnosparnių įkandimų nėra pavojingi ar dideli, tačiau svarbiausia – užkirsti kelią pasiutligės išsivystymui. Laiku suteikus pagalbą, pasveikstama visiškai, o komplikacijos – retos. Jei jaučiate skausmą, gydytojas gali rekomenduoti tinkamus vaistus, tačiau būtinai pasitarkite, kurių reikėtų vengti – kai kurie preparatai gali sulėtinti žaizdų gijimą.
Dažnai užduodami klausimai
Ar jaučiamas šikšnosparnio įkandimas?
Įkandimą dažniausiai galima pajausti, tačiau jausmas priklauso nuo gyvūno dydžio, rūšies ir pažeistos kūno vietos. Bet kokio įtarimo atveju rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Kiek kontaktas su šikšnosparniu yra pavojingas?
Pamatyti šikšnosparnį dar nereiškia užsikrėsti, tačiau jei jaučiate, kad gyvūnas jus palietė ar jūs jį – tai laikoma kontaktu. Atsargumo sumetimais, kontaktu laikomos ir situacijos, kai neaišku, ar žmogus tikrai buvo paliestas, pavyzdžiui, radus šikšnosparnį miegamajame.
Jei tai įvyko jums ar vaikui, kuris dar negali tiksliai papasakoti situacijos, reikėtų kreiptis į specialistus – jie pasirūpins šikšnosparnio sugaudymu ir tyrimu dėl pasiutligės ar kitos infekcijos grėsmės.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
