Karštis gali sukelti įvairias nemalonias reakcijas organizme, tačiau viena dažniausiai pasitaikančių yra vadinamosios karščio mėšlungiai. Tai skausmingi, nevalingi raumenų susitraukimai, kurie dažniausiai signalizuoja apie lengvą šilumos perkrovą ir perspėja apie dar rimtesnius pavojus, jei į juos neatsižvelgiama.
Kas yra karščio mėšlungiai?
Karščio mėšlungiai – tai staigūs, stiprūs raumenų trūkčiojimai, kurie kyla, kai kūnas perkaista. Šie spazmai dažniausiai pasireiškia pilvo, rankų, plaštakų, kojų, pėdų, šonkaulių arba pečių srityje. Kiekvienam žmogui raiška gali būti skirtinga, tačiau dažniausiai šie pojūčiai yra labai nemalonūs – raumuo tarsi sustingsta, sukietėja ar net matomas jo išsigaubimas.
Šie mėšlungiai dažnai atsiranda intensyviai judant ar dirbant karštame ore. Dėl gausaus prakaitavimo kūnas netenka ne tik vandens, bet ir svarbių druskų bei elektrolitų. Jei greitai išgeriama daug vandens, bet neatstatomos druskos ir elektrolitai, organizmo balansas dar labiau išsiderina – būtent tuomet ir pristinga raumenims reikalingų medžiagų, dėl ko jie gali pradėti nevalingai traukti.
Ar karščio mėšlungiai gali signalizuoti rimtesnę būklę?
Nors karščio mėšlungiai dažniausiai laikomi lengva šilumos ligos forma, jų ignoruoti nederėtų. Jei žmogus ir toliau būna kaitroje ar nevartoja elektrolitų, būklė gali progresuoti iki šilumos išsekimo ar net šilumos smūgio. Pastarasis jau yra pavojinga, gyvybei grėsminga liga, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.
Karščio mėšlungių simptomai
Pagrindinis požymis – staigus, skausmingas raumenų spazmas, dažniausiai lydimas kietumo ar sustingimo jausmo. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir kiti šilumos išsekimo simptomai:
- Odos drėgnumas, lipnumas
- Svaigulys arba galvos sukimasis
- Stiprus prakaitavimas
- Pykinimas, vėmimas
- Nuovargis ar bendras silpnumas
Kodėl atsiranda karščio mėšlungiai?
Pagrindinė priežastis – intensyvi veikla karštoje aplinkoje. Organizmui kaistant ir gana gausiai prakaituojant, netenkama elektrolitų ir mineralų, tokių kaip natris bei kalis. Šių medžiagų trūkumas sutrikdo normalią raumenų funkciją ir lemia nevalingus trūkčiojimus.
Kas dažniausiai susiduria su karščio mėšlungiais?
Nors karščio mėšlungiai gali varginti visus, kurie fiziškai aktyvūs karštomis dienomis, tačiau ypač dažnai jie kamuoja tuos, kurie dirba ar sportuoja lauke esant aukštai temperatūrai:
- Sportininkai – bėgikai, tenisininkai, alpinistai
- Lauko darbininkai: žemdirbiai, statybininkai, stogdengiai, kasyklų ar metalo apdirbimo darbuotojai
- Gelbėtojai, gaisrininkai
- Kariuomenės atstovai, instruktoriai
Be to, labiau pažeidžiami vyresni nei 65 metų žmonės, vaikai ir tie, kurie turi lėtinių ligų ar mažesnį fizinį pasirengimą.
Kaip nustatomi karščio mėšlungiai?
Dažniausiai žmogus pats atpažįsta karščio mėšlungius iš aplinkybių – jei reikėjo sunkiai dirbti ar aktyviai judėti karštį, ir staiga atsirado nemalonus raumens sukietėjimas ar skausmas. Jei simptomai neišnyksta ar dažnai kartojasi, verta pasitarti su gydytoju – būtina atmesti kitas galimas ligas, tokias kaip raumenų pažeidimas, kepenų ar inkstų ligos. Tokiais atvejais gali būti atliekami kraujo, šlapimo ar kiti tyrimai, o retais atvejais – ir magnetinio rezonanso tomografija.
Kaip palengvinti karščio mėšlungių simptomus?
Svarbu kuo greičiau sustabdyti veiklą karštyje, įeiti į pavėsį ar vėsesnę patalpą. Raumenis masažuokite, švelniai ištampykite, priglauskite šalčio – pavyzdžiui, ledo kompresą. Taip pat rekomenduojama atkurti druskų ir angliavandenių pusiausvyrą – vartokite sportinius gėrimus, bananus ar užkandžius su angliavandeniais.
Ką valgyti ir gerti, jei vargina šie mėšlungiai?
- Sportiniai gėrimai ar natūraliomis elektrolitų druskomis papildyti skysčiai
- Angliavandeniais turtingi užkandžiai, pvz., bananas ar javainiai
Kaip dar save prižiūrėti?
Pagrindinis rūpestis – kuo greičiau sumažinti kūno temperatūrą ir atkurti prarastus elektrolitus. Tai padės sustabdyti mėšlungį ir užkirs kelią rimtesniems šilumos sukeltiems sutrikimams.
Rizikos veiksniai ir prevencija
Tam tikri žmonės jautresni karščio poveikiui. Jei jau esate patyrę šilumos sukeltų sveikatos problemų, turite lėtinių ligų ar fiziškai mažiau pasirengę, pasitarkite su gydytoju kaip išvengti pavojaus prieš planuodami ilgą veiklą karštyje.
Kaip apsisaugoti nuo karščio mėšlungių?
- Venkite intensyvaus fizinio darbo vidudienį ar karščiausiomis valandomis;
- Dėvėkite lengvus, laisvus, šviesius drabužius ir galvos apdangalą;
- Saulės vonias derinkite su apsauginiu kremu nuo saulės;
- Reguliariai darykite pertraukas, gerkite daug skysčių bei elektrolitų turinčių gėrimų;
- Stenkitės būti pavėsyje ar prie ventiliatoriaus;
- Nevartokite daug kofeino turinčių gėrimų;
Kaip apsaugoti vaikus ir senjorus?
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės;
- Duokite daug gerti vandens, skatinkite nuolat gurkšnoti skysčius;
- Laikykite šviesiai ir laisvai apsirengusius;
- Niekada nepalikite vaikų karštame automobilyje, net ir trumpam bei pradarius langus;
- Dažnai pasitikrinkite vyresnio amžiaus artimuosius karščio bangos metu.
Perspektyvos ir atsigavimas
Po karščio mėšlungio dažniausiai jaučiamas likęs raumens jautrumas ar silpnumas. Tinkamai atvėsinus kūną ir atstačius mineralų pusiausvyrą, spazmai paprastai praeina per kelias minutes, o sveikata greitai grįžta į įprastą būseną. Tačiau, jei negalima atsistatyti ar mėšlungiai dažnai kartojasi, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Kiek trunka karščio mėšlungiai?
Paprastai šie raumenų susitraukimai trunka nuo kelių sekundžių iki 15 minučių. Jei jie užsitęsė ilgiau arba tampa labai stiprūs, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Kada būtina pasitarti su gydytoju?
- Jei mėšlungiai kartojasi dažnai ar trunka ilgiau nei 15 minučių;
- Jei skausmas labai stiprus ar trukdo kasdienei veiklai bei miegui;
- Jei būklė nepagerėja padidinus skysčių vartojimą ar išmasažavus raumenį;
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba?
- Sumišimas ar nerišli kalba;
- Labai gausus prakaitavimas arba priešingai – karšta ir sausa oda;
- Aukšta kūno temperatūra;
- Sąmonės netekimas;
- Priepuoliai (traukuliai).
