Karštis gali būti pavojingas sveikatai net ir tiems, kurie jaučiasi gerai – ypač karštomis ir tvankiomis dienomis, kai kūnui sunku atsivėsinti. Tai vadinama su karščiu susijusiomis ligomis arba hipertermija. Šios būklės apima įvairius sutrikimus — nuo lengvo odos išbėrimo iki pavojingai aukštos kūno temperatūros, kai prireikia skubios medicininės pagalbos.
Kas yra karščio poveikio ligos
Karščio poveikio ligos – tai įvairios būklės, kai organizmas nebesugeba pats efektyviai vėsintis. Paprastai mūsų kūnas vėsinasi prakaituodamas: prakaitas išgaruoja nuo odos ir taip sumažina temperatūrą. Tačiau stiprus karštis, didelė drėgmė, intensyvi fizinė veikla ar kitokios kliūtys gali užkirsti kelią šiam procesui. Kai natūralūs vėsinimosi mechanizmai nebesusitvarko su šiluma, kūno temperatūra pradeda pavojingai kilti.
Galima įsivaizduoti bandymą atvėsinti didelį karštą namą su vos vienu ventiliatoriumi – šilumos kaupiasi per daug, o vėsos nepakanka. Panašiai ir organizmas gali „perkaisti“, jeigu šiluma viršija galimybes ją pašalinti.
Pagrindiniai karščio poveikio ligų tipai
- Karščio bėrimas: Ant odos atsiranda smulkių, niežtinčių guzelių, dažniausiai dėl suprakaitavimo. Tokį bėrimą galima prižiūrėti namuose – tereikia vėsinti ir sausinti odą, naudoti niežėjimą mažinančius kremus.
- Raumenų mėšlungis (karščio mėšlungis): Skausmingi raumenų susitraukimai dažnai ištinka tuomet, kai žmogus intensyviai sportuoja ar dirba karštyje. Kūno temperatūra gali būti normali arba nežymiai padidėjusi, bet šie požymiai yra įspėjimas, kad būtina pailsėti ir prisipildyti skysčių bei elektrolitų.
- Karščio išsekimas: Judant į sunkesnę būklę, prarandama per daug skysčių ir druskų. Kūno temperatūra padidėjusi, bet dažniausiai nesiekia 40°C. Tipiški požymiai – silpnumas, galvos sukimasis, pykinimas, vėmimas ir stiprus galvos skausmas.
- Šilumos smūgis: Ši pavojingiausia stadija išsivysto, kai kūno temperatūra pakyla iki 40°C ar daugiau. Atsiranda rimtų simptomų – sumišimas, keistas elgesys, kalbos nerišlumas. Dėl sutrikusios smegenų veiklos žmogus dažnai nesuvokia, kas vyksta, negali pats sau padėti ir gali prarasti sąmonę.
Hipertermijos samprata
Hipertermija yra būklė, kai kūno vidinė temperatūra viršija normą – paprastai daugiau nei 37°C. Nors beveik visų žmonių bazinė temperatūra truputį skiriasi, jau bet koks viršijimas laikomas hipertermija. Reikia žinoti, kad ne visos su karščiu susijusios ligos būna lydimos temperatūros pakilimo, tačiau sunkiausios – karščio išsekimas ir šilumos smūgis – dažniausiai pasireiškia būtent aukšta temperatūra.
[Karščio poveikio ligų] simptomai
Kiekviena šių būklių pasireiškia skirtingai. Karščio bėrimas – tai odos niežulys ir mažos iškilusios dėmės. Jei atsiranda raumenų mėšlungis, pajuntame intensyvius, veriančius skausmus kojose, pilvo ar rankų raumenyse. Karščio išsekimas pasireiškia silpnumu, dusuliu, prakaitavimu, pykinimu, galvos skausmu. Šilumos smūgis jau trikdo sąmonę – žmogus sunkiai orientuojasi, gali kliedėti ar net prarasti sąmonę.
Išskirtinis rimto karščio poveikio simptomas – pakitusi galvos veikla. Dažnai būtent aplinkiniai pastebi, kad su žmogumi kažkas vyksta ne taip, ir suteikia reikalingą pagalbą.
Kas sukelia karščio poveikio ligas?
Pagrindinė priežastis – per didelė šiluma iš aplinkos arba kūno vidaus (dėl fizinio darbo, sporto ar karštų orų), kai termoreguliacija nespėja visko suvaldyti. Kūnas negali tinkamai pašalinti šilumos, todėl temperatūra kyla. Kartais temperatūra išlieka normali, tačiau atsiranda kiti nemalonūs požymiai, pavyzdžiui, bėrimas ar raumenų mėšlungis.
Kas didina riziką patirti karščio poveikio ligą?
- Fizinė veikla ar sportas karštyje (kuo ilgiau, tuo didesnė rizika).
- Darbas karštoje aplinkoje (lauke ar viduje), pavyzdžiui, statybose, ūkyje ar gaisrinėje.
- Skysčių trūkumas (dehidratacija).
- Kai kurių vaistų vartojimas, trukdantis kūnui atvėsti.
- Medicininių būklių, pavyzdžiui, nesugebėjimo prakaituoti ar sunkių nudegimų, turėjimas.
Kaip nustatoma karščio poveikio liga?
Neretai švelnias formas (karščio bėrimą, raumenų mėšlungį) galima atpažinti ir prižiūrėti pačiam. Bet jei simptomai stiprūs ar ilgai nesiliauja, arba jei jaučiate karščio išsekimą ar šilumos smūgį – būtina kuo skubiau kreiptis pas gydytoją.
Dažniausiai diagnostika paremiama pokalbiu apie simptomus bei apžiūra. Šilumos smūgis ar karščio išsekimas dažnai nustatomi ir gydomi skubios pagalbos skyriuje, kur stebimi gyvybiniai rodikliai ir pradedamas neatidėliotinas gydymas.
Kaip gydomos su karščiu susijusios ligos?
Kiekvienai būklei taikoma specifinė priežiūra. Lengvesniais atvejais dažnai pakanka namų priemonių, tačiau rimtesni simptomai reikalauja specialistų pagalbos.
Karščio bėrimo gydymas
- Laikykite odą sausą ir vėsią.
- Rinkitės laisvus drabužius.
- Stenkitės kuo trumpiau būti karštyje.
- Naudokite niežulį mažinančius kremus.
- Venkite riebių emolientų (drėkiklių).
- Kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda infekcijos požymių – odos paraudimas, šiluma, pūliai.
Karščio mėšlungio pagalba
- Nedelsiant išeikite iš karštos aplinkos.
- Pailsėkite ir atkurkite skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą.
- Venkite intensyvios veiklos karštyje bent kelias dienas.
Kaip elgtis karščio išsekimo atveju?
- Ši būklė gali sparčiai progresuoti iki šilumos smūgio, tad reikia skubios pagalbos.
- Išeikite iš karščio, nuimkite perteklinius drabužius.
- Atsigulkite, pakelkite kojas, pamažu gerkite vandenį.
- Vėsinkite kūną – apliekite odą vandeniu, vėdinkite save, galite naudoti šaltus kompresus ar drėgnus rankšluosčius.
Šilumos smūgio valdymas
- Tai neatidėliotina medicininė situacija, todėl skubiai kvieskite pagalbą.
- Jei galite, išneškite žmogų iš karštos aplinkos, mėginkite jį atvėsinti visomis įmanomomis priemonėmis.
- Neduokite gerti (gali būti pavojinga dėl troškulio ar sąmonės sutrikimų), neteikite temperatūrą mažinančių vaistų savarankiškai.
- Stacionare gydoma specialiomis vėsinimo procedūromis ir palaikomuoju gydymu.
Kaip apsisaugoti nuo kūno perkaitimo?
- Dėvėkite plačius, orui pralaidžius drabužius.
- Gerkite daug vandens – net jei nejaučiate troškulio.
- Vėsinkite aplinką – naudokite ventiliatorius ar kondicionierių.
- Karštyje ilsėkitės pavėsyje, arba bent trumpam užeikite į vėsesnes vietas (prekybos centrus, viešąsias erdves).
- Venkite ar ribokite aktyvią fizinę veiklą karštą dieną, reguliariai darykite pertraukas pavėsyje ar patalpose.
- Grįžę iš lauko nusiprauskite vėsiu dušu.
- Pasitarkite su gydytoju, jeigu jums paskirti vaistai ar turite lėtinių būklių, kurios gali didinti jautrumą karščiui.
Ką tikėtis susidūrus su karščio poveikio liga?
Visų šių būklių eiga priklauso nuo tipo, sunkumo, bendros jūsų sveikatos ir, svarbiausia, nuo to, kaip greitai gaunate tinkamą gydymą. Lengvos formos, tokios kaip bėrimas, paprastai praeina ir nepablogina prognozės. Tačiau neišgydytas karščio išsekimas gali peraugti į pavojingą šilumos smūgį. Gydytojas išsamiai atsakys, ko tikėtis jūsų individualiu atveju.
Kada ieškoti medicininės pagalbos?
Kai pasireiškia karščio išsekimo ar šilumos smūgio simptomai, nedelsdami kreipkitės į skubiąją pagalbą. Kuo greičiau bus pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti. Lengvesniais atvejais (bėrimas, mėšlungis) gali pakakti poilsio, skysčių ir atvėsinimo. Tačiau, jei simptomai stiprėja, neslūgsta arba labai jums trukdo, vertėtų pasitarti su gydytoju, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys.
Kuo dar gali būti sukeliama hipertermija, be karščio?
- Infekcijos: Imuninei sistemai kovojant su infekcija, kūnas sąmoningai pakelia temperatūrą (karščiuoja), kad sukeltų nepalankias sąlygas virusams ar bakterijoms.
- Vaistai: Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, bendroji nejautra ar tam tikri psichiką veikiantys vaistai, gali stipriai pakelti kūno temperatūrą. Esant didesnei rizikai gydytojai atidžiau stebi ligonių būklę ir koreguoja gydymą.
Kuo skiriasi hipertermija ir karščiavimas?
Hipertermija – tai tiesiog per aukšta kūno temperatūra, kurią sukelia įvairios priežastys: tiek karštis, tiek infekcijos. Tuo tarpu karščiavimas dažniausiai yra specifinė imuninio atsako dalis – kai dėl infekcijos organizmo „termostatas“ sąmoningai pakeliamas. Svarbu, kad infekcinio karščiavimo metu kūnas paties valia pakelia daugumos organų aktyvumą, o karščio sukeltoje hipertermijoje organizmui trūksta galimybių „atvėsti“ – lyg kambaryje, kur oro kondicionierius veiktų pilnu pajėgumu, bet vis tiek būtų per karšta.
Taigi, kiekvienas karščiavimas yra hipertermija, bet ne kiekviena hipertermija yra karščiavimas.
Karščiui jautrios ligos
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmija)
- Astma
- Lėtinės plaučių ligos
- Širdies kraujotakos nepakankamumas
- Padidėjęs kraujo cukraus kiekis (hiperglikemija)
- Insultas dėl kraujotakos sutrikimų
- Inkstų nepakankamumas
- Kvėpavimo takų infekcijos
Jeigu sergate bent viena iš šių ligų ar turite kitų rizikos veiksnių, su gydytoju pasitarkite, kaip geriausiai saugotis karščio metu ir užkirsti kelią komplikacijoms.
