Sindaktilija, dar žinoma kaip sulietų pirštų ar kojų pirštų būklė, yra viena dažniausių įgimtų galūnių anomalijų. Ši būklė pastebima iškart po kūdikio gimimo, kai matoma, kad du arba daugiau pirštų yra suaugę – juos jungia oda arba net gilesni audiniai. Nors tai dažnas rankų ir kojų defektas, visi šie atvejai išlieka gana reti.
Kas serga sindaktilija?
Sindaktilija gali pasireikšti bet kuriam naujagimiui. Tačiau berniukai šią būklę patiria dvigubai dažniau nei mergaitės, o baltaodžių kūdikių šis defektas pasitaiko dažniau nei kitų etninių grupių. Jei šeimoje yra buvę sindaktilija sergančių asmenų – pavyzdžiui, tėvai, seneliai ar broliai, seserys gimė su suaugusiais pirštais – rizika vaikui padidėja.
Daugeliu atvejų sindaktilija nesusijusi su kitomis raidos problemomis ar sveikatos sutrikimais, tačiau kai kuriais atvejais ji gali būti dalis didesnio genetinio ar įgimto sutrikimo.
Kaip dažnai pasitaiko sindaktilija?
Apie vieną iš 2000 gimimų per metus nustatomas koks nors sindaktilijos atvejis. Kur kas dažniau ši anomalija išsivysto kojų pirštuose nei rankose. Apie pusė visų atvejų pasireiškia abiejose rankose arba abiejose kojose vienu metu.
Kaip sindaktilija veikia vaiko organizmą?
Laiku nediagnozavus ir nesuoperavus sindaktilijos, vaiko pirštų funkcionalumas gali būti ribotas. Susijungę rankos pirštai labiau trukdo įprastiems judesiams nei kojų pirštai. Vis dėlto daugumai vaikų sindaktilija būna koreguojama dar ankstyvoje kūdikystėje, apie vienerių metų amžių, todėl daugelis vėliau net neprimena, kad buvo gimę su šia ypatybe.
Jei greta sindaktilijos nustatomas ir kitas genetinis ar įgimtas sutrikimas, tokiu atveju gali būti reikalinga platesnė medicininė priežiūra ir tolimesnis gydymas.
Sindaktilijos simptomai
Pagrindinis sindaktilijos požymis – dviejų ar daugiau pirštų ar kojų pirštų suaugimas. Tai akivaizdžiai matoma gimus kūdikiui.
Sindaktilijos tipai
- Paprasta sindaktilija – kai pirštus jungia tik oda.
- Kompleksinė sindaktilija – kai be odos dar yra suaugusios kaulų, kraujagyslių ar nervų struktūros. Ši forma retesnė nei paprasta.
- Pilna sindaktilija – visas piršto ilgis, nuo pagrindo iki nago, yra suaugęs.
- Nepilna sindaktilija – suaugimo vieta apima tik dalį piršto ilgio.
Šie terminai dažniausiai vartojami specialistų, siekiant tiksliai apibūdinti suaugimo pobūdį ir pasirinkti gydymą.
Sindaktilijos priežastys
Būklė susiformuoja dėl genetinių pakitimų, įvykstančių vaisiaus vystymosi metu. Tėvai savo vaikams perduoda genus, kuriuose užkoduotos ląstelių augimo ir veiklos instrukcijos. Jei kažkas paveikia rankų ar kojų formavimąsi lemiančius genus – tiek genetinė liga, tiek nepalankūs aplinkos poveikiai nėštumo metu – gali atsirasti sindaktilija.
- Dažniausiai sindaktiliją sukelia šios genetinės ligos:
- Dauno sindromas
- Aperto sindromas
- Polando sindromas
Dažniausiai sindaktilija yra dominuojantis bruožas – jei vienas iš tėvų turi tokį genetinį pokytį, vaikui tikimybė sirgti sindaktilija smarkiai padidėja.
Kaip nustatoma sindaktilija?
Gydytojas sindaktiliją nustato iškart po gimimo, nes suaugę pirštai aiškiai matomi. Retais atvejais ji pastebima dar nėštumo metu, atliekant ultragarso tyrimą. Papildomi tyrimai – pavyzdžiui, rentgeno nuotrauka – gali būti naudojami tiksliau įvertinti, kokios audinių struktūros yra suaugusios.
Esant didesnei genetinių ligų rizikai šeimoje, patariama atlikti genetinius tyrimus ar pasikonsultuoti su genetiku. Tačiau net turint genetinių mutacijų, ne visada sindaktilija perduodama vaikams.
Sindaktilijos gydymas
Dažniausiai gydymo tikslas – chirurgiškai atskirti suaugusius pirštus bei, jei reikia, pašalinti giliai esančias suaugusias struktūras. Po tokios operacijos dažnai atliekama odos persodinimo procedūra, kad atskirti pirštai tinkamai sugijtų.
Po operacijos vaikui gali tekti kurį laiką nešioti įtvarą ar gipsą, kad pirštai tvirtai sugytų. Taip pat rekomenduojama kineziterapija – ji padeda atgauti jėgą ir judrumą.
Kai kuriais atvejais, ypač kai suaugę tik kojų pirštai ir tai netrukdo kasdieniam gyvenimui, gydymo gali net neprireikti. Tačiau jei suaugę rankos pirštai riboja judėjimą, operacija paprastai nepakeičiama.
Gijimas po gydymo
Gijimo trukmė priklauso nuo to, kokio sudėtingumo operacija atlikta. Visgi dauguma vaikų po sindaktilijos korekcijos greitai atsigauna ir neturi ilgalaikių funkcinių sunkumų. Gydytojas paaiškins, kaip slaugyti ranką ar koją po procedūros.
Ar įmanoma išvengti sindaktilijos?
Genų sukeltiems išsigimimams, kaip sindaktilija, užkirsti kelio nėra galimybių. Tačiau kai kurios rizikos veiksniai gali būti valdomi. Nėštumo metu tinkama vengti alkoholio, nerūkyti, nevartoti narkotinių medžiagų, nes kai kurie aplinkos faktoriai gali didinti paveldimų ar įgimtų sutrikimų riziką.
Ko tikėtis, jei kūdikiui nustatyta sindaktilija?
Sėkmingai pašalinus suaugusius pirštus, mažylis dažniausiai visiškai pasveiksta. Net jei buvo taikyta sudėtinga operacija, sindaktilija neįtakoja tolimesnio vaiko augimo ar raidos. Jei diagnozuojama ir kitų įgimtų ar genetinių sutrikimų, gydymas gali būti platesnis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus pokyčius kūdikio ar vaiko rankose ar kojose, reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Po operacijos arba suaugusiems pirštams atskyrus, svarbu kreiptis į gydytoją, jei atsiranda:
- Kraujavimas iš žaizdos;
- Odos spalvos pakitimai;
- Pabrinkimas ar patinimas;
- Skysčių tekėjimas ar išskyros;
- Vaiką vargina skausmas.
Užduokite gydytojui klausimus
- Koks sindaktilijos tipas diagnozuotas mano vaikui?
- Ar yra kitų genetinių ligų ar sutrikimų?
- Kada planuojama operacija?
- Kaip prižiūrėti ranką ar koją po gydymo?
