Sinusinė bradikardija – tai širdies ritmas, kai širdis plaka lėčiau nei įprasta (suaugusiesiems – rečiau nei 60 kartų per minutę), tačiau pats ritmas išlieka normalus. Tokia būklė gali rodyti tam tikras širdies ligas arba tiesiog būti puikios fizinės būklės ženklas, ypač tiems, kurie reguliariai sportuoja.
Kas sukelia sinusinę bradikardiją?
Dažniausiai sinusinės bradikardijos priežastys labai įvairios – nuo natūralių procesų iki ligų ar specifinių aplinkybių. Dėl amžiaus, ypač vyresniems nei 65 metų žmonėms, širdis plaka lėčiau, nes su metais širdies darbas natūraliai sulėtėja. Taip pat bradikardija dažna tiems, kurie intensyviai treniruojasi – fizinis aktyvumas stiprina klajoklį nervą, kuris tiesiogiai veikia širdies ritmą, todėl pailsėjus širdis plaka lėčiau.
Vis dėlto sinusinė bradikardija gali pasireikšti ir vaikams, ypač jei jie gimsta su tam tikromis įgimtomis ligomis. Retais atvejais širdis plaka per lėtai dėl elektrolitų trūkumo (pvz., kalcio, magnio ar kalio), kai kurių uždegimų, infekcijų, autoimuninių ligų, paveldimų raumenų distrofijų ar hormonų veiklos sutrikimų.
Simptomai
Daugelis žmonių nepastebi jokių simptomų. Kai kuriems sinusinė bradikardija visiškai netrukdo kasdieniam gyvenimui ir aptinkama tik atsitiktinai atliekant širdies tyrimą ar skaičiuojant pulsą. Tačiau kai kuriems gali pasireikšti simptomų, ypač jei lėtesnis širdies ritmas lemia nepakankamą kraujo ir deguonies tiekimą organizmui.
- Sunkumas kvėpuoti
- Skausmas krūtinėje
- Nuovargis
- Permušimai (nemalonus širdies plakimo pojūtis)
- Atminties pablogėjimas, sumišimas, sunkiau susikaupti
- Galvos svaigimas, silpnumas, apalpimas
- Dirglumas ar elgesio pokyčiai
Galimos priežastys
- Elektrolitų trūkumas
- Valgymo sutrikimai (pvz., anoreksija)
- Širdies uždegimai (endokarditas, miokarditas, perikarditas)
- Infekcijos (ypač kai kurios bakterijos neigiamai veikia širdį, jei laiku negydoma)
- Reumatas, reumatinė širdies liga, Laimo liga ar Čagaso liga
- Sinusinio mazgo veiklos sutrikimai (sergant vadinamu “sergančio sinuso sindromu”)
- Širdies laidumo sutrikimai (blokados)
- Vaistų vartojimas – nuo beta adrenoblokatorių iki kai kurių antidepresantų, net ir kai kurios narkotinės ar pramoginės medžiagos
- Širdies ar kraujagyslių operacijos
- Spindulinė terapija krūtinės srityje
Sinusinė bradikardija taip pat gali būti susijusi su įvairiomis ligomis: nuo miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar vainikinių kraujagyslių ligų iki autoimuninių sutrikimų, hipotirozės (silpnos skydliaukės veiklos), miego apnėjos, žemos kūno temperatūros ar padidėjusio spaudimo galvoje dėl smegenų patinimo arba kraujavimo.
Diagnozė ir tyrimai
Tikri sinusinės bradikardijos požymiai nustatomi atlikus elektrokardiogramą (EKG) – tai specialus tyrimas, fiksuojantis širdies elektrinį aktyvumą. EKG padeda pamatyti, ar lėtas pulsas atsiranda dėl normalaus sinusinio ritmo ar yra kitų širdies veiklos sutrikimų.
Be EKG, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, jei įtariama, kad bradikardiją sukelia liga:
- Kraujo elektrolitų (kalcio, magnio) tyrimai
- Skydliaukės hormonų tyrimas
- Troponino tyrimas – šis baltymas leidžia įvertinti galimą širdies raumens pažeidimą
- Toksikologinis tyrimas dėl galimų kenksmingų ar širdies ritmą veikiančių medžiagų
Gydymo galimybės
Gydymas būtinas tik tada, kai sulėtėjęs širdies plakimas sukelia simptomų ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Jei esate fiziškai aktyvus žmogus, o bradikardija nesukelia nemalonių pojūčių – gydyti nebūtina. Svarbiausia – nustatyti priežastį.
Jei reikia, taikomi du pagrindiniai gydymo būdai: vaistai arba elektroninės priemonės, tokios kaip širdies stimuliatorius. Dirbtinis širdies stimuliatorius implantavimo metu leidžia užtikrinti pakankamą širdies susitraukimų dažnį, jei natūralus širdies “laikrodis” veikia netinkamai.
Modernūs širdies stimuliatoriai gali būti implantuojami per didelę kraujagyslę į dešinįjį skilvelį. Kai kuriais atvejais prireikia trumpalaikių sprendimų – laikinų stimuliatorių, kol žmogus laukia nuolatinio aparato implantacijos.
Trumpalaikiam efektui esant būtinybei širdies ritmą gali padidinti ir vaistai, tokie kaip atropinas (leidžiamas į veną).
Prevencija ir rizikos mažinimas
Sinusinės bradikardijos daugeliu atvejų išvengti negalima, nes tai dažnai priklauso nuo amžiaus arba kūno savybių. Tačiau galima sumažinti riziką laikantis sveikos gyvensenos ir vengiant rizikos veiksnių:
- Vengti pramoginių narkotinių medžiagų
- Laiku gydyti infekcijas
- Kreiptis pagalbos susidūrus su valgymo sutrikimais
Kas laukia sergant sinusine bradikardija?
Be simptomų ši būklė dažniausiai nesukelia jokio neigiamo poveikio gyvenimo kokybei. Tačiau jei atsiranda simptomų, juos būtina stebėti ir gydyti laiku, nes ankstyva diagnozė turi lemiamą reikšmę savijautai ateityje.
Bradikardija gali būti laikina, ypač jei ją sukėlė vaistai ar laikini sveikatos pokyčiai. Tačiau kai kurioms įgimtoms ar paveldimoms ligoms būdingas nuolatinis lėtas pulsas – tokiais atvejais dažniausiai visą gyvenimą reikės vartoti vaistus arba būti su implantuotu širdies stimuliatoriumi.
Savarankiška priežiūra ir stebėjimas
Diagnozavus sinusinę bradikardiją, ypač jei jaučiate simptomus, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir vartoti skirtus vaistus. Po stimuliatoriaus implantavimo būtina reguliariai tikrintis, ar įrenginys veikia tinkamai. Šiuolaikiniai širdies stimuliatoriai leidžia juos patikrinti nuotoliniu būdu, todėl patikra yra paprasta ir neskausminga.
Jei simptomų nejaučiate, vis tiek verta bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai padeda įvertinti bendrą širdies būklę ir užkirsti kelią galimiems sveikatos pokyčiams ateityje.
Kada kreiptis skubios pagalbos?
Atsiradus skausmui krūtinėje, dusuliui, smarkiam galvos svaigimui ar nualpus, būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Šie požymiai gali rodyti rimtesnes širdies ar kraujagyslių problemas, todėl delsti negalima.
