Širdies permušimai, jaučiami dėl nerimo, dažnai pasireiškia daugybei žmonių – tai būdingas pojūtis, kai širdis staiga smarkiai plaka, ima virpėti, šuoliuoti ar atrodo, kad praleidžia dūžį. Šis pojūtis gali apimti ne tik krūtinę, bet ir kaklą ar net gerklę. Kai kam permušimai trunka vos kelias akimirkas, kitiems – ilgiau, net kelias valandas. Paprastai tai susiję su mūsų organizmo natūralia reakcija į stresą.
Kas yra širdies permušimai dėl nerimo
Širdies permušimai dažniausiai pasijunta tada, kai organizmas patiria stresą. Nerimas aktyvuoja autonominę nervų sistemą – ji atsakinga už pagrindines gyvybines funkcijas, tokias kaip kvėpavimas ar širdies plakimas. Kai esate įsitempę ar susiduriate su stresine situacija, širdies ritmas tampa greitesnis, galite aiškiai jausti, kaip širdis daužosi ar net šokinėja iš vietos.
Neretai žmonės širdies permušimus jaučia trumpai ir netikėtai, ypač situacijose, kurios sukelia įtampą: vieši pasisakymai, darbo pokalbiai ar skrydžiai lėktuvu. Paprastai, kai baigiasi nemaloni situacija, širdies ritmas vėl normalizuojasi.
Kada verta sunerimti
Nors permušimai dėl nerimo dažniausiai nėra pavojingi, svarbu būti atsargiems. Jei kartu su permušimais jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį, galvos svaigimą, sąmonės netekimą ar apima painiava – nedelsdami kreipkitės į medikus. Tokie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Širdies permušimų priežastys ne visada yra susijusios su nerimu. Kartais jie gali būti susiję su širdies ritmo sutrikimais, uždegiminėmis širdies ligomis, skydliaukės veiklos sutrikimais arba širdies struktūros problemomis, pavyzdžiui, vožtuvų ligomis.
Kaip dažnai pasitaiko širdies permušimai iš nerimo
Nerimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ima justi permušimus. Kasdien susiduriame su stresinėmis situacijomis, tad tokia organizmo reakcija nėra neįprasta. Tačiau jei permušimai dažnai kartojasi arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Nuolatinis nerimas ar kartotiniai širdies ritmo sutrikimai gali būti susiję su nerimo sutrikimais ar net panikos priepuoliais.
Širdies permušimų iš nerimo simptomai
- Virpėjimo ar „plazdėjimo“ jausmas krūtinėje – tarsi širdis bandytų apsiversti.
- Netolygus ritmas – širdis ima daužytis greičiau, staiga sulėtėja arba, atrodo, sustoja kelioms sekundėms.
- Stiprus plakimas – kai kuriems žmonėms net atrodo, kad širdies dūžiai tiesiog girdimi ausyse.
Kaip nerimas sukelia širdies permušimus
Nerimas išjudina autonominę nervų sistemą, kuri koordinuoja tokias funkcijas kaip širdies plakimą, kvėpavimą ar virškinimą. Kai išsigąstate ar patiriate stresą, kūnas pereina į „kovok arba bėk“ režimą – padažnėja pulsas, gali pasireikšti daugybė kitų simptomų:
- Sustiprėjęs nuovargis.
- Virškinimo problemos, pilvo pūtimas ar viduriavimas.
- Smarkesnis kvėpavimas.
- Prakaitavimas ir įsitempę raumenys.
- Drebulys.
Diagnostika
Norint išsiaiškinti, ar permušimus sukelia nerimas, gydytojas įvertina, kokiose situacijose dažniausiai pasireiškia šie simptomai, atidžiai klausosi širdies, domisi mitybos įpročiais, vartojamais vaistais bei papildais, gyvenimo būdu. Cukraus, kofeino ar alkoholio vartojimas taip pat gali turėti įtakos širdies ritmui.
Kartais jau pokalbio metu aišku, kad permušimai susiję su nerimu. Jei kyla abejonių, gali būti paskirti papildomi tyrimai – kraujo tyrimas ieškant mažakraujystės ar elektrolitų sutrikimų, skydliaukės tyrimai, elektrokardiograma (EKG) ar net ilgesnis širdies ritmo stebėjimas su specialiais prietaisais (Holteris, įvykio registratorius).
Kokie tyrimai gali būti skiriami?
- Krūtinės ląstos rentgenograma, vertinant širdies ir plaučių būklę.
- Echokardiograma, leidžianti įvertinti širdies veiklą.
- Elektrokardiograma (EKG), rodanti širdies ritmą.
- Kardiologinis krūvio mėginys, tikrinantis širdies darbą fizinio krūvio metu.
- Holterio monitoravimas (24–48 val.), kai stebima širdies veikla ilgesnį laiką.
- Įvykio registratorius – jei reikia stebėti simptomus per ilgesnį laiką, pacientas pats fiksuoja permušimus, kai juos pajunta.
Gydymas ir tvarkymasis su širdies permušimais
Nustačius, kad permušimus sukelia būtent nerimas, gydytojas paprastai pasiūlo įvairių pagalbos būdų, tokių kaip:
- Papildomos sveikatos metodikos – biofeedback terapija, masažai ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą kasdienybėje.
- Vaistų skyrimas – kai kuriais atvejais, ypač jei kiti metodai nepadeda, gali būti siūlomi vaistai nuo nerimo ar antidepresantai. Taip pat kartais taikomi vaistai, kurių poveikis trumpalaikis ir kurie tinka tam tikromis situacijomis (pvz., prieš viešą pasirodymą ar skrydį lėktuvu). Kai kurie medikamentai, pavyzdžiui, benzodiazepinai, gali sukelti priklausomybę, todėl naudojami tik išimtiniais atvejais.
- Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija padeda atpažinti ir keisti mintis bei elgesį, kurie didina nerimą. Taikant ekspoziciją (palaipsnį susidūrimą su baimę keliančiais dalykais) siekiama ilgainiui sumažinti nerimo reakcijas.
Kaip savarankiškai sumažinti nerimo sukeltus širdies permušimus
- Vengti streso arba išmokti su juo tvarkytis.
- Praktikuoti diafragminį ir purslų (pursed-lip) kvėpavimą.
- Reguliariai sportuoti, užsiimti joga, tai či ar kitokiu sąmoningu judesiu.
- Skirti laiko meditacijai ir kokybiškam miegui.
Prevencija
Nors visiškai išvengti širdies permušimų dėl nerimo gali būti neįmanoma, jas galima valdyti. Svarbiausia nustatyti situacijas, kurios provokuoja nerimą – ar tai būtų viešas pasisakymas, skambutis telefonu, kelionė lėktuvu. Žinant savo „trigerius“, galima iš anksto pasiruošti ir pritaikyti atsipalaidavimo technikas, terapijos metodus ar pasikonsultuoti dėl vaistų vartojimo.
Perspektyvos ir gyvenimas su šia būsena
Daugumai žmonių širdies permušimai dėl nerimo – laikinas reiškinys. Naudojant atsipalaidavimo metodus galima išmokti greitai suvaldyti stipresnius širdies dūžius ir sumažinti nerimo poveikį kasdienybei. Jei permušimus sukelia ilgalaikis, nuolatinis nerimas ar panikos sutrikimai, teisingai pritaikytas gydymas ir stipri gydytojų komanda padeda sukurti veiksmingą strategiją ir vėl mėgautis gyvenimu.
Jei įtariate, kad širdies permušimus galėtų sukelti ne tik nerimas, tačiau ir kitos sveikatos problemos, profesionali konsultacija visada naudinga. Gydytojas įvertins, ar reikalingas gydymas, ir padės pasirinkti tinkamą pagalbą simptomams mažinti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei nerimo sukeltus permušimus jaučiate dažnai arba atsiranda naujų, nerimą keliančių simptomų, būtinai aptarkite tai su savo gydytoju.
Kada reikalinga skubi medicininė pagalba
- Skausmas arba nemalonus pojūtis krūtinėje.
- Kvėpavimo sutrikimai – dusulys ar sunkumas įkvėpti.
- Galvos svaigimas, sumišimas.
- Apalpimas arba sąmonės netekimas.
- Didelis kojų ar rankų patinimas, ypač blauzdose ar pėdose.
- Neįprastas ar staiga atsiradęs stiprus nuovargis.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ar galite pasiūlyti pagalbos grupę, skirtą kovai su nerimu?
- Kokias atsipalaidavimo technikas patartumėte išmokti?
- Kiek rekomenduojama vartoti cukraus ar kofeino per dieną?












