Šizofrenija yra rimta psichikos sveikatos būklė, stipriai veikianti tiek žmogaus fizinę, tiek emocinę savijautą. Ji keičia įprastą smegenų veiklą, todėl tampa sudėtinga normaliai mąstyti, prisiminti ar suvokti aplinką, nukenčia elgesys. Dažnai dėl šios ligos žmonės susiduria su kasdienio gyvenimo sunkumais: gali nutrūkti santykiai su artimaisiais, draugais ar kolegomis, tampa sunku palaikyti tvarką mintyse, protas ima klaidžioti, atsiranda pavojingų elgesio epizodų, kurie gali kelti grėsmę tiek pačiam sergančiam, tiek aplinkiniams.
Kas gali susirgti šizofrenija?
Šizofrenija dažniausiai prasideda paauglystės pabaigoje ar ankstyvoje pilnametystėje – vyrams tarp 15 ir 25 metų, moterims kiek vėliau, nuo 25 iki 35 metų. Tačiau apie penktadalis naujų atvejų nustatomi vyresniems nei 45 metų žmonėms, o tai dažniau pasitaiko vyrams. Vaikų šizofrenija pasitaiko retai, tačiau ji būna žymiai intensyvesnė ir ją sunkiau gydyti.
Šizofrenijos paplitimas
Ši liga yra gana dažna visame pasaulyje – ja serga apytiksliai 221 žmogus iš 100 tūkstančių.
Šizofrenijos spektro sutrikimai
Šiuo metu šizofrenija vertinama kaip įvairių sutrikimų spektras, o ne atskiros ligos rūšys. Tai apima:
- Šizotipinio asmenybės sutrikimą, kuris priskiriamas ir prie asmenybės sutrikimų.
- Kliedesių sutrikimą.
- Trumpalaikį psichozinį sutrikimą.
- Šizofreniforminį sutrikimą.
- Šizoafektinį sutrikimą.
- Kitus šizofrenijos spektro sutrikimus, kai simptomai yra netipiški ar neatitinka kitų kategorijų.
Šizofrenijos simptomai
Šizofrenija gali pasireikšti pačiu įvairiausiu simptomų spektru. Daugelis sergančiųjų net nesupranta, kad jų elgesys ar pojūčiai pasikeitę. Artimieji dažnai pastebi šiuos pagrindinius ligos požymius:
- Kliedesiai. Tai tvirtas tikėjimas neteisingais dalykais, net jei aplinkiniai pateikia akivaizdžius įrodymus priešingai. Pavyzdžiui, gali atrodyti, kad kažkas valdo mintis ar elgesį.
- Haliucinacijos. Atsiranda įsitikinimas, kad girdimi balsai ar jaučiami vaizdai, kvapai bei skoniai, nors realybėje to nėra.
- Neorganizuota kalba. Pasidaro sunku logiškai dėstyti mintis, kalba tampa padrika ir sunkiai suprantama pašaliniams.
- Neįprasti judesiai ar elgesys. Gali būti nepaaiškinamų, keistų, ne vietoje judesių, arba atvirkščiai – judėjimo sumažėjimas, suglebimas.
- Neigiami simptomai. Sumažėja motyvacija, nedingsta pomėgiai, prarandama noras bendrauti. Gali nebebūti veido išraiškų ar kalba tapti monotoniška. Dažnai pasireiškia emocijų užgęsimas, abejingumas aplinkai.
Dėl šių požymių gali atsirasti įtarumo, baimės ar paranojiško elgesio. Kai kuriems tampa sunku rūpintis savo išvaizda ir higiena, vargina nerimas, depresija, kyla minčių apie savižudybę. Siekiant numalšinti simptomus, neretai imama piktnaudžiauti alkoholiu, nikotinu, vaistais ar narkotinėmis medžiagomis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Vienos aiškios šizofrenijos priežasties nėra, tačiau mokslininkai išskiria keletą svarbiausių veiksnių:
- Nesubalansuoto cheminio nervinių signalų perdavimo smegenyse.
- Smegenų vystymosi sutrikimai dar iki gimimo.
- Ryšių praradimas tarp skirtingų smegenų sričių.
Rizikos veiksniai
- Aplinkos įtaka. Gimimas žiemą, tam tikros infekcijos ar autoimuninės ligos, kurios paveikia smegenis, bei ilgalaikis stiprus stresas gali padidinti ligos tikimybę.
- Embriono vystymasis ir gimdymas. Rizika šizofrenijai išauga, jei nėštumo metu motina sirgo gestaciniu diabetu, buvo patyrusi preeklampsiją, trūko maistinių medžiagų ar vitamino D. Tikimybė taip pat padidėja, jei vaikas gimė mažo svorio arba buvo gimdymo komplikacijų (pvz., būtina skubi Cezario pjūvio operacija).
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis. Ankstyvas, intensyvus tam tikrų narkotikų, ypač kanapių, vartojimas siejamas su didesne šizofrenijos rizika. Tačiau iki galo neaišku, ar tai yra pagrindinė priežastis, ar tik vienas iš daugelio veiksnių.
Šizofrenijos paveldimumas
Tikslus paveldimumo mechanizmas nenustatytas, tačiau aišku, kad šeimos istorija padidina riziką susirgti šia liga, ypač jei liga yra buvusi artimiems giminaičiams – tėvams ar broliams/sesėms.
Kaip diagnozuojama šizofrenija?
Diagnozuojant šizofreniją, svarbiausia kruopščiai įvertinti simptomus ir pašalinti kitas galimas priežastis. Vertinama tiek paciento pasakojimai, tiek ir stebimi elgesio ženklai. Gydytojas remiasi tam tikrais kriterijais. Pasak diagnostinių rekomendacijų, šizofrenija galima įtarti, jei per mėnesį pasireiškia mažiausiai du iš penkių pagrindinių simptomų, o jie trukdo darbui, santykiams ar kasdieniam funkcionavimui.
Kokie tyrimai atliekami?
Nors nėra specifinių testų, kurie patvirtintų šizofreniją, paprastai atliekami papildomi tyrimai kitoms ligoms atmesti. Dažniausiai naudojami:
- Smegenų vaizdinimo tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tyrimai (MRT), kurie padeda įsitikinti, jog nėra navikų, insulto, traumų ar kitų smegenų struktūros pakitimų.
- Kraujo, šlapimo ar smegenų skysčio (atliekama lumbalinė punkcija) tyrimai, siekiant išsiaiškinti ar nėra intoksikacijų, infekcijų ar kitų biocheminių pokyčių.
- Smegenų veiklos matavimai, pavyzdžiui, elektroencefalograma (EEG), leidžia atmesti epilepsiją ar kitus nervų sistemos sutrikimus.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija nėra išgydoma, tačiau ją dažnai pavyksta kontroliuoti taikant tinkamą gydymą. Nedidelei daliai žmonių simptomai pilnai išnyksta, tačiau visiškai pasveikusiais jų laikyti negalima – galima ligos recidyvo tikimybė. Tokie atvejai laikomi ilgalaike remisija.
Gydymo būdai
Šizofreniją gydyti dažniausiai reikia kompleksiškai – taikant medikamentus ir psichologinę pagalbą. Dažniausiai naudojamos priemonės:
- Pirmosios ir antrosios kartos antipsichotikai, kurie veikia tam tikrus smegenų cheminių signalų perdavimo kelius. Šie vaistai galimi įvairių pavadinimų, tačiau jų vartojimas gali sukelti įvairius pašalinius reiškinius, tokius kaip mieguistumas, svorio augimas, drebulys.
- Naujesnės kartos antipsichotikai, kurie veikia kitokius organizmo receptorius ir gali turėti kitokius šalutinius poveikius, pavyzdžiui, pykinimą, skrandžio diskomfortą, širdies ritmo pokyčius ar užkietėjimą.
- Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda geriau suprasti ir kontroliuoti simptomus, įveikti gretutinius psichologinius sunkumus, tokius kaip nerimas, depresija ar priklausomybės.
- Elektros impulsų terapija (EIT) taikoma retais atvejais, kai kiti metodai neveiksmingi. Ji atliekama su anestezija, pasinaudojant trumpalaikiu smegenų stimuliavimu, kuris gali pagerinti būklę sergant sunkia depresija ar kamuojant stipriam nerimui.
Kada galima tikėtis pagerėjimo?
Pirmieji pagerėjimo požymiai ir gydymo rezultatai priklauso nuo pasirinktos gydymo taktikos: vieni vaistai veikia greičiau, kiti lėčiau, todėl tiksliausią informaciją gali suteikti tik gydantis specialistas.
Profilaktikos galimybės
Šiuo metu, kol liga nėra iki galo suprasta, nėra patikimų būdų jos išvengti ar sumažinti susirgimo riziką.
Gyvenimo su šizofrenija prognozė
Šizofrenijos eiga ir jos poveikis gyvenimui labai individualus. Daugelis susiduria su sunkumais darbe, santykiuose ar kasdienėje veikloje, tačiau tinkamai gydantis galima pasiekti pakankamai gerą savijautą, galimybę išlaikyti darbą, palaikyti santykius ir pasirūpinti savimi.
Ligos eiga paprastai cikliška – paūmėjimai gali keistis pagerėjimo laikotarpiais, kai simptomai išlieka, bet būna silpnesni. Nors šizofrenija nėra tiesioginė mirties priežastis, jos sukelti elgesio pokyčiai gali būti pavojingi. Dalis žmonių dėl užsitęsusių ar sunkiai gydomų simptomų patiria nuolatinį būklės blogėjimą, apie dešimtadalis pacientų nusižudo.
Kitiems gydymas yra veiksmingas, tačiau gali išlikti sunkumai koncentracijai ar mąstymui, net ir sumažėjus pagrindiniams simptomams.
Kasdienis gyvenimas su šizofrenija
Norint sėkmingai gyventi su šizofrenija, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:
- Griežtai laikykitės paskirtų vaistų dozavimo – be gydytojo sutikimo jų nutraukti negalima. Jei pasireiškia sunkumai arba nepageidaujamos reakcijos, pasitarkite dėl alternatyvų.
- Reguliariai lankykitės pas specialistus. Taip galima stebėti būklės pokyčius ir laiku koreguoti gydymą.
- Pastebėję simptomų pablogėjimą, neignoruokite jų – ankstyvas reagavimas užtikrina geresnius rezultatus.
- Venkite alkoholio ir narkotinių medžiagų, netinkamo vaistų vartojimo – tai gali pagilinti simptomus ir apsunkinti gydymą.
- Jei jaučiate poreikį – sekite paramos ieškančioms šeimoms ar pacientams skirtus išteklius ir bendruomenes.
Kaip padėti artimam, kuriam įtariama šizofrenija?
- Paklauskite, kuo galite padėti, ir parodykite supratimą – taip palaikote atvirą dialogą.
- Skatinkite kreiptis į specialistus – tinkamas gydymas, ypač medikamentinis, labai padeda atskirti realybę nuo kliedesių ar haliucinacijų.
- Venkite ginčų ar bandymo įrodyti, kas tikra o kas ne – dažniausiai žmogus, patiriantis kliedesius, negali atsiriboti nuo netikrų minčių argumentais.
- Stenkitės išlikti ramūs, net jei artimasis yra suirzęs ar užsidegęs – sukurkite ramią aplinką, nekelkite balso, nesukelkite jausmo, kad žmogus spąstuose arba grasinamas.
- Kilus pavojui – jei žmogus darosi pavojingas sau ar kitiems, nedelskite kreiptis pagalbos.
