Skliritas – tai akių liga, kai uždegimas apima odeną – baltąjį akies sluoksnį. Sergant šia liga, akies baltumas parausta, o dažniausiai juntamas stiprus, veriantis skausmas, kuris sutrinka judinant akį. Sklaida gali būti labai įvairi: uždegimas gali pasireikšti difuzine (išplitusia), mazgeline arba nekrotizuojančia forma ir apimti tiek priekinę, tiek užpakalinę akies obuolio dalį.
Kas pažeidžiama sergant skleritu
Dažniausiai skleritas paveikia žmones tarp 47 ir 60 metų, tačiau įmanoma juo susirgti bet kuriame amžiuje. Ši būklė dažniau būdinga moterims, nes dažnai siejama su autoimuniniais susirgimais. Tuo tarpu vyrams dažniau nustatomas skleritas, kurio priežastis – infekcijos.
Sklerito tipai ir jų ypatumai
Skleritas skirstomas į priekinį, kai uždegimas apima priekinę odenos dalį, ir užpakalinį, kai pažeista akies obuolio užpakalinė dalis. Priekinis skleritas – dažniausias, tuo tarpu užpakalinis sudaro tik apie 10 % visų atvejų. Abiejų tipų skleritas toliau skirstomas pagal uždegimo išplitimą:
- Difuzinis skleritas. Uždegimas išplitęs dideliame odenos plote, laikomas dažniausia forma.
- Mazgelinis skleritas. Uždegimas koncentruojasi vienoje vietoje, o pakenktoje vietoje susidaro matoma mazgelio formos pakiluma.
- Nekrotizuojantis skleritas. Pavojingiausia ir sudėtingiausia forma – sunaikina akių audinius ir gali lemti visos akies netekimą. Tam tikra šios formos rūšis vadinama scleromalacia perforans – retkarčiais ši rūšis neskausminga, tačiau gali sukelti odoje skylutes ir sudaro apie 4 % visų sklerito atvejų.
Sklerito simptomai
Skleritas pasireiškia aiškiais požymiais, kurių neturėtų būti ignoruojami. Būdingi šie simptomai:
- Akies baltoji dalis parausta, gali patinti.
- Akių skausmas ir jautrumas, kuris dažnai būna toks stiprus, jog gali pažadinti naktį ar išplisti į kitus veido regionus.
- Ašarojimas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija).
Sklerito priežastys
Neretai išaiškinti tikslios priežasties nepavyksta (idiopatinis skleritas), tačiau dažnai jis pasireiškia dėl kitų lėtinių ligų arba akių sužalojimų. Dažniausios rizikos grupės ir priežastys:
- Autoimuninės ligos. Skleritas dažnai lydi sąnarių, jungiamųjų audinių ar kitus imuninės sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą (dažniausia sklerito priežastis), sisteminę raudonąją vilkligę, uždegimines žarnų ligas, Sjögreno sindromą, sklerodermiją ar granulomatozę su poliangiitu.
- Infekcijos. Skleritas gali būti infekcinės kilmės – jį sukelia bakterijos, grybeliai ar virusai. Grybelinės infekcijos progresuoja sunkiau. Skleritas taip pat gali pasireikšti po Laimo ligos.
- Traumos ir akių chirurginės intervencijos. Akių sužeidimai, įskaitant chirurgines operacijas, kartais sukelia infekcinį skleritą ar net chirurgiškai sukeltą nekrotizuojantį skleritą (SINS).
- Vaistai. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, bisfosfonatai, naudojami kaulų ligoms gydyti, gali sukelti skleritą kaip šalutinę reakciją.
Sklerito diagnozavimas
Diagnozei nustatyti dažniausiai atliekamas akių tyrimas, įskaitant plyšinės lempos apžiūrą. Jeigu uždegimas lokalizuotas užpakalinėje odenos dalyje, gali prireikti atlikti kompiuterinę tomografiją ar ultragarsą. Jei įtariama infekcinė kilmė, iš akių išskyrų gali būti paimtas tepinėlis ir siunčiamas į laboratoriją. Retais atvejais gali būti reikalinga biopsija.
Sklerito gydymas
Nesudėtingą sklerito atvejį galima gydyti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Dažnai reikalingi sisteminiai kortikosteroidai (pavyzdžiui, prednizolonas), kurių kursą gydytojas paskiria 7–10 dienų laikotarpiui. Jei uždegimas kartojasi, gali prireikti vaistų, leidžiamų į veną.
Infekcinio pobūdžio skleritui gydyti taikomi antibiotikai, priešgrybeliniai ar antivirusiniai vaistai, priklausomai nuo nustatytos infekcijos rūšies. Nekrotizuojančiam skleritui dažnai prireikia kompleksinio gydymo su imunoterapiniais preparatais (tokiais kaip metotreksatas, mikofenolato mofetilis ar kiti imuninę sistemą slopinantys vaistai). Kai kuriais atvejais taikoma ir odenos lopymas ar audinių persodinimas – naudojamos kitų tipų implantuojamos medžiagos.
Rizikos mažinimas ir prevencija
Visais atvejais svarbu tinkamai rūpintis akių higiena. Traumos riziką galima sumažinti dėvint apsauginius akinius dirbant darbe ar sportuojant kontaktinius sportus. Taip pat būtina plauti rankas prieš liečiant akis ir reguliariai valyti kontaktinius lęšius – tai padeda išvengti infekcijų.
Sklerito eiga ir prognozė
Svarbu nenumoti ranka į skleritą – ši liga reikalauja gydymo. Negydant gali išsivystyti rimtos komplikacijos, įskaitant regėjimo pablogėjimą ar net praradimą. Ypač pavojinga nekrotizuojanti užpakalinė forma. Gydytojas dažnai kartu skiria dėmesio ir kitų autoimuninių ligų priežiūrai.
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėjus bet kokį akies skausmą, paraudimą ar paburkimą, būtina kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją ar okulistą – ypač jei sergate kokia nors imuninės sistemos liga.
Skirtingų akių ligų skirtumai
Skleritas pažeidžia gilesnį akies sluoksnį – odeną. Tuo tarpu episkleritas apima tik paviršinį sluoksnį ir dažniausiai praeina savaime. Uveitas – dar kitoks uždegimas, apimantis akies obuolio sluoksnį, esantį po odena. Be to, conjunctivitas (arba vadinamoji rožinė akis) paveikia junginę, kuri dengia odeną ir voko vidų – nors ir sukelia paraudimą, ši liga paprastai būna daug mažiau skausminga bei pavojinga nei skleritas.