Aerofobija – tai stipri skrydžio lėktuvu baimė, kuri gali apimti įvairius su kelione susijusius momentus: nuo išvykimo ir nusileidimo iki uždaros erdvės pojūčio pačiame lėktuve. Nors daugeliui žmonių racionaliai žinoma, kad skraidyti yra viena saugiausių kelionės formų, baimės jausmo suvaldyti dažnai nepavyksta net ir suprantant statistiką. Tokia būklė kartais vadinama ir aviofobija.
Aerofobijos esmė
Dažniausiai aerofobija susijusi ne su realia katastrofos baime, o su tuo, kad kelionė lėktuvu sukelia stiprų nerimą ar net panikos atakas. Vien mintis apie būsimą skrydį dažnai kelia diskomfortą, o laukimas tampa toks pat nemalonus kaip ir pati kelionė.
Kas yra specifinė fobija?
Fobijos – tai stiprus ir nepagrįstas išgąstis dėl tam tikrų situacijų, objektų ar veiklų, kurios iš esmės nekelia tiesioginio pavojaus. Aerofobija priskiriama specifiniams nerimo sutrikimams.
Dažnumas ir paplitimas
Skrydžio baimė – itin dažnas reiškinys. Skirtingų tyrimų duomenimis, su ja įvairiu metu gyvenime susiduria milijonai suaugusiųjų visame pasaulyje.
Kam gresia aerofobija?
Didžiausia rizika šiuo nerimo sutrikimu susirgti tenka asmenims nuo 17 iki 34 metų amžiaus, kuomet gyvenime vyksta daug pokyčių. Baimė dažnai išsivysto svarbių įvykių, tokių kaip šeimos kūrimas ar karjeros pradžia, laikotarpiu – jaudinamasi, kad skrydis galėtų kaip nors pakenkti šiuo svarbiu metu. Įdomu, kad žmogus gali metus ar net dešimtmečius be baimės skraidyti ir tik vėliau netikėtai imti jos vengti.
Aerofobijos priežastys
Nors aiškios vienos priežasties dažnai nėra, tam tikri dalykai gali tapti trigeriais: žinios apie teroristinius išpuolius ar avarijas, reportažai apie lėktuvo incidentus, mintys apie gaisro ar ligos išplitimą lėktuve, turbulencija. Aerofobiją gali sustiprinti ir kitos baimės, tokios kaip:
- aukščio baimė (akrofobija),
- uždarų erdvių baimė (klaustrofobija),
- per didelio žmonių kiekio ar minios baimė,
- baimė negauti pagalbos, jei kas nors nutiktų (agorafobija),
- mikrobų baimė (misofobija).
Aerofobijos simptomai
Žmonės, turintys šią baimę, gali dėl jos visiškai atsisakyti skristi – net jei tai reiškia atsisakyti šeimos atostogų ar darbo kelionių. Dažnai pasirenkami kiti keliavimo būdai, nors jie reikalauja daugiau laiko ar pastangų. Kartais vengiama ne tik pačių kelionių, bet ir filmų, knygų ar žinių, susijusių su aviacija. Kiti tampa pernelyg susitelkę į saugumo taisykles oro uostuose ar lėktuvų sandarą, bandydami detaliai ištirti visas saugumo priemones.
Aerofobija kartais pasireiškia ir panikos priepuoliais. Būdingos reakcijos gali būti:
- drebulys ar virpuliavimas,
- gausus prakaitavimas,
- širdies plakimas,
- svaigulys ir silpnumo pojūtis,
- šalčio krėslai,
- pykinimas ar skrandžio diskomfortas,
- kvėpavimo pasunkėjimas.
Kaip nustatoma aerofobija
Specialių medicininių tyrimų aerofobijai atpažinti nėra. Gydytojas detaliai išklausinėja apie nerimo pobūdį, ar šios baimės trukmė viršija šešis mėnesius, ar dėl jos pradedama vengti kelionių bei kasdienė veikla tampa sudėtinga, ar pasireiškia stiprūs simptomai vien pagalvojus apie lėktuvą ar kelionę.
Gydymas ir pagalba
Daugeliui žmonių įveikti skrydžio baimę padeda terapija, ypač psichoterapija. Dažniausiai rekomenduojami būdai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – jos metu mokomasi pažvelgti į savo mintis ir keisti požiūrį į skrydžių keliamą riziką. Terapijos metu aptariama, kaip veikia lėktuvai, kokie yra skrydžių saugumo statistiniai duomenys, taikomos streso valdymo technikos – pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai ar meditacija prieš kilimą, leidimąsi ar turbulencijos metu.
- Ekspozicijos terapija – padeda pamažu priprasti prie kelionių oro transportu. Tai gali būti vizitai į oro uostą, skrydžių stebėjimas, specialios virtualios realybės simuliacijos. Tokios terapijos tikslas – palaipsniui mažinti baimę natūraliai ir saugiai susiduriant su baimę keliančiais dirgikliais.
Psichoterapija dažnai vyksta individualiai, tačiau efektyvūs ir grupiniai užsiėmimai, kai dalinamasi patirtimi su kitais. Kai kur suteikiama galimybė po gydymo sudalyvauti realiame trumpam skrydyje, kad įsitikintumėte terapijos poveikiu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad daliai žmonių simptomai sumažėja iškart po terapijos ir jos efektas išlieka net kelerius metus. Vis tik kai kuriems gali tekti terapiją kartoti, jei simptomai atsinaujina. Vaistai ilgalaikiam gydymui nuo aerofobijos dažniausiai neskiriami, bet kartais, prieš būtiną skrydį, gydytojas gali pasiūlyti vienkartinius medikamentus, padedančius sumažinti stiprų nerimą.
Kaip gyventi su aerofobija ir mažinti jos poveikį
Specialių prevencinių priemonių, apsaugojančių nuo šios fobijos atsiradimo, nėra. Tačiau svarbu rūpintis savo psichologine sveikata ir mažinti įtampą – vengti kofeino, svaigalų ar kitų stimuliuojančių medžiagų prieš kelionę. Skatintinas nuoširdus pokalbis su artimaisiais ar draugais, o jei baimė labai stipri – verta pasitarti su specialistu.
Ši baimė dažniausiai sėkmingai valdoma pasirinkus tinkamą pagalbą. Svarbiausia – nebijoti ieškoti sprendimų ir būti atviriems dėl savo jausmų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą, jei baimė skristi trukdo jūsų kasdienybei, profesinei veiklai ar asmeniniam gyvenimui, taip pat jei pasireiškia stiprūs panikos simptomai.
Dažniausi klausiami klausimai
- Ar man reikia vaistų, kad galėčiau įveikti baimę skrydžio metu?
- Kiek laiko trunka terapija nuo aerofobijos ir ar jos rezultatų galima tikėtis ilgam?
- Kur rasti daugiau informacijos ir paramą šiuo klausimu?
- Ar yra vilties visiškai įveikti skrydžio baimę?
