Skydliaukės liauka yra ties kaklo viduriu, tarp gerklų ir raktikaulių. Ji gamina trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4) – hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir energijos atsargas. Skydliaukės mazgai dažniausiai būna apvalios arba ovalios formos. Jie yra labai dažni – bent pusei žmonių gali būti nustatytas bent vienas mazgas. Apie 95 procentai skydliaukės mazgų yra nepiktybiniai.
Skydliaukės mazgų rūšys
Nepiktybiniai
- Dažninis mazginis gūžys
- Hašimoto tiroiditas
- Koloidinė, paprasta arba hemoraginė cista
- Follikulinė adenoma
Piktybiniai
- Papiliarinė karcinoma
- Follikulinė karcinoma
- Medulinė karcinoma
- Anaplastinė karcinoma
- Pirminė skydliaukės limfoma
- Metastazinė karcinoma, pavyzdžiui, iš krūties, inkstų ir kt.
Skydliaukės mazgų simptomai
Beveik visi skydliaukės mazgai nesukelia jokių simptomų, tačiau didesni mazgai gali būti apčiuopiami ar matomi. Jie gali spausti stemplę, sukelti rijimo sutrikimus ar dusulį. Jei mazgai gamina per daug tiroksino, gali išsivystyti hipertireozė. Tuomet gali pasireikšti gausus prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio mažėjimas, dažnas arba nereguliarus širdies ritmas, drebulys ir dirglumas.
Kada kreiptis į gydytoją
Nors dauguma skydliaukės mazgų nėra vėžiniai, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, jei pasireiškia minėti simptomai, ypač jei sunku kvėpuoti ar ryti.
Jei krenta svoris nepaisant normalaus ar padidėjusio apetito, sunku užmigti, jaučiamas nerimas ar raumenų silpnumas, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertins, ar nėra hipertireozės.
Jei dažnai jaučiamas šaltis, lengvai pavargstate, jaučiatės prislėgti, odą linkusi sausėti, vargina vidurių užkietėjimas ar atminties sutrikimai, tai gali būti hipotireozės požymiai.
Komplikacijos
- Rijimo sutrikimas gali atsirasti, jei skydliaukės mazgas spaudžia stemplę.
- Hipertireozė, kuri retais atvejais gali padidinti širdies ritmo sutrikimų, osteoporozės ir net gyvybei pavojingos būklės – tirotoksinės krizės riziką.
- Skydliaukės hormonų nepakankamumas po liaukos pašalinimo operacijos lemia visą gyvenimą trunkantį pakaitinį gydymą hormonais.
Diagnostika
- Apžiūros metu gydytojas gali paprašyti nuryti, kad būtų galima patikrinti, ar nėra mazgelių. Taip pat vertinami požymiai, rodantys hipertireozę ar hipotireozę.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai – kraujo tyrimu nustatomas skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) lygis, kuris leidžia įvertinti hormonų perteklių ar stoką.
- Ultragarsinis tyrimas padeda nustatyti, ar mazgas yra cistinis, ar kietas, bei suskaičiuoti mazgų skaičių.
- Ultragarsu kontroliuojama plonos adatos biopsija yra atliekama ambulatoriškai ir paprastai trunka apie 20 minučių.
- Skydliaukės scintigrafija – naudojama radioaktyviojo jodo izotopas skydliaukės vaizdinimui. Mazgai, kurie gamina perteklinį hormoną, sugeria daugiau izotopo („karšti” mazgai) ir paprastai nebūna vėžiniai. Tuo tarpu mažiau izotopo sugeriantys („šalti”) mazgai dažnai būna piktybiniai ir reikalauja papildomų tyrimų.
Gydymas
Gerybinių mazgų gydymas
- Aktyvus stebėjimas – reguliarios apžiūros ir funkcijos tyrimai, siekiant įvertinti, ar mazgai didėja arba kinta.
- Pakaitinė skydliaukės hormonų terapija
- Operacija – jei mazgai spaudžia kvėpavimo takus, stemplę arba yra įtariama onkologija, gali būti rekomenduojamas chirurginis mazgo pašalinimas.
- Hipertirozinių mazgų gydymas
- Radioaktyviojo jodo terapija – geriamas radioaktyvus jodas kapsulių arba skysčio pavidalu padeda sumažinti mazgų dydį. Dažniausiai simptomai pagerėja per keletą mėnesių.
- Antitiroidiniai vaistai – ilgalaikis gydymo būdas; skiriamas metimazolis, kuris mažina hipertireozės simptomus.
- Chirurginis pašalinimas
- Skydliaukės vėžio gydymas
- Dalinė arba visa skydliaukės pašalinimo operacija. Po šios operacijos būtinas visą gyvenimą trunkantis pakaitinis gydymas hormonais. Galimi šio gydymo rizikos veiksniai – balso stygų nervo ir prieskydinių liaukų pažeidimas
