Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai žmogus nevalingai netenka šlapimo. Šis sutrikimas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, sumažinti pasitikėjimą ir riboti aktyvumą. Nors dažnai siejamas su vyresniu amžiumi, jis gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms ir neturi būti priimamas kaip neišvengiamas senėjimo rezultatas.
Kas yra šlapimo nelaikymas?
Šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai žmogui tampa sunku kontroliuoti šlapimo pūslės ištuštinimą – šlapimas išteka anksčiau nei žmogus suspėja nueiti į tualetą, arba netyčia išbėga atliekant tam tikrus judesius ar fizines veiklas. Paprastai mūsų šlapimo sistema veikia taip, kad inkstai filtruoja skysčius, o šlapimo pūslė saugo ir pašalina šlapimą tada, kai žmogus pasiruošęs. Tačiau kai šie organai ir raumenys veikia ne taip, kaip turėtų, gali prasidėti nelaikymas.
Ši problema yra paplitusi – daugiau nei pusė moterų nuo 20 metų amžiaus yra susidūrusios su kokia nors šlapimo nelaikymo forma, o tarp vyrų šis rodiklis siekia kiek mažiau nei 14%.
Šlapimo nelaikymo rūšys
Šlapimo nelaikymas nėra vienalytis – jam būdingos kelios skirtingos formos, kurioms būdingi saviti požymiai ir atsiradimo priežastys:
- Staigus (urgentinio tipo) nelaikymas – stiprus, nevaldomas noras šlapintis, kurio besmegeni ne visada spėja pasiekti tualetą. Dažnas šios rūšies nelaikymo šaltinis – aktyvi šlapimo pūslė.
- Fizinio krūvio nelaikymas – šlapimas išteka fizinės veiklos, juoko, čiaudulio, kosulio ar sunkių daiktų kilnojimo metu. Šis tipas pasireiškia, kai padidėja slėgis pilvo srityje.
- Perpildymo nelaikymas – šlapimo pūslė iki galo neištuštėja, todėl periodiškai šlapimas išteka. Tai dažniau pastebima vyrams, turintiems padidėjusią prostatą ar sergantiems neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, po insulto ar diabetu.
- Mišrus nelaikymas – dvi ar daugiau rūšių sutrikimų veikia tuo pačiu metu, pavyzdžiui, ir fizinio krūvio, ir staigaus nelaikymo simptomai. Svarbu stebėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įvyksta šlapimo nutekėjimas – taip paprasčiau nustatyti pagrindinę priežastį.
Simptomai ir priežastys
Šlapimo nelaikymo simptomai
Pagrindinis šlapimo nelaikymo ženklas – šlapimas išteka prieš spėjant nueiti į tualetą ar tam tikros veiklos metu. Kiti dažni požymiai:
- Šlapinimasis dažniau nei aštuonis kartus per dieną
- Poreikis dažnai eiti į tualetą, bet išbėga tik nedidelis kiekis šlapimo
- Naktinis šlapinimasis – prabudimas daugiau nei du kartus naktį dėl poreikio šlapintis
- Šlapimo nutekėjimas juokiantis, kosint, sportuojant, lenkiantis ar lytinių santykių metu
- Lovoje išbėgantis šlapimas (naktinė enurezė)
Kas sukelia šlapimo nelaikymą?
Šlapimo nelaikymo priežastys labai įvairios – kai kurios laikinos ir lengvai išgydomos, o kitos susijusios su ilgalaikėmis ligomis. Dažniausios trumpalaikės priežastys:
- Šlapimo takų infekcijos
- Nėštumas ar laikotarpis po gimdymo
- Vartojami tam tikri medikamentai, pavyzdžiui, diuretikai ar antidepresantai
- Kai kurie gėrimai – kava, alkoholis
- Vidurių užkietėjimas
Ilgalaikiai šlapimo nelaikymo provokatoriai gali būti:
- Aktyvi šlapimo pūslė
- Insultas
- Cukrinis diabetas
- Menopauzė
- Išsėtinė sklerozė
- Parkinsono liga
- Prostatos padidėjimas ar operacijos
Kodėl nėštumo metu dažnas nelaikymas?
Vaikui augant, didėja spaudimas dubens srityje, todėl šlapimo pūslė tampa jautresnė. Be to, nėštumo metu ir po gimdymo silpnėja dubens raumenys, kurie palaiko vidaus organus ir padeda išlaikyti šlapimo kontrolę. Šių raumenų silpnėjimas didina nelaikymo tikimybę.
Kam dažniausiai pasireiškia šis sutrikimas?
Šlapimo nelaikymas gali pasitaikyti bet kam – nuo vaikystės iki senjorų amžiaus, tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių:
- Nėštumas ir gimdymas
- Menopauzės laikotarpis
- Lėtinės ligos
- Vyresnis amžius (dažniausiai po 50 metų)
- Padidėjusi prostata ar prostatos operacijos (vyrams)
Moterys rizikuoja susidurti su šlapimo nelaikymu dažniau dėl nėštumo, gimdymo ir organizmo pokyčių menopauzės metu. Su amžiumi rizika padidėja visiems.
Nustatymas ir tyrimai
Kaip nustatomas šlapimo nelaikymas?
Diagnozė prasideda nuo pokalbio apie simptomus ir ligos istoriją, taip pat atliekamas išsamus fizinis ištyrimas. Gydytojas gali užduoti klausimų apie šlapinimosi dažnumą, šlapimo nutekėjimo aplinkybes, vaistų vartojimą, nėštumo ar gimdymo atvejus. Šie klausimai padeda suprasti galimą nelaikymo tipą ir dažnį.
Kokie tyrimai gali būti paskirti?
Šlapimo nelaikymo priežasčiai nustatyti gali būti taikomi šie tyrimai:
- Dubens srities apžiūra – įvertina raumenų būklę ir atmeta kitas patologijas
- Skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas – dažniau atliekamas vyrams prostatai ištirti
- Šlapimo tyrimas dėl infekcijos ar kraujo pėdsakų
- Ultragarsas – padeda išmatuoti, kiek efektyviai ištuštinama šlapimo pūslė
- Streso testas – vertinama, ar šlapimas nuteka kosint ar atliekant kitus judesius
- Cistoskopija – leidžia apžiūrėti šlapimo takų vidų naudojant mažą kamerą, bet dažniausiai šio tyrimo neprireikia
- Urodinaminiai tyrimai – matuoja, kiek šlapimo gali sutalpinti pūslė ir kaip ją ištuštinate
- Specialių įklotų testas – vertinama, kiek šlapimo nuteka per tam tikrą laiką
Gydytojas gali paprašyti kelias dienas rašyti šlapinimosi dienoraštį – fiksuoti, kaip dažnai lankotės tualete, kiek šlapinatės ir kokių veiklų metu ar tarp jų pasitaiko nutekėjimas. Ši informacija padeda tiksliau nustatyti nelaikymo tipą.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydomas šlapimo nelaikymas?
Gydymo strategija priklauso nuo to, kokio tipo nelaikymas jums diagnozuotas. Kartu su gydytoju aptariami įvairūs sprendimai, pritaikyti konkrečiai situacijai ir pageidavimams. Dažniausi būdai:
- Gyvenimo būdo keitimas
- Kineziterapija ir pratimai
- Vaistai
- Procedūros arba chirurginis gydymas
Vaistai nuo šlapimo nelaikymo
Priklausomai nuo priežasties, gydytojas gali paskirti vaistų, kurie gerina šlapimo pūslės funkciją: vieni slopina per stiprius raumenų susitraukimus, kiti atpalaiduoja pūslės raumenis, kad ši visiškai ištuštėtų. Moterys po menopauzės dažnai gauna vietinių hormonų (pvz., estrogeno kremo), kad pagerintų šlapimo takų būklę.
Dažniausiai skiriami šlapimo nelaikymo vaistai:
- Oksibutininas ir jo ilgai veikiantys variantai
- Tolterodinas
- Solifenacinas
- Fesoterodinas
- Darifenacinas
- Trospiumas
- Mirabegronas
- Vibegronas
Dažniausiai vaistai pradedami vartoti mažiausia doze, kuri, prireikus, vėliau didinama stebint poveikį.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Kai kuriais atvejais, ypač esant lengvai formai, padėti gali paprasti įpročių pakeitimai. Nors šie metodai netinka visiems, jie gali palengvinti situaciją:
- Reguliarus šlapinimasis pagal tvarkaraštį, o ne tik pajutus norą
- Šlapinimasis prieš pradedant fizinius užsiėmimus
- Vengimas kelti sunkius daiktus – geriau paprašyti pagalbos
- Kegelio pratimai dubens raumenų stiprinimui
- Skysčių, ypač su kofeinu ar alkoholiu, ribojimas prieš užsiėmimus ar miegą
- Įklotų ar specialių apatinių dėvėjimas patogumui ir pasitikėjimui
- Bladderio treniravimas – bandymas ilginti intervalus tarp apsilankymų tualete
- Sveiko kūno svorio išlaikymas, ypač mažinant pilvo srities riebalus
- Kai kurioms moterims tinka specialūs vaginaliniai įdėklai, spaudžiantys šlaplę
Medicininės procedūros ir operacijos
Kai konservatyvūs metodai nepadeda, svarstoma chirurginė intervencija ar kitos medicininės procedūros:
- Šlaplės užpildai – injekcijos į šlaplės sieneles, kad sumažėtų nutekėjimas
- Botulino toksino injekcijos – atpalaiduoja pūslės raumenis, ypač veiksminga esant urgentinio tipo nelaikymui
- Elektriniai nervų stimuliatoriai – padeda atkurti šlapimo pūslės kontrolę
- Dirbtinio šlapimo sfinkterio implantavimas (ypač vyrams po prostatos operacijų)
- Slingo operacija – šlaplė paremama specialia juostele ar paimtais audiniais
Procedūrų poreikį ir galimybes aptars gydantis gydytojas.
Profilaktika
Beveik visų rūšių šlapimo nelaikymo išvengti neįmanoma, nes jis gali būti siejamas su daugybe gyvenimo pokyčių ir ligų. Vis dėlto stiprūs dubens raumenys (atliekant Kegelio pratimus) ir sveikas kūno svoris sumažina riziką susidurti su šia problema.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Ar šlapimo nelaikymas praeina visam laikui, priklauso nuo priežasties. Pavyzdžiui, nutraukus ypatingus vaistus, išgydžius infekciją ar pašalinus vidurių užkietėjimą, nelaikymas dažnai išnyksta. Tačiau sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar išsėtinė sklerozė, šlapimo nelaikymas gali išlikti ilgą laiką arba visą gyvenimą – tokiu atveju tikslas tampa valdyti simptomus, kad jie netrukdytų kasdienei veiklai.
Kasdienis gyvenimas su šlapimo nelaikymu
Šlapimo nelaikymas ne tik fiziškai, bet ir emociškai apsunkina gyvenimą. Kartais naudinga pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu, jei jaučiate susikaupusį stresą, nerimą ar nuotaikos pablogėjimą dėl šios problemos.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Jeigu pastebite nuolatinius šlapimo nutekėjimo atvejus ar pasikeitusius įpročius, svarbu kuo anksčiau pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu. Specialistai padės nustatyti priežastį, idant būtų pasirinktas tinkamas gydymas ar valdymo strategija.
Klausimai gydytojui
- Kokio tipo nelaikymas pas mane nustatytas?
- Kokį gydymą siūlote mano atveju?
- Kokie galimi vaistų šalutiniai poveikiai?
- Kokios rizikos ir šalutiniai poveikiai po įvairių procedūrų ar chirurginių sprendimų?
Nors daugelis žmonių šia tema vengia kalbėti, nuoširdus pokalbis su specialistu gali padėti efektyviai sumažinti šlapimo nelaikymo poveikį gyvenimui. Svarbiausia – žinoti, kad pagalba yra, ir nedelsti kreiptis dėl iškilusių rūpesčių.
