Šlapimo osmolialumas parodo, kiek įvairių dalelių yra jūsų šlapime. Šis tyrimas padeda įvertinti inkstų funkciją, organizmo skysčių pusiausvyrą bei nustatyti kai kuriuos sveikatos sutrikimus.
Kas yra šlapimo osmolialumo tyrimas
Osmolialumas reiškia visų tirpių dalelių, patenkančių į skystį, koncentraciją. Kuo tankesnis ir saldesnis skystis, tuo jo osmolialumas didesnis – pavyzdžiui, koncentruotas cukraus sirupas turi daug didesnį osmolialumą nei vanduo su trupučiu cukraus.
Vertinant šlapimo osmolialumą, nustatomas tokių medžiagų kaip natrio, kalio, chloro, šlapalo bei gliukozės kiekis šlapime. Inkstai – tai organai, kurie sulaiko arba pašalina šias daleles iš šlapimo, kad padėtų palaikyti tinkamą kūno pusiausvyrą. Todėl osmolialumo pokyčiai leidžia įvertinti, kaip efektyviai dirba inkstai ar ar nėra kitų sveikatos sutrikimų.
Kada atliekamas šis tyrimas?
Dažniausiai šlapimo osmolialumo tyrimas skiriamas, kai norima įvertinti, kiek organizmas sulaiko arba netenka skysčių. Tyrimas taip pat būtinas, jei įtariami sutrikimai, susiję su šlapimo gamyba arba skysčių pusiausvyra.
- Labai aukštas arba žemas natrio kiekis kraujyje
- Ypač gausus šlapinimasis
- Išreikštas troškulys
- Sumišimas, pykinimas, vangumas
- Traukuliai ar sąmonės netekimas
- Dehidratacija
- Lėtinė viduriavimas
Be to, šlapimo osmolialumas padeda įvertinti, ar inkstai tinkamai atlieka savo funkcijas, ar elektrolitų balansas organizme yra normalus, sekti medikamentinį gydymą ar įvertinti, kaip sėkmingai koreguojamos su osmolialumu susijusios ligos.
Kaip pasiruošti tyrimui
Prieš tyrimą rekomenduojama kelias dienas maitintis subalansuotai. Kartais gali būti paprašyta prieš tyrimą 12–14 valandų riboti skysčių vartojimą. Tam, kad tyrimo rezultatai nebūtų klaidinantys, svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus – kai kurie preparatai, tokie kaip dekstranas ar sacharozė, gali daryti įtaką tyrimo duomenims.
Taip pat būtina pasakyti, jei artimiausiomis dienomis prieš tyrimą jums buvo atlikta rentgeno nuotrauka su kontrastu, nes kontrastinės medžiagos taip pat gali paveikti tyrimo tikslumą.
Kaip vyksta šlapimo mėginio ėmimas
Tyrimas paprastai reikalauja vadinamojo „švaraus gaudymo“ šlapimo mėginio. Prieš pradedant verta kruopščiai apsiprausti – moterims svarbu nuvalyti lytinių lūpų ir šlaplės sritį, vyrams – varpos galvutę. Pirmas šlapimo srovės dalis nuleidžiamas į tualetą, po to švarus mėginys surenkamas į sterilų indelį, kuris tuojau pat sandariai uždaromas, kad būtų išvengta užteršimo.
Galimi rezultatai ir jų interpretacija
Šlapimo osmolialumas dažniausiai matuojamas miliosmoliais kilogramui vandens (mOsm/kg). Įprastos ribos svyruoja nuo 500 iki 850 mOsm/kg, tačiau norma gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos ar gydytojo rekomendacijų. Jei kyla klausimų apie rezultatus, aptarkite juos su savo gydytoju.
Didesnį nei įprasta osmolialumą gali lemti širdies veiklos nepakankamumas, skysčių trūkumas organizme, padidėjęs gliukozės kiekis ar ūmus inkstų pažeidimas. Retais atvejais priežastimi gali būti tam tikri hormoniniai sutrikimai.
Jei osmolialumas žemas, dažnai tai susiję su per dideliu skysčių kiekiu, inkstų funkcijos nepakankamumu, inkstų kanalėlių pažeidimu. Kartais priežastimi tampa hormonų pusiausvyros sutrikimai. Osmolialumas yra gana dinamiškas rodiklis – organizmas nuolat stengiasi atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, todėl, pastebėjus pokyčius, dažnai prireikia išsamesnių tyrimų.
Kaip suprasti tyrimo reikšmę
Tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs šlapimo osmolialumas gali būti nulemtas įvairių priežasčių. Kai kurių būklių, pavyzdžiui, dehidratacijos, gydymas paprastas, tačiau kartais gali būti reikalingas ilgesnis gydymas ir stebėjimas. Pavyzdžiui, esant dideliam šlapimo kiekiui ir aukštam osmolialumui, organizmas gali bandyti pašalinti per didelį gliukozės kiekį, jei sergate cukriniu diabetu. Gydytojas kartu su jumis išsiaiškins priežastį ir paskirs tinkamus veiksmus pagal gautus duomenis.
