Šlapimo rūgšties akmenys – viena iš keturių inkstų akmenligės rūšių. Jie susiformuoja tuomet, kai mineralai bei druskos virsta kieta mase inkstuose ar šlapimo takuose – tai yra organuose, per kuriuos iš organizmo pašalinamas šlapimas.
- 1.Kas yra šlapimo rūgštis?
- 2.Kaip dažnai pasitaiko šlapimo rūgšties akmenys?
- 3.Kokie pojūčiai ir simptomai lydi šlapimo rūgšties akmenis?
- 4.Kaip atsiranda šlapimo rūgšties akmenys?
- 5.Kas lemia šlapimo rūgšties akmenų susidarymą?
- 6.Kas yra rizikos grupėje?
- 7.Kokios komplikacijos gali kilti?
- 8.Kaip nustatomi šlapimo rūgšties akmenys?
- 9.Kaip gydomi šlapimo rūgšties akmenys?
- 10.Prevencija: ką daryti, kad akmenys neatsinaujintų?
- 11.Gyvenimas su šlapimo rūgšties akmenimis
Kas yra šlapimo rūgštis?
Šlapimo rūgštis yra natūralus organizmo medžiagų apykaitos produktas. Ji atsiranda skaidant purinus – tai medžiagos, kurių gausu mėsoje, tam tikruose žuvies produktuose ir kai kuriuose alkoholiniuose gėrimuose, ypač aluje ir stipriuosiuose gėrimuose. Didžioji dalis šios rūgšties ištirpsta kraujyje, vėliau pašalinama per inkstus su šlapimu. Tačiau kai šlapime jos susikaupia per daug arba šlapimas tampa itin rūgštus, šlapimo rūgštis pradeda kristalizuotis ir formuoja akmenis.
Kaip dažnai pasitaiko šlapimo rūgšties akmenys?
Apytiksliai vienas iš dešimties žmonių savo gyvenime bent kartą susiduria su inkstų akmenlige. Iš jų šlapimo rūgšties akmenys sudaro apie 8–10 % visų atvejų.
Kokie pojūčiai ir simptomai lydi šlapimo rūgšties akmenis?
Pagrindinis šlapimo rūgšties akmenų simptomas – aštrus skausmas, kuris atsiranda, kai akmuo juda ar užkemša šlapimo takus. Dažniausiai skausmas pasireiškia juosmens, šonų, pilvo arba kirkšnių srityje.
- Raudonas ar rausvas šlapimas – dėl kraujo
- Pykinimas ir vėmimas
- Pablogėjęs savijauta – karščiavimas ar drebulys
- Šlapimas gali turėti nemalonų kvapą
- Gali pasirodyti drumzlių šlapimo
Kaip atsiranda šlapimo rūgšties akmenys?
Kai organizme susikaupia per daug šlapimo rūgšties (būklė, vadinama hiperurikemija), pradeda formuotis kristalai. Šie kristalai kartu su kitomis šlapime esančiomis medžiagomis susijungia į vientisą akmenį, kuris dažnai toliau auga. Nedideli akmenys gali pasišalinti savaime, tačiau didesni gali užkimšti šlapimo takus, dėl to šlapimas ima grįžti atgal į inkstus ar šlapimo pūslę, tada atsiranda stiprus skausmas ir kiti būdingi požymiai.
Kas lemia šlapimo rūgšties akmenų susidarymą?
- Paveldimi sutrikimai, kai organizmas sunkiai skaido šlapimo rūgštį ar baltymus, lemia didesnį rūgšties kiekį šlapime. Dažnai šios problemos paveldimos šeimoje.
- Gota – tai būklė, kai šlapimo rūgštis kaupiasi kraujyje ir sąnariuose, gali skatinti akmenų susidarymą.
- Gausesnis gyvūninių baltymų vartojimas (jautiena, paukštiena, kiauliena, kiaušiniai, žuvis) didina purinų kiekį, o organinė mėsa (kepenys, inkstai) turi jų daugiausiai.
- Aukštas kūno masės indeksas (daugiau nei 25), gausus druskos ir cukraus vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, tam tikri vaistai (pvz., diuretikai, imunosupresantai) ir net bariatrinės operacijos gali paskatinti šlapimo rūgšties kaupimąsi.
- Nevartojant pakankamai vandens, akmenų rizika dar padidėja.
Kas yra rizikos grupėje?
Dažniau inkstų akmenų atsiranda vyrams – apie 19 % jų bent kartą gyvenime patirs šią ligą, moterims ši rizika siekia apie 9 %. Daugeliui žmonių akmenys išsivysto po 30-ųjų gimtadienio, bet jie gali pasireikšti ir anksčiau.
Kokios komplikacijos gali kilti?
Kiekvienas inkstų akmuo didina lėtinių inkstų ligų tikimybę. Be to, jei jau atsirado vienas akmuo, per artimiausius penkerius–septynerius metus gerokai padidėja rizika, jog susiformuos dar vienas.
Kaip nustatomi šlapimo rūgšties akmenys?
Gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę, išklauso simptomus ir atlieka apžiūrą. Norint patvirtinti diagnozę, dažniausiai prireikia papildomų tyrimų:
- Kraujo tyrimai – įvertinama šlapimo rūgšties ir kalcio koncentracija, taip pat atmetamos kitos galimos problemos.
- Šlapimo tyrimai (24 valandų šlapimo surinkimas) – leidžia sužinoti, kiek šlapimo rūgšties ir kalcio jūs išskiriate.
- Vaizdo diagnostika: ultragarsas arba kompiuterinė tomografija padeda tiksliai nustatyti akmenų vietą ar aptikti net labai mažus akmenis.
- Jei akmenys pasišalina su šlapimu, juos galima perkošti ir perduoti laboratorijai – taip išsiaiškinama tikslinė jų sudėtis, kuri padeda skirti gydymą bei numatyti prevenciją.
Kaip gydomi šlapimo rūgšties akmenys?
Nedideli, iki 7 mm akmenys dažniausiai pasišalina savaime per kelias savaites. Net jei taip ir nutinka, vis tiek reikėtų pasitarti su specialistu, kad ateityje būtų sumažinta akmenų susidarymo rizika.
Gydymo pagrindas – gausus skysčių vartojimas. Kuo daugiau vandens išgeriate, tuo labiau praskiedžiate šlapimą ir sudarote mažiau palankias sąlygas akmenims formuotis. Siekiant dienos šlapimo kiekio apie 2,5 litro, būtina išgerti bent 3 litrus skysčių (geriausia vandens), nes dalis jo pasišalina su prakaitu ar fizinio aktyvumo metu.
Vaistai ir kitos pagalbos priemonės
- Ypatinga šlapimo rūgšties akmenų savybė – kai kuriais atvejais juos įmanoma ištirpinti vaistais: kalio citrato ar kalcio karbonato tabletės padeda padaryti šlapimą mažiau rūgštų, o vaistas alopurinolis mažina šlapimo rūgšties kiekį.
- Gydytojas taip pat gali paskirti alfa blokatorius – jie padeda akmenims greičiau išeiti per šlapimtakius.
Kada prireikia operacijos?
- Operacija gali būti būtina, jei akmuo itin didelis, užkemša šlapimo takus, sukelia infekciją arba per 4–6 savaites savaime neišsivalo.
- Tarp chirurginių galimybių – neinvazinės bangų terapijos (smūginių bangų litotripsija), endoskopinė akmenų šalinimo procedūra per šlapimtakį ar, didesnių akmenų atveju, minimaliai invazinė operacija per mažą pjūvį nugaroje (perkutaninė nefrolitotomija).
- Pašalintas ar suskaldytas akmuo siunčiamas laboratoriniam tyrimui, kad būtų galima išsiaiškinti tikslią sudėtį.
Prevencija: ką daryti, kad akmenys neatsinaujintų?
- Kasdien suvartokite pakankamai vandens – tai veiksmingiausia priemonė apsaugai nuo bet kokio tipo inkstų akmenų. Skystis praskiedžia šlapimo nuosėdas ir neleidžia cheminėms medžiagoms jungtis į akmenis.
- Siekiant išvengti šlapimo rūgšties akmenų, rekomenduojama kasdien išgerti nuo 2,7 iki 3,7 litro vandens (moterims ir vyrams atitinkamai).
- Laikykitės subalansuotos mitybos, mažinkite kūno svorį, jei reikia.
- Dieta pagal DASH principus gali sumažinti ne tik kraujospūdį, bet ir inkstų akmenų riziką.
- Vartokite gydytojo skirtus vaistus ar papildus, jei rekomenduota.
Gyvenimas su šlapimo rūgšties akmenimis
Sėkmės prognozė dažniausiai gera – dauguma pacientų akmenis pašalina natūraliai arba gydymo pagalba. Tačiau visada išlieka rizika, kad šie dariniai kartosis, todėl svarbu stebėti mitybą ir gyvenimo įpročius, laikytis gydytojo nurodymų.
Savipriežiūra ir mitybos patarimai
- Vartokite daug vandens.
- Rinkitės subalansuotą, augalinių produktų gausią mitybą.
- Laikykitės gydytojo nurodytos dietos bei vaistų režimo.
- Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate stiprų skausmą ar neįprastus simptomus.
Kokius produktus reikėtų riboti?
- Mažinkite raudonos mėsos, subproduktų, mėsos padažų, žuvies, krevečių, sardinių ar ančiuvių vartojimą – tai produktai, kuriuose gausu purinų.
- Verta riboti ir alkoholio, alaus, daug fruktozės turinčių gaiviųjų gėrimų vartojimą.
- Naudinga dažniau rinktis vaisius, daržoves, pilno grūdo gaminius bei liesus pieno produktus.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
- Jei pasireiškia aukšta temperatūra (virš 38,6 °C), labai stiprus skausmas, deginantis pojūtis šlapinimosi metu.
- Kai šlapime pastebite kraują arba pykinimas ir vėmimas nesiliauja.
- Jeigu turite tik vieną inkstą, sergate cukriniu diabetu ar kitomis inkstų ligomis – kreipkitės nedelsdami.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokia gydymo taktika man būtų tinkamiausia?
- Ar reikalinga operacija?
- Kaip efektyviai apsisaugoti nuo pakartotinių šlapimo rūgšties akmenų?
- Kokius mitybos pokyčius turėčiau atlikti?
- Ar reikėtų vartoti specialius papildus ar vaistus?
