Uretero akmenys – tai kieti, netaisyklingos formos dariniai ar kristalai, kurie įstringa viename iš šlapimtakio vamzdelių. Šie vamzdeliai, po vieną iš kiekvienos inksto pusės, atsakingi už šlapimo nutekėjimą iš inkstų į šlapimo pūslę. Paprastai šlapimtakiai yra apie 25–30 cm ilgio, o jų pradžia jungiasi su inksto geldelėmis, o galas baigiasi šlapimo pūslėje.
- 1.Kas yra uretero akmuo?
- 2.Uretero akmenų formos ir sudėtis
- 3.Kas gali susidurti su šia problema?
- 4.Uretero akmenų paplitimas
- 5.Uretero akmenų simptomai
- 6.Kaip susiformuoja uretero akmenys?
- 7.Kiek ilgai akmuo gali užsilaikyti šlapimtakyje?
- 8.Diagnozavimas ir tyrimai
- 9.Gydymas ir akmenų šalinimo būdai
- 10.Vaistai uretero akmenims gydyti
- 11.Savipriežiūra ir simptomų valdymas
- 12.Kaip išvengti uretero akmenų?
- 13.Kokia prognozė?
- 14.Gyvenimas su uretero akmenimis
Kas yra uretero akmuo?
Uretero akmuo susiformuoja, kai šlapime esantys mineralai ir druskos sukietėja ir susijungia į akmenį – dažniausiai tai būna inksto akmuo, kuris vėliau patekęs į šlapimtakį įstringa jame. Šie akmenys gali būti tiek kairiajame, tiek dešiniajame šlapimtakyje, įstrigę arčiau inksto arba arčiau pūslės. Dauguma mažų akmenų išeina savaime, net nesukeldami simptomų, tačiau didesni gali užkimšti šlapimtakį ir sutrikdyti šlapimo nutekėjimą, sukeldami stiprų skausmą.
Uretero akmenų formos ir sudėtis
Šių akmenų susidarymas susijęs su šlapime esančių medžiagų pertekliumi. Dažniausiai pasitaiko šie keturi pagrindiniai tipai:
- Kalcio akmenys – dažniausiai sudaryti iš kalcio oksalato ar kalcio fosfato.
- Šlapimo rūgšties akmenys – atsiranda dėl padidėjusios šlapimo rūgšties koncentracijos.
- Struvito akmenys – dažnai susiformuoja po šlapimo takų infekcijų, jų pagrindą sudaro magnio, amonio ir kalcio druskos.
- Cistino akmenys – siejami su paveldima cistinurija, kai inkstai į šlapimą išskiria per daug aminorūgšties cistino.
Kas gali susidurti su šia problema?
Uretero akmenys gali susiformuoti bet kam, tačiau jie dažnesni vyrams, baltaodžiams, 40–60 metų asmenims, turintiems inkstų akmenų šeimos istoriją, sergantiems cukriniu diabetu ar policistine inkstų liga, bei tiems, kurie suvartoja per mažai skysčių. Kartą turėjusieji tokį akmenį rizikuoja susidurti su šia problema ir vėl.
Uretero akmenų paplitimas
Statistika rodo, kad maždaug vienas iš aštuonių suaugusiųjų per gyvenimą susiduria su akmenų į šlapimo takus problema. Dažniausiai nedideli akmenys pašalinami savaime, tačiau kitais atvejais kartais prireikia gydymo.
Uretero akmenų simptomai
Maži akmenys dažnai išsiskiria nepastebimai, tačiau didesni ir įstrigę šlapimtakyje gali sukelti šiuos pojūčius:
- Stiprus, kintantis skausmas juosmens, nugaros ar šono srityje po šonkauliais.
- Skausmas, plintantis žemyn į pilvo apačią ar kirkšnį.
- Skysčio išskyrimo sutrikimai – dažnas noras šlapintis, išskyros kiekio sumažėjimas, skausmas ar deginimas šlapinantis.
- Dažnai pasitaiko pykinimas, vėmimas.
- Kraujo pėdsakai šlapime – šlapimas gali būti rusvos, rausvos ar raudonos spalvos.
- Šlapimas gali būti drumstas.
Kaip susiformuoja uretero akmenys?
Šie akmenys atsiranda, kai šlapime prisikaupia per daug medžiagų, linkusių kristalizuotis – dažniausiai dėl per mažo skysčių suvartojimo. Tuomet medžiagos, tokios kaip kalcis, oksalatai, šlapimo rūgštis, fosfatai, cistinas ar ksantinas, peržengia normalias ribas ir pradeda formuoti kristalus, kurie ilgainiui tampa akmenimis.
Kiek ilgai akmuo gali užsilaikyti šlapimtakyje?
Akmenų pasišalinimo laikas kiekvienam žmogui yra skirtingas. Akmenys mažesni nei 4 mm daugeliu atvejų iš organizmo pasišalina per savaitę ar dvi. Patekę į šlapimo pūslę, jie dažniausiai pašalinami per kelias dienas. Kai kuriais atvejais akmuo gali užstrigti, ir jo pašalinimas tampa sudėtingas.
Diagnozavimas ir tyrimai
Norint nustatyti uretero akmenį, gydytojas įvertina simptomus, atlieka apžiūrą ir paskiria tyrimus:
- Šlapimo tyrimas padeda nustatyti infekciją ir akmenų susidarymą skatinančių medžiagų kiekį.
- Kraujo tyrimas atskleidžia inkstų būklę, infekcijos požymius bei kitas priežastis.
- Ultragarsas padeda vizualiai išryškinti užsikimšimus šlapimtakiuose.
- Kompiuterinė tomografija (KT) tiksliai parodo akmenų dydį, vietą ir sandarą.
Gydymas ir akmenų šalinimo būdai
Gydymo strategija priklauso nuo akmenų dydžio, vietos ir sudėties. Daugumą smulkių akmenų galima pašalinti geriant daug skysčių – apie 2–3 litrus vandens per parą. Jei akmuo didesnis ar užblokavęs šlapimtakį, taikomi šie metodai:
- Smūginių bangų litotripsija – specialios garso bangos suskaldo akmenį į smulkesnes daleles, kurias organizmas gali pašalinti natūraliai. Šis būdas yra mažai invazinis.
- Ureteroskopija – per šlapimtakį įstatomas plonas vamzdelis su kamera, kuris leidžia gydytojui rasti ir pašalinti ar suskaldyti akmenį lazeriu.
- Perkutaninė nefrolitotomija – didesnių, sudėtingos formos akmenų atveju, į inkstą pro nedidelį pjūvį įvedamas instrumentas, skirtas šiems akmenims pašalinti.
- Šlapimtakių stentai – tai laikini vamzdeliai, užtikrinantys šlapimo nutekėjimą aplink esančius akmenis.
- Medikamentinis išvaromasis gydymas – ypač efektyvus mažesniems akmenims šlapimtakių distalinėje dalyje; gydytojai gali rekomenduoti vaistus, atpalaiduojančius raumenis ar lengvinančius akmens pasišalinimą.
Vaistai uretero akmenims gydyti
- Kalcio akmenų atveju gali būti skiriamas kalio citratas (šlapimo šarminimui) ar diuretikai (siekiant sumažinti kalcio kaupimąsi šlapime).
- Struvito akmenims – antibiotikai infekcijos gydymui ir acetohidroksamo rūgštis, stabdanti amoniako kaupimąsi.
- Cistino akmenims – tioproninas ir kalio citratas padeda išvengti naujų akmenų susidarymo.
Savipriežiūra ir simptomų valdymas
Gerti kuo daugiau skysčių – pagrindinis žingsnis, padedantis pašalinti smulkius akmenis. Skausmui lengvinti tinka nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tačiau prieš jų vartojimą patartina pasitarti su gydytoju.
Dauguma po procedūrų jaučiasi geriau jau po kelių dienų, tačiau tam tikri nemalonūs pojūčiai gali užsitęsti tol, kol iš organizmo pasišalina paskutinės akmens dalelės.
Kaip išvengti uretero akmenų?
- Kasdien vartokite 2–3 litrus skysčių (geriausia vandens, tačiau tinka ir natūralios sultys, pavyzdžiui, citrinų ar apelsinų).
- Apribokite gyvūninių baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių) suvartojimą, nes jie didina šlapimo rūgšties kiekį. Baltymus galima gauti iš ankštinių, tofu, žaliųjų žirnelių.
- Venkite didelio druskos kiekio – su maistu per parą suvartokite ne daugiau kaip 1,5 g. Vietoje druskos naudokite žoleles, prieskonius, citrinų sultis.
- Apribokite oksalatų turinčių produktų vartojimą (pvz., špinatų, migdolų, anakardžių, bulvių). Kartu vartojamas kalcis gali apsaugoti nuo oksalatų kristalizacijos.
Kartais gydytojas gali paprašyti kelias dienas surinkinėti šlapimą į specialų filtrą, kad būtų galima ištirti akmens sudėtį. Tai padeda parinkti tikslingą gydymo arba profilaktikos taktiką.
Kokia prognozė?
Uretero akmenų prognozė yra palanki – daugumai žmonių, laikantis rekomendacijų ar laiku pradėjus gydymą, akmenys pašalinami sėkmingai. Tačiau svarbu žinoti, kad ši būklė linkusi kartotis, tad verta pasitarti su gydytoju dėl prevencinių priemonių.
Daugelis mažų akmenų iš organizmo pasišalina savaime, didesni pašalinami ar susmulkinami procedūrų metu, o vaistai gali padėti užkirsti kelią naujų akmenų susidarymui. Jei akmenys kartojasi, gydytojas gali padėti surasti priežastį ir pasiūlyti asmeniui tinkamą sprendimą.
Gyvenimas su uretero akmenimis
Jeigu pasireiškia akmenų simptomai – ypač stiprus skausmas ar kraujas šlapime, – kreipkitės į gydytoją kuo greičiau. Specialistas padės tiksliai nustatyti akmens vietą ir paskirs efektyviausią gydymą.
Gydytojui verta užduoti klausimus apie akmenų tipą, dydį, vietą, galimybę juos pašalinti natūraliai ar prireiks papildomų procedūrų, taip pat aptarti mitybos ir gyvensenos pakeitimus, mažinančius akmenų pasikartojimo riziką.
