Uretralinis prolapsas – tai būklė, kai per šlaplės angą pradeda matytis vidinis šlaplės sluoksnis, dažniausiai primenantis mažą rausvą, raudoną ar violetinį žiedą. Tokia išvaizda dažnai apibūdinama kaip maža, išorėje atsirandanti „spurgos“ formos ataugėlė aplink šlaplę.
Kas yra uretralinis prolapsas?
Ši būklė reiškia, jog šlaplės gleivinė išsigaubia į išorę pro šlaplės angą. Dėl to aplink šlaplę gali būti matomas aiškiai išsiskiriantis žiedelio formos patinimas, kurio spalva svyruoja nuo rausvos iki violetinės.
Skirtumas tarp uretralinio karunkulo ir prolapsas
Kartais medicinoje vartojami terminai „šlaplės prolapsas“ ir „šlaplės karunkulas“ gali būti painiojami. Tačiau svarbu žinoti, kad prolapsas reiškia, jog išsigaubia visa šlaplės gleivinė aplink angą, o karunkulas susiformuoja tada, kai išsikiša tik viena šlaplės krašto dalis.
Kas dažniausiai serga uretraliniu prolapsu?
Dažniausiai šis sutrikimas fiksuojamas dviejose amžiaus grupėse – mergaitėms prieš brendimą ir moterims po menopauzės. Tarp vyrų uretralinis prolapsas yra itin retas reiškinys – literatūroje aprašytas vos vienas toks atvejis.
Kaip dažnai pasitaiko uretralinis prolapsas?
Prolapsas apskritai laikomas reta būkle. Dauguma atvejų nustatoma vaikystėje – apytiksliai vienam iš 3 000 vaikų.
Ar ši būklė pavojinga?
Dažniausiai prolapsas pasireiškia lengva forma ir simptomai praeina savaime. Vis dėlto, jei būklė sunkesnė, gali sutrikti kraujotaka prolabavusioje vietoje ir sukelti stiprų skausmą. Dėl to patartina nelaukti ir kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, kad būtų užtikrinta tinkama pagalba.
Uretralinio prolapso simptomai
Bene pagrindinis požymis – išorėje atsirandantis apvalus audinių žiedas, primenantis mažą rožinę ar raudoną „spurgą“. Kai kuriems žmonėms papildomi simptomai visai nepasireiškia, bet galimi požymiai šie:
- Skausmas šlaplės srityje.
- Dilgčiojimas arba diskomfortas šlapinantis.
- Jautrumas nuvalius šlaplę, ypač tualetiniu popieriumi.
- Kraujavimas, kuris gali būti matomas ant apatinių drabužių ar sauskelnių.
Kas lemia uretralinio prolapso išsivystymą?
Tikslūs šios būklės atsiradimo mechanizmai nėra visiškai žinomi. Pastebėta, kad moterims po menopauzės sumažėjęs estrogeno kiekis padidina riziką. Jaunoms mergaitėms prolapsą dažnai išprovokuoja vidurių užkietėjimas ar paveldimumas. Kiti veiksniai, kurie gali prisidėti:
- Silpnesni dubens dugno raumenys.
- Nėštumas ar gimdymas.
- Padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje – pavyzdžiui, dėl lėtinio kosulio, sunkių daiktų kilnojimo ar įtampos tuštinantis.
- Ankstesnės dubens srities operacijos.
Kodėl šlaplė kartais tampa geriau matoma?
Paprastai šlaplės anga yra labai smulki ir sunkiai pastebima. Tačiau, kai išsivysto prolapsas, pakitusios vietos tampa jautresnės, patinusios ir lengviau aptinkamos.
Kaip nustatomas uretralinis prolapsas?
Gydytojas prolapsą dažniausiai identifikuoja įprastos ginekologinės apžiūros metu. Daugeliui žmonių nustebimą sukelia tai, kad apie prolapsą sužino tik atlikus šią apžiūrą – nepastebėjus jokių aiškių požymių.
Gydymas ir valdymas
Atsižvelgiant į būklės sunkumą, gydytojas gali skirti tiek chirurginį, tiek nechirurginį gydymą. Dažniausiai taikomi šie metodai:
Vietinis estrogeno kremas
Nes prolapsas moterims dažnai atsiranda dėl sumažėjusio estrogeno kiekio, dažnai siūloma naudoti estrogeno kremą. Tepant mažais kiekiais kasdien, stiprinami šlaplės sieneles remiantys audiniai.
Naminės priemonės
Nesunkiais atvejais galima naudoti ir paprastas namines priemones, pavyzdžiui, sėdimąsias voneles, kurios padeda palaikyti švarą. Taip pat dažnai rekomenduojama švelniai tepti vazelinu, kad sušvelnėtų diskomfortas ir apsaugotų jautrią vietą nuo sudirginimo.
Gydymas bus veiksmingesnis, jei pašalinama pagrindinė prolapsą sukėlusi priežastis. Pavyzdžiui, vaikams dažnas vidurių užkietėjimas – jam išsprendus, sumažėja įtampa ir audiniai gali greičiau atsistatyti.
Antibiotikai
Jei išsivysto infekcija, gydytojas paskiria antibiotikų kursą.
Chirurginis gydymas
Neretai, jei prolapsas sunkus arba sukelia šlaplės užsikimšimą, tenka taikyti chirurginę intervenciją. Operacijos metu pašalinamas išsikišęs audinys ir tvarkingai susiuvama šlaplės gleivinė.
Kiek trunka atsistatymas po gydymo?
Gydant nechirurginėmis priemonėmis, prolapsas dažniausiai praeina per porą savaičių. Jei atlikta chirurgija, visiškas atsistatymas gali užtrukti iki šešių savaičių. Tikslų terminą ir priežiūros eigą įvertins jūsų gydytojas pagal individualią situaciją.
Prevencija
Net ir tinkamai išgydžius prolapsą, ši būklė gali pasikartoti. Riziką galima sumažinti vengiant papildomo spaudimo dubens srityje. Kas padeda:
- Išlaikyti normalų kūno svorį.
- Vengti sunkių daiktų kilnojimo.
- Reguliariai mankštinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai).
Ar prolapsas gali pranykti savaime?
Taip, lengvesnės formos dažnai išnyksta be specifinio gydymo. Tačiau esant sunkesniems atvejams, gali prireikti chirurginės pagalbos.
Gyvenimas su uretraliniu prolapsu
Jei jums buvo diagnozuotas šis sutrikimas, gydytojas aptars visus įmanomus gydymo būdus ir dažniausiai pradės nuo nehchirurginių sprendimų – kremų ar higienos. Jei prolapsas vėl pasikartoja, tuomet gali būti siūloma operacija.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėję neįprastus simptomus – makšties ar šlaplės kraujavimą, skausmą šlapinantis, diskomfortą ar spaudimo jausmą pilvo apačioje – būtina kreiptis į specialistą. Gydytojas įvertins būklę ir parinks tinkamiausią pagalbą, kad būtų lengvinami nemalonūs pojūčiai.
