Smegenų biopsija – tai specialus tyrimas, kai iš galvos smegenų paimamas nedidelis audinio mėginys tam, kad jį būtų galima detaliai ištirti mikroskopu. Biopsijos tikslas – tiksliai nustatyti ligą ar patvirtinti diagnozę, pavyzdžiui, išsiaiškinti, ar auglys piktybinis, ar gerybinis, ar identifikuoti kitus smegenų pažeidimus.
Biopsijos rūšys
Galvos smegenų biopsija gali būti atliekama keliais skirtingais būdais, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo ir gydytojų rekomendacijų:
- Adatinė biopsija. Per nedidelį atvarą kaukolėje įvedama siaura adata ir su ja paimama labai mažai pažeisto audinio ar auglio.
- Stereotaksinė biopsija. Naudojant kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso vaizdus, gydytojai tiksliai suplanuoja ir nutaiko paėmimo vietą. Tokia procedūra – minimali invazinė.
- Atvira biopsija. Tai dažniausia ir sudėtingiausia biopsijos rūšis. Atliekant operaciją, atveriamas didesnis plotas kaukolės, pašalinama dalis kaulo, tada gydytojas gali tiesiogiai pasiekti ir iškirpti reikiamą audinio dalį. Šis metodas dažniausiai taikomas sudėtingais atvejais, tačiau yra rizikingesnis ir pooperacinis laikotarpis trunka ilgiau.
Kada reikalinga biopsija?
Smegenų biopsija padeda gydytojams išsiaiškinti ligos priežastį, ypač jei kiti tyrimai neleidžia tiksliai nustatyti diagnozės. Dažniausiai biopsija skiriama siekiant patikrinti, ar smegenyse esantis darinys yra vėžinis, ar ne. Tai taip pat gali būti naudinga siekiant patvirtinti tam tikrų uždegiminių ar infekcinių ligų diagnozę, pavyzdžiui, jei įtariama reta demencijos forma. Įprastai smegenų biopsija yra paskutinė galimybė ieškant aiškios diagnozės – dažniausiai ją rekomenduojama atlikti tada, kai tradiciniai vaizdiniai tyrimai neatsako į visus klausimus.
Galimos rizikos
Kaip ir visos smegenų operacijos, biopsija turi savų pavojų. Ypač atviros biopsijos metu, kai operacija didesnė. Paprastesnės adatinės ar stereotaksinės procedūros laikomos saugesnėmis ir paprastai rečiau sukelia komplikacijų.
Galimos rizikos:
- Infekcija
- Kraujavimas ar tinimas smegenyse
- Traukuliai
- Pergyventas insultas
- Gilus sąmonės sutrikimas (koma)
Kartais paimtas mėginys neleidžia tiksliai nustatyti ligos, todėl gali prireikti pakartotinės procedūros. Naudojant šiuolaikinę įrangą, rizikos tapo mažesnės nei anksčiau.
Pasiruošimas tyrimui
Prieš planuojamą biopsiją dažnai reikia atlikti kraujo tyrimus ir atnaujinti vaizdinius tyrimus – galvos kompiuterine tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimu. Gydytojas paprastai pataria laikinai nutraukti kraują skystinančių vaistų ar aspirino vartojimą. Prieš operaciją gali būti nurodyta vakare nusiprausti galvą specialiu antiseptiniu šampūnu.
Kaip atliekama procedūra
Visos smegenų biopsijos daugiausia atliekamos ligoninės operacinėje. Jums gali būti uždedamas specialus rėmelis galvai – taip fiksuojama padėtis ir gydytojams lengviau suplanuoti tikslią punkcijos vietą. Kartais papildomai atliekama momentinė galvos KT ar MRT nuotrauka jau su pritvirtintu rėmeliu. Kitais atvejais šie tyrimai atliekami iš anksto, o gauti duomenys perkeliami į chirurginę įrangą, todėl šis etapas praleidžiamas.
Stereotaksinės ar adatinės biopsijos metu, pro mažytį plyšelį ir nedidelį gręžinį į kaukolę įvedama adata bei paimamas audinio mėginys. Jei naudojamas nuotolinis valdymas, gydytojas visą procesą stebi monitoriuje. Po procedūros pjūvis užsiuvamas, o jei buvo atliekama atvira biopsija, kaulo segmentas pritvirtinamas atgal. Kartais, jei po operacijos susiformuoja tinimas ar infekcija, kaukolės atvartas laikinai nebegrąžinamas – tokia procedūra vadinama kraniektomija.
Ką daryti po biopsijos?
Po procedūros gydytojai peržiūri gautus rezultatus ir, jei reikia, parenka tolesnio gydymo ar stebėsenos planą. Po minimalių intervencijų daugelis pacientų gali grįžti namo dar tą pačią dieną arba praleisti ligoninėje tik parą. Atviros biopsijos atveju, ypač jei buvo komplikacijų, gydymas gali užsitęsti ilgiau – visa tai priklauso nuo jūsų sveikatos būklės ir pačios operacijos eigos.
