Koronarinės mikrovaskulinės ligos dažniausiai pažeidžia smulkiausias širdies kraujagysles, kurios atsišakoja nuo pagrindinių širdies arterijų. Nors šios kraujagyslės labai mažos ir plonos kaip plaukas, jos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant normalią širdies veiklą. Jos padeda reguliuoti kraujo tėkmę ir perneša deguonį, maisto medžiagas bei šalina atliekas iš širdies audinių. Dėl jų veiklos sutrikimų gali išsivystyti vadinamoji mikrovaskulinė koronarinė liga, kuri dar žinoma kaip smulkiųjų arterijų liga, mažųjų kraujagyslių liga, širdies X sindromas ar neobstrukcinė koronarinė širdies liga.
Kas paveikia mikrovaskulines širdies kraujagysles?
Mikrovaskulinė liga išskirtina tuo, kad pažeidžia būtent smulkiąsias širdies arterijas. Kitaip nei įsisenėjusios koronarinės arterijų ligos, kurios daugiausia veikia dideles širdies arterijas ir dažniausiai kyla dėl riebalų sankaupų („plokštelių“), mikrovaskulinės ligos priežastys slypi kraujagyslių pažeidimuose ar netinkamame jų susitraukime ir atsipalaidavime. Šios smulkiosios arterijos nustoja tinkamai reaguoti į organizmo poreikius kintant širdies apkrovai, dėl to kraujas nebegali pakankamai aprūpinti širdies raumens deguonimi.
Rizikos veiksniai
Ši liga dažniau pasireiškia moterims, ypatingai sumažėjus estrogeno kiekiui, pavyzdžiui, prasidėjus menopauzei. Kitaip nei tradicinės didelių arterijų ligos, čia reikšmę turi ir keletas kitų faktorių:
- Autoimuniniai susirgimai, tarp jų ir kraujagyslių uždegimas.
- Antsvoris arba nutukimas.
- Cukrinis diabetas.
- Didelis suvartojamų druskos, sočiųjų riebalų ir perdirbto maisto kiekis.
- Aukštas kraujospūdis.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis.
- Reumatiniai susirgimai, tokie kaip vilkligė ar reumatoidinis artritas.
- Sėdimas gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo trūkumas.
- Rūkymas.
Ligos simptomai
Dauguma sergančiųjų mikrovaskuline vainikinių arterijų liga jaučia ilgai trunkantį krūtinės skausmą (anginą), kuris gali tęstis ilgiau kaip 10 minučių net ir ramybės būsenoje. Šis skausmas dažniau stiprėja dėl psichologinio streso ir tik kai kuriems pacientams – fizinės apkrovos metu. Kartais simptomai tampa pakankamai ryškūs, kad trukdytų įprastai kasdienai.
- Nuovargis.
- Dusulys.
- Miego sutrikimai, ypač nemiga.
Būtina atkreipti dėmesį, jeigu skauda krūtinę, o skausmas intensyvėja ar nepraeina – tai gali reikšti grėsmingesnę būklę. Taip pat pavojingais požymiais laikomas skausmas, plintantis į nugarą, kaklą ar rankas, sunkumas kvėpuojant.
Diagnozė: kaip nustatoma mikrovaskulinė liga?
Šios ligos diagnozė sudėtingesnė nei didžiųjų širdies kraujagyslių pažeidimų atveju, nes mikrovaskulos yra labai smulkios ir įprastai nematomos įprastinių širdies tyrimų metu. Specializuoti tyrimai leidžia tiksliai įvertinti smulkiųjų kraujagyslių funkciją.
- Širdies kateterizacija kartu su vainikinės kraujotakos rezervu (CFR) įvertinimu – pagrindinis diagnozės metodas, kuris parodo, kaip smulkiosios kraujagyslės reaguoja į padidėjusį organizmo deguonies poreikį.
- Taip pat gali būti taikomas branduolinės medicinos širdies streso tyrimas (PET skenavimas) ar magnetinio rezonanso tomografija su kraujotakos įvertinimu.
Gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai
Sergant mikrovaskuline vainikinių kraujagyslių liga dažniausiai skiriami vaistai, padedantys pagerinti kraujagyslių veiklą bei sumažinti komplikacijų pavojų. Gydymo planas dažniausiai apima:
- Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorius.
- Antikoaguliantus.
- Aspiriną.
- Beta adrenoblokatorius.
- Kalcis kanalų blokatorius.
- Diuretikus.
- Statinus.
Be vaistų, labai svarbūs ir kasdieniai įpročiai. Keičiant gyvenimo būdą – atsisakant žalingų įpročių ir reguliariai judant – galima veiksmingai sumažinti širdies komplikacijų tikimybę.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Aktyviai rūpintis širdimi padeda išvengti ligos progresavimo. Svarbūs žingsniai:
- Didinti fizinio aktyvumo lygį. Vengusiems sporto gali būti naudinga kardiologinė reabilitacija.
- Rinktis širdžiai palankią mitybą – mažiau druskos, sočiųjų riebalų, daugiau augalinių produktų.
- Kruopščiai sekti ir valdyti kraujospūdį.
- Saugoti optimalų kūno svorį.
- Visiškai nustoti rūkyti.
- Gydyti ir sekti cukraus kiekį, jei yra padidėjęs.
Ligai būdingas gyvenimo būdas bei prognozė
Daugeliui žmonių, pradėjus gydymą ir laikantis rekomendacijų, savijauta pastebimai pagerėja ir galima grįžti prie kasdienės veiklos. Visgi gali būti, kad reikės reguliarių apsilankymų pas gydytoją – tai padeda įsitikinti, jog paskirtas gydymas veikia, kaip tikėtasi.
Kai kurie vaistai gali lemti nemalonius pojūčius, pavyzdžiui, svaigulį, todėl svarbu apie visus sunkumus pasikalbėti su gydytoju. Jis gali padėti pasirinkti tinkamiausius sprendimus ar koreguoti gydymo planą.
Vertinga kiekvieną dieną fiksuoti savijautos pokyčius, kraujospūdį bei kitus svarbius rodiklius – taip lengviau laiku pastebėti pokyčius ir anksčiau reaguoti į simptomus.
