Spindulinė širdies liga – tai sveikatos sutrikimų grupė, pasireiškianti po gydymo spinduline terapija, kai dėl taikytos radiacijos pažeidžiami širdies audiniai. Dažniausiai ji išsivysto tiems, kuriems spindulinė terapija buvo skirta dėl krūties, stemplės, plaučių vėžio ar Hodžkino limfomos. Nors gydymo tikslas – sunaikinti vėžines ląsteles, arti esančios sveikos širdies sritys taip pat gali būti paveiktos. Simptomai, priklausomai nuo pažeistų širdies struktūrų, pasireiškia ne iš karto: pirmieji požymiai gali pasirodyti tiek po kelių savaičių, tiek po dešimtmečių nuo gydymo pabaigos.
Kaip spindulinė terapija veikia širdį
Radiacija, sklisdama per krūtinės sritį, gali pažeisti ne tik vėžines ląsteles, bet ir normalų kūno audinį. Trumpalaikiai pažeidimai dažniausiai sukelia uždegimą – ypač širdį gaubiančioje perikardo plėvėje. Ilgainiui spinduliuotės paveikti audiniai gali surandėti, sustandėti ar net prarasti dalį savo funkcijų.
Pažeidimai gali pasireikšti keliose širdies dalyse:
- Kraujagyslėse, atliekančiose kraują į širdies raumenį (vainikinėse arterijose)
- Širdies ritmo ir elektrinius impulsus generuojančiose ląstelėse
- Raumeniniame sluoksnyje (miokarde)
- Širdį dengiančioje perikardo plėvėje
- Vožtuvuose, reguliuojančiuose kraujo tekėjimą tarp širdies kamerų
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai spindulinės širdies ligos padariniai
Po spindulinio gydymo, ypač dėl limfomos, jau po kelių savaičių ar mėnesių gali išsivystyti perikarditas ar perikardo ertmės skysčio kaupimasis (perikardo efuzija). Tai pasireiškia ryškiu krūtinės skausmu, stiprėjančiu įkvėpus ir šiek tiek atslūgstančiu sėdint pasilenkus į priekį. Gali atsirasti ir dusulys, kuris palengvėja palinkus į priekį.
Ilgalaikiai padariniai dažniausiai atsiranda tik praėjus daug metų po gydymo. Jie gali būti itin įvairūs – nuo širdies nepakankamumo, vainikinių arterijų ligos, kardiomiopatijos (širdies raumens padidėjimo), ritmo sutrikimų, perikardo sustandėjimo (konstrikcinio perikardito) iki vožtuvų pažeidimų. Kartais, stipriai progresavus ligai, žmogui gali ištikti gyvybei pavojingas širdies smūgis ar staigus širdies sustojimas.
Kokie veiksniai didina spindulinės širdies ligos riziką?
Didžiausia rizika sergantiems vėžiu, kuriems radiacija buvo taikyta krūtinės, o ypač kairėje pusėje, kur yra širdis. Rizikos laipsnį daug lemia bendra gauta radiacijos dozė: jei gydymo eigoje širdis gauna daugiau nei 30 gray (Gy), pavojus išauga. Be to, didesnę riziką patiria tie, kurie vienu metu gauna širdžiai toksiškus chemoterapinius vaistus (pvz., antraciklinus ar trastuzumabą) bei žmonės, kuriems jau buvo nustatyta širdies liga.
Rizika dar labiau padidėja, jei žmogus turi kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių:
- Padidėjęs kūno svoris
- Cukrinis diabetas
- Padidėjęs kraujo spaudimas
- Pernelyg gausus alkoholio vartojimas
- Nesveika cholesterolio koncentracija
- Fizinis pasyvumas
- Rūkymas
Dažnumas ir pokyčiai gydyme
Pastaraisiais metais, atsižvelgiant į žinomą kenksmingą radiacijos poveikį širdžiai, medicina pažengė į priekį – diegiamos pažangios, tikslios spindulinės terapijos metodikos, kurios leidžia maksimaliai apsaugoti širdį ir sumažinti spindulinės širdies ligos išsivystymo tikimybę. Dėl šių inovacijų širdies pažeidimų atvejų skaičius mažėja.
Ligos simptomai
Spindulinės širdies ligos požymiai
Simptomai priklauso nuo to, kuri širdies dalis pažeista ir kiek laiko praėjo nuo radiacijos pabaigos.
- Krūtinės skausmas ar maudimas
- Svaigulys ar net nualpimas
- Sausas kosulys
- Pykinimas
- Dažnas arba nereguliarus širdies plakimas
- Dusulys
- Audinių tinimas – dažniausiai kulkšnys, kojos, pėdos arba pilvas
- Silpnumas, nuovargis
Kaip nustatoma spindulinė širdies liga?
Diagnozuojant spindulinę širdies ligą, taikoma įvairių tyrimų visuma – jų paskyrimas priklauso nuo jūsų skundų ir ligos istorijos. Gydytojas dažniausiai pradeda nuo fizinės apžiūros ir kraujo tyrimų, tačiau papildomai gali prireikti:
- Kardio kateterizacijos
- Širdies kompiuterinės tomografijos
- Magnetinio rezonanso tyrimo
- Krūtinės rentgeno nuotraukos
- Echokardiogramos
- Elektrokardiogramos (EKG)
- Elektrofiziologinio tyrimo
- Kruopštaus stebėjimo (Holterio monitoriaus)
- Širdies raumens biopsijos
- Kraujagyslių atsako į fizinį krūvį testų
Gydymas ir ligos valdymas
Spindulinės širdies ligos gydymo galimybės labai įvairios: nuo gyvenimo būdo pokyčių ir medikamentų iki minimalių intervencinių ar chirurginių procedūrų. Gydymo planas priklauso nuo individualių jūsų poreikių ir bendros sveikatos būklės, todėl gydytojas parenka tinkamiausią sprendimą kiekvienu atveju.
Pastebimai pažengus širdies ligų gydymui, vis daugiau žmonių gali gyventi ilgiau ir kokybiškiau, net jei jiems buvo nustatyta ši diagnozė.
Prevencija: kaip apsaugoti širdį gydymo metu ir po jo
Efektyviausias prevencijos būdas – kiek įmanoma sumažinti širdies gaunamą radiacijos kiekį. Šiuolaikinės technologijos padeda labai tiksliai nutaikyti spinduliavimą į naviką ir taip sumažinti širdies pažeidimo riziką.
- Intensyvumo moduliuota spindulinė terapija (IMRT), kurios metu spinduliai taikomi tiksliai tikslinei sričiai 3D žemėlapių pagalba
- Protonų terapija, kai energija praktiškai visa atiduodama navikui, aplinkiniai audiniai paveikiami minimaliai
Gydymo metu taip pat gali būti taikomos specialios pozicionavimo technikos – pavyzdžiui, gydymas gulint ant pilvo arba procedūros atliekamos gilaus įkvėpimo metu, kad širdis būtų kuo labiau apsaugota.
Kaip sumažinti riziką po gydymo
Jei jums buvo taikyta spindulinė terapija krūtinės srityje, širdies sveikata turėtų tapti prioritetu. Svarbu:
- Vengti alkoholio
- Valgyti subalansuotą, sveiką maistą
- Reguliariai judėti
- Koreguoti kraujospūdį ir cholesterolį, jei jie padidėję
- Mesti rūkyti
Nepamirškite nuolat lankytis pas gydytoją profilaktinei širdies veiklos kontrolei. Gali būti paskiriami periodiniai tyrimai kas 5–10 metų, kad būtų laiku pastebėti pokyčiai.
Perspektyvos ir gyvenimo prognozė
Vis daugiau žmonių įveikia vėžį ir gyvena ilgesnį gyvenimą, todėl vis dažniau kalbama apie ilgalaikes gydymo pasekmes. Tikimybė susirgti širdies liga išauga, kuo ilgiau žmogus gyvena po vėžio gydymo, tačiau nauji gydymo metodai ir rizikų mažinimas ženkliai sumažina šią grėsmę.
Kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo gautos bendros radiacijos dozės, amžiaus gydymo metu bei kitų asmeninių rizikos veiksnių, tokių kaip gyvenimo būdas ar anksčiau buvusios ligos.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Jei pasireiškia bet kuris simptomų išvardytų anksčiau – krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai ar neaiškus silpnumas – būtina kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Jei įtariate stiprų širdies smūgį ar staigų širdies sustojimą, būtina skubiai kreiptis pagalbos – gyvybei išgelbėti lemiamą vaidmenį gali turėti net kelios minutės.