Stimuliuojantys vidurius laisvinantys vaistai dažnai pasitelkiami, kai norisi greitai palengvinti vidurių užkietėjimą. Nors šie vaistai yra tik viena iš daugelio laisvinamųjų rūšių, jie išsiskiria tuo, kad veikia tiesiogiai skatina žarnyną aktyviau judėti ir išstumti susikaupusias išmatas.
Laisvinamųjų rūšys
Laisvinamieji preparatai skirstomi į kelias pagrindines grupes, priklausomai nuo veikimo mechanizmo. Kiekvienos grupės paskirtis – padėti lengviau pasišalinti išmatoms, tačiau veikimo būdai skiriasi:
- Stimuliuojantys laisvinamieji – skatina žarnyno sienelių susitraukimus, taip išjudindami išmatas.
- Osmosiniai – „pritraukia“ skysčių į žarnyną, todėl išmatos suminkštėja ir lengviau pasišalina.
- Tūrio didinantys laisvinamieji – juose yra skaidulų, kurios absorbuoja vandenį, prideda išmatoms tūrio ir skatina natūralius žarnyno judesius.
- Išmatas minkštinantys preparatai – padeda į išmatas įtraukti daugiau skysčio, dėl ko jos tampa minkštesnės ir lengviau išsituštinama.
- Tepamieji – dengia išmatų paviršių aliejiniu sluoksniu, kas padeda joms lengviau praslysti žarnynu.
Veikliosios medžiagos
Stimuliuojančių laisvinamųjų pagrindas dažniausiai būna senos ekstraktai (sennosidai) arba bisakodilis. Šios medžiagos laikomos veikliosiomis, aktyviai skatinančiomis žarnyno judesius.
Kada ir kaip vartojami stimuliuojantys laisvinamieji?
Vidurių užkietėjimas – dažna problema, kurią gali lydėti ne tik retas tuštinimasis (mažiau nei tris kartus per savaitę), bet ir kitokie nemalonūs pojūčiai:
- įtemptas tuštinimasis, sunkumas tuštintis
- kietos, sausos išmatos
- pilvo spazmai
- jausmas, kad žarnynas pilnai neišsituština
Sunkiai gydomas ar užsitęsęs vidurių užkietėjimas laikui bėgant gali komplikuotis iki išmatų sąstovio – tuomet žarnynas ar tiesioji žarna užsikemša sukietėjusiomis išmatomis.
Stimuliuojančius laisvinamuosius preparatus rekomenduojama rinktis atsargiai ir trumpai. Jie veikia greičiausiai iš visų laisvinamųjų ir paprastai skirti trumpalaikiam naudojimui, kai kiti metodai nepadeda.
Galimi nepageidaujami poveikiai
Stimuliuojantys laisvinamieji gali sukelti tam tikrų nemalonių pojūčių:
- pilvo spazmus ar dieglius
- pūtimą, raugėjimą
- viduriavimą
- pykinimą
Kartais, jei naudojate preparatus su sena, pastebima, kad šlapimas tampa rausvos ar rusvos spalvos.
Retais atvejais gali atsirasti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip nereguliarus širdies plakimas, stiprus nuovargis, raumenų silpnumas ar bėrimai.
Kada šių vaistų vengti?
Stimuliuojamųjų laisvinamųjų netinka naudoti šiais atvejais:
- jautrumas ar alergija jų sudedamosioms dalims
- nustatytas žarnyno nepraeinamumas
- neaiškios kilmės kraujavimas iš tiesiosios žarnos
- įtariamas apendicitas (stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas)
Prieš pradėdami vartoti, pasakykite gydytojui, jei sergate lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, širdies, cukrinio diabeto arba turite padidėjusį kraujospūdį. Svarbu informuoti gydytoją ir tuo atveju, jei esate nėščia ar maitinate krūtimi.
Vartojimo atsargumo priemonės
Nerekomenduojama šių preparatų vartoti ilgiau nei septynias dienas, išskyrus tam tikrus atvejus, kai taip nurodo gydytojas. Ilgalaikis stimuliuojančių laisvinamųjų vartojimas gali sukelti įprotį, todėl žarnynas pradeda „tingėti“, tampa mažiau aktyvus be papildomos pagalbos.
Vaikams iki šešerių metų tokius vaistus skirti turėtų tik gydytojas.
Visada laikykitės vaisto pakuotės nurodymų arba gydytojo rekomendacijų.
Ką verta žinoti?
Stimuliuojantys laisvinamieji būna įvairių formų – galima rasti tablečių, miltelių, tirpalų, kramtomųjų ar žvakučių. Sudėtis skiriasi, bet efektyviausi dažniausiai yra tie, kurių pagrindas – senos ekstraktas arba bisakodilis.
Pagrindinė mintis
Vidurių užkietėjimas dažnai sukelia nemalonumus, tačiau stimuliuojantys laisvinamieji gali padėti labai greitai. Jų veikimas pagrįstas žarnyno raumenų aktyvinimu. Tačiau šie vaistai nėra tinkami ilgalaikiam ar nuolatiniam vartojimui – norint išvengti galimų komplikacijų, svarbu tartis su gydytoju ir laikytis visų rekomendacijų.
