Stomatitas – tai burnos gleivinės (ar lūpų) uždegimas, dėl kurio gleivinės audiniai patinsta, parausta ar skauda. Šis uždegimas gali apimti ne tik burną, bet ir bet kurią kitą virškinamojo trakto dalį, išklotą gleivine. Nors dauguma stomatito atvejų būna nesunkūs ir praeina savaime, kartais reikia ir gydytojų pagalbos ar specifinio gydymo.
Stomatito tipai
Dažniausiai pasitaikančios stomatito rūšys yra, žinomos kaip:
- Opinis stomatitas (aftos) – dažniausiai formuojasi burnos ertmės viduje, pavyzdžiui, ant vidinės lūpos pusės, ir pasireiškia kaip balzgani ar gelsvi skausmingi opos su raudonu kraštu.
- Pūslelinis stomatitas – pasireiškia kaip skysčio pripildytos pūslelės, susiformuojančios ant lūpų ar aplink burną pavieniui arba grupėmis.
Taip pat pasitaiko ir retesnių formų:
- Kampinis stomatitas (kampų įtrūkimai) – įtrūkimai ir skausmas burnos kampučiuose.
- Kandidozinis stomatitas (pienligė) – burnoje atsiranda Candida grybelio sukeltas baltos apnašos.
- Kontaktinis stomatitas – burnos gleivinė reaguoja į tam tikras medžiagas, sukeliančias alergiją ar dirginimą.
- Dantų protezų stomatitas – uždegimas, dažnai pasitaikantis nešiojantiems dantų protezus, ypač jei šalia vystosi kandidamikozė.
- Gingivostomatitas – virusinis ar bakterinis burnos arba dantenų uždegimas.
- Nikotininis stomatitas – dažniausiai būdingas rūkantiems; išryškėja baltos, nelygios pakraščio dėmės gomuryje.
Stomatito simptomai
Stomatito požymiai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- Burnos gleivinės paraudimas ir patinimas.
- Daugiau ar mažiau skausmingos opos, uždegimo židiniai su balta ar gelsva danga, apsupti paraudusio krašto.
- Pūslelės ant ar aplink lūpas, kartais susitelkusios grupėmis.
- Balti ar pilkšvi lopai ant liežuvio, gomurio, vidinio žandų paviršiaus.
- Degančio pojūčio jausmas liežuvyje ar gomuryje.
- Nuo nestipraus iki stipraus skausmo, kuris gali trukdyti valgyti, ryti ar kalbėti.
Kodėl atsiranda stomatitas?
Daugybė skirtingų veiksnių gali lemti burnos gleivinės uždegimą. Priežastys gali būti šios:
- Infekcijos – dažniausiai pasitaiko herpes virusas, tačiau stomatitą sukelia ir kiti virusai, bakterijos, grybeliai.
- Burnos sužalojimai – gleivinė pažeidžiama dėl kramtymo, aštraus ar karšto maisto, netinkamai pritaikytų protezų.
- Alerginės reakcijos ar dirginimas – kai kurie burnos priežiūros produktai (dantų pastos, skalavimo priemonės), kosmetika ar aštrus maistas gali dirginti gleivinę.
- Onkologinis gydymas – radioterapija ir chemoterapija pažeidžia burnos gleivinę, todėl išsivysto uždegimas.
- Vaistų poveikis – kai kurie vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gali sukelti burnos gleivinės pakitimus.
- Sisteminių ligų pasekmė – autoimuninės ar uždegiminės ligos (pvz., Behčeto sindromas, celiakija), taip pat kai kurios odos ligos (lichen planus, pūslinė pemfigoidas) gali pasireikšti stomatitu.
- Mitybos nepakankamumas – trūkstant folio rūgšties, geležies, vitamino B12, C ar cinko, burnos gleivinė sunkiau gyja ir tampa trapesnė.
Stomatito rizikos veiksniai
- Nepriežiūrimos dantys – prasta burnos higiena skatina mikroorganizmų dauginimąsi ir didina infekcijų riziką.
- Sumažėjusi seilių gamyba – kai burna sausa, gleivinė negauna pakankamos apsaugos, tad lengviau pažeidžiama ir prasčiau gyja.
Galimos stomatito komplikacijos
Tais atvejais, kai uždegimas stipriai skausmingas, žmogus gali vengti valgyti ar gerti, todėl gresia išsekimas ar skysčių trūkumas. Pažeista gleivinė tampa atviresnė infekcijoms – išplitusios infekcijos gali sukelti dar sunkesnių sveikatos problemų.
Greita gydytojo konsultacija padeda sumažinti komplikacijų riziką ir pagreitina gijimą.
Kaip nustatoma stomatito diagnozė?
Paprastai gydytojas gali nustatyti dažniausiai pasitaikančias stomatito formas tiesiog apžiūrėjęs burną ir išklausęs simptomus. Gydymo fone, pvz., chemoterapijos metu atsiradus opoms, dažnai galima spėti apie uždegimo kilmę.
- Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų: nosies, burnos ir gerklės tepinėlių tyrimų dėl virusų, bakterijų ar grybelių, kraujo tyrimų, kad būtų įvertinta bendra sveikatos būklė arba nustatyta sisteminė liga.
- Alergologiniai testai padeda nustatyti, ar stomatitą sukelia alergija.
- Labai retai, kai kiti tyrimai neatskleidžia priežasties, atliekama burnos gleivinės biopsija.
- Jei įtariamas cheminių medžiagų ar maisto produktų poveikis, gali prireikti pakeisti produktus ir stebėti, ar uždegimas dingsta.
Stomatito gydymas ir valdymas
Gydymo metodą lemia pagrindinė priežastis. Norint visiškai pasveikti, būtina pašalinti veiksnį, sukėlusį uždegimą. Dažniausi gydymo būdai:
- Nereceptiniai preparatai, skirti opoms ar pūslelinei malšinti.
- Receptiniai vaistai – priešvirusiniai, antibiotikai, antigrybeliniai preparatai.
- Vitaminų ar mineralų papildai, jei randama trūkumų.
- Vengimas produktų ar medžiagų, galinčių sukelti alergiją.
- Taisyklinga burnos higiena – padeda sumažinti bakterijų kiekį ir greičiau atkurti normalų burnos gleivinės balansą.
- Simptomams slopinti dažnai naudojami vietiniai nuskausminamieji, gydomosios skalavimo priemonės ar kortikosteroidų vartojimas.
Kaip galima išvengti stomatito?
Pilnai apsisaugoti nuo stomatito nėra įmanoma, tačiau daugeliu atvejų galima gerokai sumažinti riziką:
- Reguliariai valyti dantis, naudoti tarpdančių siūlą, lankytis pas odontologą.
- Vartoti įvairų, subalansuotą maistą ir gerti pakankamai vandens.
- Nerūkyti ir nevartoti tabako gaminių arba kuo greičiau mesti šiuos įpročius.
- Nesidalinti maistu, puodeliais, lūpų balzamu bei vengti artimo kontakto su asmenimis, kurie turi aktyvų pūslelinės židinį.
Perspektyvos, jei diagnozuotas stomatitas
Daugeliu atvejų stomatito židiniai, ypač opelės ar pūslelinė, gyja savaime per dvi savaites. Gydymo pagalba galima paspartinti šį procesą. Jei stomatitą sukėlė herpes virusas, ligos židiniai gali periodiškai kartotis. Visgi dažnai jie nebūna pavojingi sveikatai.
Kitos stomatito rūšys taip pat daugeliu atvejų sėkmingai gydomos arba kontroliuojamos, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su medikais tais atvejais, kai jaučiate stiprius ar ilgai trunkančius simptomus, pavyzdžiui, jei opelė nepraeina per 10 dienų ar atsiranda papildomi požymiai:
- Kūno temperatūra pakyla virš 38°C.
- Ant kūno susidaro pūslelių ar bėrimas.
- Atsiranda akių skausmas, paraudimas, regėjimo neryškumas ar akis patinsta.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju: kokia tikroji stomatito priežastis, ar uždegimas praeis savaime, kokių gydymo būdų prireiks ir kokios priemonės padėtų palengvinti būklę, kol gleivinė gyja.
