Subarachnoidinė hemoragija (SAH) – tai kraujavimas tarp galvos smegenų ir jas dengiančių plonų dangalų sluoksnių. Ši būklė yra itin pavojinga gyvybei ir reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Kas yra subarachnoidinė hemoragija?
Normaliomis sąlygomis mūsų smegenys yra apsaugotos trimis membraniniais sluoksniais, vadinamais dangalais. Išorinėje pusėje glūdi kietasis dangalas (dura mater), viduryje – voratinklinis dangalas (arachnoid), o arčiausiai smegenų – švelnusis dangalas (pia mater). Subarachnoidinė hemoragija prasideda tada, kai kraujas išsilieja po voratinkliniu dangalu, į vadinamąjį subarachnoidinį tarpą.
Šios būklės dažniausios priežastys – galvos trauma ar plyšęs smegenų aneurizma. Kraujo pritekėjimo intensyvumas ir žala smegenims gali labai skirtis.
Vienas ryškiausių požymių – staiga, smarkiai užklumpantis galvos skausmas, neretai apibūdinamas kaip „stipriausias gyvenime“, netikėtai pasireiškiantis tarsi griaustinio dundėjimas.
Kaip skiriasi subarachnoidinė hemoragija ir subduralinė hematoma?
Abi būklės – tai kraujavimai galvos smegenyse, tačiau vyksta skirtingose vietose. Subduralinė hematoma atsiranda, kai kraujas prasisunkia po kietuoju dangalu, dažniausiai dėl pažeistos venos. Subarachnoidinė hemoragija – kai kraujavimas vyksta po voratinkliniu dangalu. Abi šios būklės gresia smegenų pažeidimais ir reikalauja skubios pagalbos.
Ką dažniausiai paveikia ši būklė?
Subarachnoidinė hemoragija gali ištikti bet kurį žmogų, tačiau didžiausią riziką patiria 40–60 metų asmenys. Vyresni žmonės dažniau susiduria su šia problema po kritimų ir galvos traumų, o jaunesniems didžiausias pavojus slypi eismo įvykiuose.
Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Nepažeista arba anksčiau plyšusi aneurizma smegenyse ar kitose kūno dalyse
- Rūkymas
- Aukštas kraujospūdis (hipertenzija)
- Kai kurios jungiamojo audinio ligos (pvz., fibromuskulinė displazija, Ehlers-Danlos sindromas)
- Policistinių inkstų ligos anamnezė
- Kokaino ar amfetamino vartojimas
- Per didelis alkoholio vartojimas
- Kraują skystinantys vaistai
- Šeimos narių aneurizmų istorija
Kaip dažnai pasitaiko subarachnoidinė hemoragija?
Ši būklė diagnozuojama maždaug 10–14 atvejų iš 100 000 žmonių per metus.
Simptomai
Subarachnoidinę hemoragiją išduoda staiga, „griaustinio smūgiu“ užklumpantis, stiprus galvos skausmas. Jis neretai išskiriamas kaip neįprastai intensyvus.
- Sumažėjęs sąmoningumas ar budrumas
- Pykinimas ir vėmimas
- Kaklo sustingimas
- Staigus silpnumas
- Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai, sumišimas, irzlumas
- Svaigulys
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Raumenų skausmai, ypač kakle bei pečiuose
- Kūno dalių aptirpimas
- Traukuliai
- Regėjimo pokyčiai: dvejinimasis, aklumo epizodai ar regos trūkumai
Priežastys
Dažniausiai subarachnoidinė hemoragija kyla po galvos traumos (pvz., nukritus ar patekus į autoavariją). Kitas labai dažnas kaltininkas – plyšusi galvos aneurizma, kai silpnoje smegenų arterijos vietoje susiformuoja išsiplėtimas, kuris ima kraujuoti.
- Arterioveninė malformacija (kraujagyslių raizginys)
- Kraujo krešėjimo sutrikimai
- Kraują skystinantys vaistai
- Narkotinių medžiagų vartojimas (kokainas, amfetaminas)
Diagnozė ir tyrimai
Įtarus subarachnoidinę hemoragiją pagal simptomus ir atlikus fizinę apžiūrą, kuo greičiau atliekamas galvos kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Šis tyrimas padeda tiksliai vizualizuoti kraujavimą. Jei KT tyrimas neatskleidžia aiškių požymių, bet įtarimai išlieka, taikomi papildomi tyrimai:
- Juosmens punkcija: paimamas smegenų skysčio mėginys iš apatinės nugaros dalies, vertinamas skysčio spalvos pokytis (kiekis geltonumas).
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali parodyti neseniai įvykusio kraujavimo požymius.
- Kraujagyslių angiografija: naudojama, jei įtariama aneurizma – padeda rasti ir įvertinti smegenų kraujagyslių pažeidimus.
Po diagnozės pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik kraujavimo priežasčiai nustatyti ir pašalinti, bet ir galimų komplikacijų valdymui.
Gydymas
Kadangi subarachnoidinė hemoragija kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, gydymas vyksta intensyvios priežiūros skyriuje. Svarbiausios gydymo užduotys – stabilizuoti būklę, pašalinti kraujavimo priežastį, sumažinti simptomus bei užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip kraujagyslių spazmai ar smegenų pabrinkimas.
- Gyvybės palaikymas
- Smegenų spaudimą mažinantis vamzdelis
- Saugoma kvėpavimo takų funkcija
- Vaistai, slopinantys smegenų edemą
- Vaistai kraujospūdžiui reguliuoti
- Priemonės arterijų spazmams išvengti
- Vaistai nuo skausmo ir nerimo
- Traukuliai gydomi ir profilaktiškai skiriami vaistai nuo epilepsijos
Priklausomai nuo priežasties, gali prireikti operacijos – pašalinti kraujo sankaupas po galvos trauma ar taisyti plyšusią aneurizmą.
Gydymo trukmė ligoninėje
Ligoninėje pacientai praleidžia nuo 10 iki 20 dienų, priklausomai nuo jų būklės sunkumo ir poreikio reabilitacijai.
Prevencija
Daugumą subarachnoidinės hemoragijos atvejų lemia traumos arba plyšusios galvos aneurizmos. Svarbiausia – aktyviai valdyti šių situacijų rizikos veiksnius.
- Dėvėkite šalmą važiuodami dviračiu, motociklu ar užsiimdami pavojingu sportu
- Laikykitės saugaus eismo taisyklių
- Jei linkstate griūti, pasitarkite su kineziterapeutu — mokykitės saugiai judėti ir apsisaugoti nuo kritimų
- Kraujospūdį reguliuokite gyvenimo būdu ir vaistais
- Meskite rūkyti
- Fizinis aktyvumas turi būti reguliarus ir vidutinio intensyvumo – venkite perkrovų
- Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą
- Nevartokite narkotinių medžiagų, gydykitės nuo priklausomybių
Ligos eiga ir prognozė
Kokia tikėtina ligos baigtis, priklauso nuo kraujavimo priežasties, sunkumo ir komplikacijų. Tai ypač sunki būklė – maždaug pusė žmonių miršta staiga po kraujavimo. Iš išgyvenusiųjų ir atvykusiųjų į ligoninę:
- Trečdalis miršta ligoninėje
- Trečdalis išlieka su ilgalaikiais sutrikimais
- Trečdalis visiškai atsigauna
Galimi su ūmia eiga susiję sunkumai – traukuliai, smegenų kraujagyslių spazmai, pakartotinis kraujavimas, hydrocephalus (skysčio kaupimasis išoriniame smegenų sluoksnyje), padidėjęs vidinis spaudimas, smegenų pabrinkimas ar net insultas.
Galimos ilgalaikės pasekmės:
- Fiziniai sutrikimai: nuolatinis nuovargis, galūnių silpnumas ar tirpimas, pusiausvyros problemos, rijimo sunkumai
- Pažinimo funkcijų sutrikimai: atminties ir dėmesio, planavimo, sudėtingų užduočių atlikimo sunkumai
- Kalbos sunkumai: šlubavimas, lėtesnė kalba, sunkumai randant tinkamus žodžius
- Psichologinės problemos: depresija, nerimo būsenos, potrauminio streso sindromas
Visos šios pasekmės gali būti švelninamos bei valdomos: taikoma reabilitacija – kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba, psichoterapija.
Gyvenimas po subarachnoidinės hemoragijos
Po šios būklės reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ir dažni apsilankymai pas specialistus, kad būtų stebima sveikata bei reabilitacijos eiga. Gali prireikti daugiau fizinės, ergoterapinės arba logopedinės pagalbos.
Kiek laiko galima gyventi po subarachnoidinės hemoragijos?
Gyvenimo trukmė po šios būklės priklauso nuo to, kaip greitai buvo suteikta pagalba ir nuo bendros paciento sveikatos. Negydant per vienerius metus miršta iki 65 % pacientų. Made laiku ir tinkamai suteikus gydymą, mirtingumas per pirmus metus sumažėja iki 18 %.
