Uoslės sutrikimai, dar vadinami uoslės praradimu ar suprastėjimu, reiškia pakitusį gebėjimą užuosti kvapus. Šis pojūčio sutrikimas gali būti laikinas arba ilgalaikis, apimti visišką kvapų nejautimą arba tik tam tikrų aromatų neatpažinimą. Prarasta uoslė dažnai rodo tam tikrus sveikatos sutrikimus ir gali atsirasti dėl įvairių priežasčių – nuo nosies problemų iki nervų sistemos ligų ar net galvos smegenų pažeidimų.
Galimos uoslės sutrikimo priežastys
Uoslės sutrikimai kartais pasireiškia laikinu kvapų nejautimu, o kai kuriais atvejais – visam laikui. Dažniausiai laikiną uoslės susilpnėjimą sukelia:
Amžėjant natūralu pastebėti, kad uoslė palaipsniui gali tapti mažiau jautri arba iškraipyta. Taip pat išskiriamos kitos uoslės pokyčius lemiančios būklės:
- atminties ir neurologiniai sutrikimai, pavyzdžiui, įvairios demencijos formos,
- ligos, veikiančios nervų sistemą, pavyzdžiui, Parkinsono ar Hantingtono liga,
- smegenų navikai ar kiti dariniai,
- prasta mityba,
- galvos traumos,
- sinusų uždegimas (sinusitas),
- operacijos nosies srityje,
- hormonų pusiausvyros sutrikimai,
- spindulinė terapija,
- nosiaryklės polipai arba gleivinės sustorėjimas,
- kai kurie vaistai (pavyzdžiui, antibiotikai, vaistai nuo aukšto kraujo spaudimo),
- dažnas dekongestantų, atkimšančių nosį, vartojimas.
Kaip atliekama diagnostika?
Pajutus ženklų uoslės pablogėjimą, svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant panaudoti savarankiškai įsigytas vaistines priemones. Naudinga užsirašyti, kada pirmąsyk išryškėjo simptomai, ar pasikeitė skonio pojūtis, kokius papildomus negalavimus jaučiate, ar pastaruoju metu sirgote infekcinėmis ligomis, ar vartojate receptinių vaistų.
Specialistas įvertina jūsų sveikatos istoriją ir detaliai apžiūri nosies gleivinę, ieškodamas mechaninių kliūčių, polipų ar uždegimų. Papildomi tyrimai gali būti šie:
- kompiuterinė tomografija (KT),
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT),
- rentgeno nuotraukos,
- endoskopinis nosies tyrimas (naudojamas plonas zondas su kamera, leidžiantis apžiūrėti gleivinę).
Šie tyrimai padeda aptikti polipus, navikus ar kitokius gleivinės pakitimus, kurie gali lemti uoslės praradimą. Kai kuriais atvejais imamas nosies epitelio mėginys papildomiems tyrimams.
Uoslės sutrikimo gydymo galimybės
Laikinas uoslės pablogėjimas dėl virusinių ar bakterinių infekcijų neretai praeina savaime, kai organizmas pasveiksta. Infekcijoms gydyti dažnai pasitelkiami antibiotikai, o jei priežastis – užsikimšusi nosis dėl alergijos, padeda antihistamininiai vaistai ar dekongestantai nuo nosies gleivinės paburkimo.
Jeigu kvėpuoti per nosį sunku dėl gleivių ar užgulimo, patariama naudotis oro drėkintuvu. Drėgnas oras namuose padeda atlaisvinti gleives ir sumažinti kvėpavimo takų diskomfortą.
Sutrikus uoslei dėl neurologinių ligų, navikų ar kitų rimtų sveikatos būklių, gydymo tikslas – spręsti pagrindinę problemą. Tačiau ne visais atvejais uoslę pavyksta visiškai atkurti.
Patarimai uoslės sutrikimų prevencijai
Visų praradimo atvejų išvengti neįmanoma, tačiau laikydamiesi kelių paprastų įpročių galite sumažinti riziką:
- Reguliariai plaukite rankas, ypač grįžę iš viešų vietų.
- Saugaus atstumo laikymasis nuo susirgusių peršalimu ar gripu asmenų.
- Stebėkite, kokius receptinius vaistus vartojate, ir pasidomėkite galimais šalutiniais poveikiais, tarp kurių gali būti uoslės sutrikimai.
Dėmesys kasdienei higienai ir sąmoningas požiūris į naudojamus vaistus padeda rūpintis uoslės pojūčiu kasdien.
