Svetimosios rankos sindromas – itin retas sutrikimas, kai ranka arba galūnė ima judėti nepriklausomai nuo valios. Atrodo, tarsi šiai kūno daliai atsirastų savarankiška valia – judesiai vyksta be jūsų sąmoningo noro, o ką tik užbaigtas veiksmas gali būti automatiškai panaikintas. Kartais šis reiškinys paveikia ir kojas.
Sindromo esmė
Šis sindromas reiškia, kad prarandama rankos ar galūnės kontrolė – ji neklauso nurodymų, gali savarankiškai pakilti, pagriebti daiktą ir nepaleisti, atlikti nelauktų ar net prieštaringų veiksmų. Pavyzdžiui, viena ranka uždega šviesą, o kita ją išjungia vos tik sutvarkote reikalus. Pasitaiko atvejų, kai šiuos spontaniškus judesius lydi stiprus nerimas ar net baimė, nes jaučiamasi tarsi stebint siaubo filmą, kur kūno dalį valdo kažkokia išorinė jėga.
Sindromas išsivysto dėl pažeidimų tam tikrose smegenų srityse ar po smegenų operacijų. Nors dažniausiai kalbama apie ranką, retais atvejais gali nukentėti ir koja. Medicinos literatūroje jis vadinamas ir kitais pavadinimais – svetimos galūnės sindromu ar, dėl garsaus filmo veikėjo, „Dr. Strangelove“ sindromu.
Sindromo rūšys
- Diagnostinė dipsrazija (tarp rankų konfliktas): viena ranka veikia nepriklausomai nuo kitos.
- Svetimos rankos pojūtis: jaučiamasi, tarsi ranka nebūtų sava.
- Anarchinės rankos sindromas: galūnė atlieka veiksmus, kurių pats žmogus nekontroliuoja.
- Perteklinės rankos pojūtis: atrodo, lyg turėtumėte papildomą ranką.
- Levituojanti ranka: ranka spontaniškai pakyla aukštyn ir laikosi ore.
Svetimosios rankos sindromo simptomai
This sindromas pasireiškia keistais, nekontroliuojamais judesiais arba veiksmais, kuriuos viena ranka atlieka jums nepageidaujant:
- Netikėtas kūno, daiktų ar drabužių lietimas.
- Daiktų griebimas ir nesugebėjimas jų paleisti.
- Nekontroliuojamas rankos kėlimas ar pirštų judėjimas.
- Sunkumai atliekant veiksmus abiem rankomis kartu.
- Tais atvejais, kai paveikiama koja – nevalingi žingsniai ar judesiai.
Tipiški pavyzdžiai: bandote užgesinti šviesą viena ranka, o kita – vėl ją uždega. Ranką tenka atitraukti kita, nes pati negalite paleisti daikto. Kartais ranka gali „plūduriuoti“ ore ar net sukelti savęs žalojimą, pavyzdžiui, netikėtai pliaukštelėti sau per veidą.
Be to, gali pasireikšti:
- Raumenų silpnumas rankoje ar kojoje.
- Kalbos sutrikimai (afazija).
- Nesugebėjimas atpažinti kaip jaučiamas ar matomas objektas (anomija).
- Sunkumai skaitant ar rašant, jei anksčiau to galėjote.
Ką paveikia svetimos rankos sindromas?
Kuri ranka ar koja paveikiama, priklauso nuo smegenų pažeidimo vietos. Pažeidus kairįjį vidurinį kaktinį smegenų skilto, sindromas dažniausiai pasireiškia dešinėje rankoje. Jei pažeidžiamas smegenų jungtis (corpus callosum) arba dešinysis momeninis regionas, dažniausiai nukenčia kairė ranka. Retkarčiais sindromas veikia abi rankas arba vieną koją.
Sindromo priežastys
Pagrindinė priežastis – pažeidimas tam tikrose smegenų srityse:
- Smegenų jungtis tarp pusrutulių (corpus callosum).
- Momeninė smegenų dalis – viršutinė, užpakalinė smegenų dalis po kaukolės viršugalviu.
- Kaktinė smegenų dalis – už kaktos.
Sutrikimas gali išsivystyti po operacijų (pvz., operacijos dėl epilepsijos, navikų šalinimo ar giliųjų smegenų stimuliavimo), esant tam tikroms ligoms ar patyrus galvos traumą. Kai bandote atlikti veiksmą, paprastai smegenyse įsijungia ištisas neuronų tinklas, tačiau svetimos rankos sindromo atveju aktyvuojama tik dalis šių sričių – todėl nerviniai signalai nėra paskirstomi ar perduodami taip, kaip turėtų.
Ligos, lemiančios šį sindromą
- Alzheimerio liga
- Smegenų navikai
- Kortikobazinis sindromas (CBS)
- Kreicfeldo-Jakobo liga (CJD)
- Kraujavimas smegenyse
- Gyslų migrenos aura
- Išsėtinė sklerozė
- Parkinsono liga
- Parry-Romberg sindromas
- Pomatėligė (kraujo išsiliejimas po smegenų dangalu)
Itin retais atvejais pasitaiko, kad sindromą sukelia insultas.
Rizikos veiksniai
Sindromo išsivystymo rizika padidėja, jei sergama ligomis, kurios pažeidžia nervines ląsteles (pvz., neurodegeneracinės ligos), suardo nervinių ląstelių dangalą (demielinizacija) ar prionogramines ligas. Paprastai susirgimas nustatomas suaugusiems, tačiau gali pasitaikyti ir vaikams.
Galimos komplikacijos
Nekontroliuojami rankos ar galūnės veiksmai ne tik trikdo kasdienybę, bet ir gali smarkiai sutrikdyti savęs pojūtį bei psichinę savijautą. Viena pagrindinių pasekmių – žmogus gali pradėti nebejausti, kad ranka priklauso jam, atsiranda atskirties jausmas. Tai gali iššaukti:
- Depresiją
- Padidėjusį nerimą
- Baimę ar paranoją
Dėl spontaniškų veiksmų kyla ir traumų pavojus – ranka gali pagriebti karštus ar aštrius daiktus, sukelti sužalojimus. Nekontroliuojami judesiai kartais lemia net savęs sužalojimą.
Diagnostika
Specialaus testo svetimos rankos sindromui nustatyti nėra. Gydytojas įvertina jūsų simptomus, stebi judesius ir gali skirti papildomus tyrimus, pvz., magnetinio rezonanso tomografiją – ji padeda pamatyti galimus pažeidimus smegenyse. Atmintina, kad kai kurie kitų ligų simptomai yra labai panašūs, todėl išsamūs tyrimai padeda atmesti kitas galimas priežastis. Svarbu informuoti gydytoją, jei buvo atliktos smegenų operacijos arba patirta galvos trauma.
Gydymo metodai
Ligos gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties ir simptomų stiprumo. Pagrindiniai metodai:
- Vaistai. Kai kuriais atvejais skiriamos priešepilepsiniai arba raumenų aktyvumą mažinantys vaistai, taip pat kiti preparatai, priklausomai nuo simptomų pobūdžio.
- Botulino toksino injekcijos. Tai laikinas būdas sumažinti nevalingus judesius, tačiau efektui pasibaigus procedūrą reikia kartoti.
- Veidrodinės dėžės terapija. Naudojant veidrodį, susiekiama iliuzija, kad paveikta ranka juda sąmoningai – tai gali padėti pagerinti kontrolę.
- Fizinis užimtumas. Jei ranka dažnai griebia daiktus, šalia galima padėti minkštą rutuliuką ar įdėti ranką į kišenę – taip sumažėja netikėtų veiksmų tikimybė.
- Kineziterapija, ergoterapija ir kognityvinė elgesio terapija padeda stiprinti savikontrolę bei spręsti psichikos sveikatos sunkumus.
Ar šio sindromo galima išvengti?
Šiuo metu nėra būdo visiškai užkirsti kelią svetimos rankos sindromui – jis dažniausiai pasireiškia po galvos traumų, smegenų ligų ar chirurginių operacijų. Tačiau kai kuriais atvejais riziką galima sumažinti, pavyzdžiui, dėvint apsauginį šalmą situacijose, kur gresia galvos sužalojimai.
Kaip sumažinti simptomų dažnį?
- Suteikite rankai užsiėmimą, pvz., duokite laikyti kamuolį ar kitą minkštą objektą.
- Kartais padeda įdėti ranką į kišenę ar užsimauti pirštinę.
- Bandykite kalbėtis su paveikta ranka, duoti žodinius nurodymus.
- Reguliariai praktikuokite raumenų atpalaidavimo pratimus.
Tikslumas ir efektyvumas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių – vieniems veikia vieni būdai, kitiems prireikia kelių metodų derinio.
Prognozė ir gyvenimas su sindromu
Deja, kol kas vaistų, galinčių visiškai pagydyti svetimos rankos sindromą, nėra. Trukmė labai skiriasi: yra atvejų, kai pasireiškė vos pusvalandžiui, tačiau daugumai žmonių simptomai gali užtrukti dienas, mėnesius ar net metus. Tinkamas gydymas ir pagalba leidžia palengvinti simptomus ir pagerinti emocinę savijautą.
Kreipimasis į gydytoją
Pastebėję nekontroliuojamus judesius ar veiksmus, nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais tokie simptomai gali reikšti rimtus smegenų sutrikimus. Ypač atkreipkite dėmesį, jei pajutote stiprų vienos pusės raumenų silpnumą, regos sutrikimus ar sąmonės sumišimą.
Klausimai gydytojui
- Kas galėjo sukelti šią būklę?
- Kokie gydymo variantai jums tinkami?
- Kaip pagerinti psichinę sveikatą?
- Ką rekomenduojate, kad išvengčiau žalingų rankos veiksmų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
