Greitis daugeliui žmonių asocijuojasi su maloniais pojūčiais – adrenalinu, laisvės jausmu, naujais potyriais. Tačiau kai kuriems žmonėms mintis apie greitą judėjimą sukelia ne džiugesį, o stiprią baimę ir nerimą. Tachiobofija – tai neracionali, pernelyg stipri baimė judėti greitai, kurios suvaldyti dažnai nepavyksta net suvokiant, jog pavojus nėra realus.
Kas yra tachiobofija?
Tachiobofija – tai specifiška fobija, kurios esmė – stipri baimė bet kokios greitai vykstančios veiklos ar judesio. Šią būseną turintys žmonės gali bijoti važiuoti automobiliu, dviračiu ar net eiti spartesniu žingsniu. Dažnai vengiama ir viešojo transporto – autobusų, traukinių ar lėktuvų. Retesniais atvejais žmogus gali bijoti net išeiti iš namų, kad tik nereikėtų susidurti su greitai judančiomis transporto priemonėmis.
Nors žmonės su šia baime supranta, kad jų reakcija nėra logiška, jos suvaldyti būna itin sunku. Pasirinkimas vengti greitai judančių objektų ar transporto neretai trikdo kasdienybę ir apsunkina gyvenimą.
Kam būdinga tachiobofija?
Tachiobofija dažniau pasitaiko tiems, kuriems pasireiškia kitų rūšių nerimo sutrikimai ar fobijos. Baimė greičio gali būti susijusi, pavyzdžiui, su vairavimo baime ar net baime žūti avarijoje. Didesnė rizika išsivystyti šiai fobijai būdinga tiems, kurie:
- turi artimųjų, kenčiančių nuo tachiobofijos ar kitokių nerimo sutrikimų,
- yra patyrę su greičiu susijusių traumų, pavyzdžiui, autoįvykyje,
- augino šeimoje žmogų, kenčiantį nuo stipraus nerimo.
Kiek žmonių susiduria su tachiobofija?
Konkrečių duomenų apie šios fobijos paplitimą nėra, tačiau bendrai skaičiuojama, kad apie aštuoni iš šimto suaugusiųjų bent kartą gyvenime patiria tam tikrą specifinę fobiją. Moterys tokias būkles išgyvena dažniau nei vyrai.
Tachiobofijos priežastys
Dažniausiai tachiobofijos ištakos slypi praeities išgyvenimuose, susijusiuose su greitu judėjimu. Patirtos nelaimės, tokios kaip avarijos, ar net artimųjų netektis autoįvykyje dažnai lemia, jog vėliau bet kokia situacija, susijusi su greičiu, ima atrodyti grėsminga.
Be asmeninės patirties, svarbų vaidmenį gali vaidinti ir genetiniai veiksniai. Jei šeimoje pasitaiko nerimo sutrikimų, rizika turėti specifinių fobijų, įskaitant tachiobofiją, didėja. Dažnai ši būsena išsivysto iš kelių priežasčių kombinacijos – genetinių polinkių ir neigiamų išgyvenimų.
Tachiobofijos simptomai
Pagrindinis šios fobijos požymis – intensyvi ir nepagrįsta baimė būti greitos eigos situacijoje ar net stebėti greitą judėjimą. Nerimo bangos gali kilti žiūrint sporto varžybas, veiksmo filmus arba net svarstant apie greitą judėjimą mintyse.
Žmonės su tachiobofija dažnai ieško sprendimų, kaip vengti greičio: stengiasi gyventi šalia darbo ar parduotuvės, nedirbti toli nuo namų, atsisako naudotis viešuoju transportu. Bėda ta, kad kuo labiau vengiama greičio, tuo stipresnė tampa fobija – įsitvirtina įsitikinimas, kad baimė pagrįsta.
Fizinius simptomus dažnai papildo šie pojūčiai:
- krūtinės skausmas ar diskomfortas,
- galvos svaigimas ar apalpimas,
- staigus širdies plakimas ar pulso padažnėjimas,
- pykinimas, kartais net vėmimas,
- kvėpavimo sutrikimai, oro trūkumo pojūtis,
- gausus prakaitavimas,
- šaltkrėtis ar nekontroliuojamas drebėjimas.
Tachiobofijos diagnozavimas
Nustatydamas šią būseną gydytojas ar psichologas išsamiai išklauso skundus ir simptomų trukmę bei intensyvumą. Dažnai prireikia įsitikinti, kad simptomai nesusiję su kitais psichikos sveikatos sutrikimais.
Diagnozei svarbūs klausimai – ar žmogus smarkiai vengia greitų transporto priemonių, kiek ilgai jaučia nerimą (paprastai šešis mėnesius ar ilgiau), ar baimės stiprumas neproporcingas realiam pavojui, ar simptomai rimtai trukdo kasdienybę ir įprastą veiklą.
Tachiobofijos gydymas
Tachiobofija dažnai gydoma tomis pačiomis priemonėmis kaip ir kitos specifinės fobijos. Taikomi skirtingi terapijos būdai, kurių tikslas – laipsniškai įveikti baimę ir atgauti gebėjimą gyventi visavertį gyvenimą.
- Ekspozicijos terapija – efektyviausia šios fobijos gydymo taktika. Tai laipsniškas susidūrimas su baimę keliančia situacija: pradedama nuo mintyse atkuriamų vaizdų, o vėliau pereinama prie realių veiksmų – pavyzdžiui, kelionės autobusu ar vairavimo.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) apima pokalbius su specialistu, padedančius atpažinti ir keisti neracionalius mąstymo modelius, dažniausiai susijusius su baime greičiui.
- Hipnoterapija – kai kuriems žmonėms pasiteisina dėmesio fokusuotos būsenos pasiekimas, kurio metu padedama permąstyti įsitikinimus ir taikyti kitas gydymo priemones.
- Vaistai – esant stipriam nerimui, kai kurios situacijos (pvz., ilgesnės kelionės) gali būti lengviau įveikiamos pasitelkiant raminamuosius medikamentus. Jie dažniausiai vartojami trumpalaikiam nerimo malšinimui.
Kaip apsisaugoti nuo tachiobofijos?
Konkretaus būdo, kaip užkirsti kelią tachiobofijai, nėra. Tačiau rūpinimasis emocine sveikata ir subalansuotas gyvenimo būdas gali sumažinti riziką atsirasti arba sustiprėti nerimo simptomams:
- Nuolat palaikykite ryšį su artimaisiais – tai padeda išvengti socialinės izoliacijos.
- Valgykite įvairų sveiką maistą: vaisius, daržoves, viso grūdo produktus, liesus baltymus ir naudingus riebalus.
- Sportuokite tiek aerobiškai, tiek skirkite laiko jėgos pratimams.
- Stenkitės mažinti stresą pasitelkdami meditaciją ar dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikas.
- Pakankamai ilsėkitės – daugeliui žmonių būtina miegoti mažiausiai septynias, o geriau aštuonias valandas kasnakt.
Gyvenimo prognozė ir ilgalaikės pasekmės
Laiku pradėjus gydymą, daugumai žmonių pavyksta išmokti valdyti tachiobofijos simptomus, todėl ši baimė nebevaldo jų kasdienybės. Tačiau nesiimant gydymo ar vengiant problemos, specifinės fobijos gali tapti priežastimi stipresnių sutrikimų, tokių kaip:
- depresija ar stiprėjantis nerimo jausmas,
- atsiribojimas nuo žmonių, izoliacija,
- priklausomybės nuo medžiagų, tokių kaip alkoholis ar kiti svaigalai.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su specialistu
- Kokia dažniausiai pasitaikanti specifinės fobijos priežastis?
- Kokios gydymo galimybės tinkamiausios tachiobofijai?
- Kokios galimos pasekmės, jei gydymas nepradėtas?
- Ar įmanoma visiškai įveikti šią baimę?
