Jei išgirdote tiesą apie tiesiosios žarnos vėžį, svarbu suprasti, kaip ši liga vystosi, kokie jos požymiai, rizikos veiksniai, galimos gydymo galimybės bei ką reiškia gyvenimas po diagnozės. Toliau išskleidžiame visas šias temas aiškiai ir suprantamai.
Kas yra tiesiosios žarnos vėžys
Tiesiosios žarnos vėžys paprastai vystosi lėtai, dažniausiai prasideda kaip nedidelis gerybinis auglys – polipas – tiesiosios žarnos gleivinėje. Tiesioji žarna – tai paskutinė storosios žarnos (žarnyno) dalis, kuri veda išmatas lauk iš organizmo. Dauguma šio tipo vėžių susiformuoja iš adenominių polipų – tai nenormaliai besidauginančių ląstelių sankaupos. Dažnai nuo polipo iki vėžio praeina 10–15 metų.
Tiesiosios žarnos vėžys yra trečias pagal dažnumą virškinimo sistemos vėžys, nusileidžiantis tik storosios žarnos ir kasos vėžiui. Kasmet šią diagnozę išgirsta dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau reguliarus medicininis tikrinimasis leidžia anksti aptikti polipus ir juos pašalinti, taip sumažinant vėžio tikimybę. Jei liga nustatoma anksti ir navikas nedidelis, chirurginis gydymas kartais leidžia visiškai pasveikti.
Tiesiosios žarnos vėžio simptomai
Tiesiosios žarnos vėžys ankstyvose stadijose dažnai nepastebimas – liga ilgai gali nesukelti jokių požymių. Kai kurie žmonės visgi pastebi tam tikrus įspėjamuosius simptomus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:
- Kraujavimas iš tiesiosios žarnos
- Viduriavimas
- Užkietėję viduriai
- Staigūs tuštinimosi įpročių pokyčiai
- Išmatos tampa labai plonos, kartais panašios į pieštuko storį
- Nuolatinis nuovargis bei silpnumas
- Pilvo skausmas
- Neaiškus, nepaaiškinamas svorio kritimas
Tiesiosios žarnos vėžio priežastys ir rizikos veiksniai
Nors tikslios priežastys vis dar nenustatytos, tam tikri veiksniai gali padidinti šios ligos riziką:
- Amžius: pavojus didėja su metais, vidutinis diagnozės amžius – apie 63 metai
- Lėtinės žarnyno ligos, ypač uždegiminės: Krono liga, opinis kolitas
- Mityba, kurioje gausu raudonos ar perdirbtos mėsos
- Šeimos anamnezė: jei artimam giminaičiui nustatytas šis vėžys, jūsų rizika išauga beveik dvigubai
- Vyriškoji lytis: vyrai kiek dažniau serga nei moterys
- Paveldimos genetinės mutacijos: Lynch sindromas, šeiminė adenomatozinė polipozė, MUTYH-asocijuota polipozė, juvenilinė polipozė, Peutz-Jeghers sindromas, PTEN hamartominių navikų sindromas
- Nutukimas
- Tam tikros rasės ypatumai: juodaodžiai asmenys statistiškai serga dažniau – tikrosios priežastys vis dar aiškinamos
- Rūkymas: dabartiniai tyrimai rodo, kad rūkantys asmenys dažniau miršta nuo šio vėžio
Ligos nustatymas ir tyrimai
Tiesiosios žarnos vėžį pirmiausia padeda įtarti patikros tyrimai: skaitmeninis tiesiosios žarnos tyrimas bei kolonoskopija. Atliekant kolonoskopiją, gydytojas gali paimti audinio mėginius biopsijai, kuri padeda tiksliai nustatyti diagnozę.
Tolimesni tyrimai paprastai apima kraujo tyrimus, vaizdo diagnostikos priemones, diagnostines procedūras bei naviko žymenų analizę.
Kraujo tyrimai
- Visuminis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas, BKT): vertinama, ar nėra mažakraujystės
- Išsamus biocheminis kraujo tyrimas: parodo kepenų bei inkstų veiklą
- Kepenų fermentų tyrimai: padeda pastebėti galimą vėžio išplitimą į kepenis
- Naviko žymenų tyrimai: dažniausiai ieškoma karcinoembrioninio antigeno (CEA)
Vaizdo tyrimai
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Dubens srities ultragarsas
Tyrimų duomenys svarbūs nustatant vėžio stadiją. Tiesiosios žarnos vėžys skirstomas į penkias stadijas:
- 0 stadija – vėžinės ląstelės aptinkamos tiesiosios žarnos gleivės paviršiuje
- 1 stadija – navikas vystosi žemiau gleivinės ir gali plisti į žarnos sienelę
- 2 stadija – navikas išplinta į žarnos sienelę ar netoliese esančius audinius
- 3 stadija – vėžinės ląstelės patenka į limfmazgius ir gretimus audinius
- 4 stadija – vėžys išplitęs į tolimus limfmazgius ar kitus organus
Gydymo galimybės
Tiesiosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir bendros žmogaus sveikatos būklės. Kartais taikomas aktyvus stebėjimas – kai reguliariai stebima ligos eiga ir būklė, bet iškart nesiimama agresyvių veiksmų.
Chirurginis gydymas išlieka dažniausiu pasirinkimu. Priklausomai nuo naviko dydžio ir lokalizacijos, gali būti taikomos skirtingos operacijos:
- Transanalinė endoskopinė mikrochirurgija (TEM): specialiu prietaisu per išangę išpjaunami smulkūs augliai, kai jie nedideli ir neišplitę
- Žemos priekinės rezekcijos operacija (LAR): pašalinama dalis arba visa tiesioji žarna, kai navikas didesnis
- Pilvo-tarplytine rezekcija (APR): kai navikas arti išangės ir pašalinti jį nesugadinus raumenų, kontroliuojančių tuštinimąsi, neįmanoma, šalinama išangė, tiesioji žarna ir kartais dalis gaubtinės žarnos, atliekama kolostomija (dirbtinė anga pilvo sienoje išmatoms šalinti)
Dažnai gydymo planą papildo:
- Chemoterapija
- Spindulinė terapija
- Imunoterapija
- Tikslinė terapija
Tiek chirurginis, tiek kiti gydymo metodai gali sukelti įvairių šalutinių reiškinių. Vėžiu sergantiems pacientams rekomenduojama pagalbinė (paliatyvi) priežiūra, padedanti lengviau įveikti simptomus ir valdyti ligos keliamus sunkumus.
Be to, vyksta daugybė klinikinių tyrimų, kuriuose tiriami nauji – dar veiksmingesni gydymo būdai. Pasiteiraukite savo gydytojo, ar Jums būtų verta apsvarstyti dalyvavimą tokiose studijose.
Ligos prevencija
Visiškai išvengti tiesiosios žarnos vėžio nepavyks, tačiau galima reikšmingai sumažinti riziką taikant tam tikrus gyvenimo būdo sprendimus:
- Laikykitės sveiko kūno svorio ir jei reikia, pasikonsultuokite su specialistu
- Reguliariai judėkite ir sportuokite
- Rinkitės mitybą, kurioje mažiau perdirbtos ir raudonos mėsos, daugiau pilno grūdo produktų, liesų baltymų, žalumynų
- Nevartokite alkoholio
- Atsisakykite rūkymo
Ligos tikimybę padeda sumažinti ankstyvas polipų ir navikų nustatymas. Kolonoskopija išlieka dažniausiu patikros tyrimu, tačiau yra ir kitų būdų:
- Slapto kraujo išmatose tyrimas: aptinka nematomą kraują išmatose
- Guajako testas: taip pat ieško slapto kraujo išmatų mėginyje
- Išmatų DNR tyrimas: ieško genetinių pokyčių ar kraujo išmatose
- Sigmoidoskopija: tiriama apatinė storosios žarnos dalis
- Virtuali kolonoskopija: kompiuterinis tyrimas, vizualizuojantis storąją ir tiesiąją žarną ieškant polipų
Vyresni nei 45 metų žmonės turėtų reguliariai atlikti storosios žarnos vėžio patikrą. Jūsų šeimos gydytojas geriausiai žino jūsų sveikatos istoriją ir padės nustatyti tinkamiausią patikros laiką.
Ligos eiga ir prognozė
Ką tikėtis susidūrus su šia diagnoze, priklauso nuo ligos išplitimo, gydymo rezultatų ir kitų individualių veiksnių. Kai kuriems žmonėms po tam tikrų operacijų, pavyzdžiui, atlikus kolostomiją, gali tekti išmokti naujai gyventi su kintančiais tuštinimosi įpročiais.
Išgyvenamumas priklauso nuo to, kaip anksti liga nustatyta. Pavyzdžiui, jei vėžys apsiriboja tik tiesiąja žarna, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia 91%, jei išplitęs į aplinkinius limfmazgius ar pilvo sienelę – 74%, o jei išplitęs į tolimus organus (kepenis, plaučius) – 17%.
Kasdienybė po gydymo ir stebėsena
Gydymas – dar ne visas kelias, kelionė tęsiasi ir po jo. Onkologų komanda dažnai rekomenduoja ilgesnį laiką sekti sveikatą, atlikti reguliarius vizitus ir tyrimus. Šis etapą gali lydėti emocinis nuovargis, todėl verta apsvarstyti paramos grupes ar vėžio įveikimo programas.
Po gydymo dažniausiai sudaromas individualus stebėsenos grafiką, kuris gali apimti:
- Kolonoskopiją praėjus metams po gydymo, vėliau – kas trejus metus, o jei pakitimų nebėra – po penkerių metų
- Proktoskopiją kas 3–6 mėnesius pirmus 2–3 metus po tam tikrų operacijų; jei randama pakitimų, tyrimai gali būti dažnesni
- Vaizdo tyrimus – kompiuterinę tomografiją kas 6–12 mėnesių, jei išlieka pasikartojimo rizika
- CEA naviko žymens tyrimus kas 3–6 mėnesius pirmus du metus, vėliau kas pusmetį dar 3–5 metus
Kada būtina nedelsti kreiptis į medikus?
Vykstant gydymui ar pasibaigus jam, svarbu saugoti sveikatą ir laiku pastebėti nerimą keliančius požymius. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jei pajutote:
- Aukštą temperatūrą (virš 38 °C)
- Stiprius galvos skausmus
- Šaltkrėtį
- Kraują šlapime
- Skausmą krūtinėje
- Kvėpavimo sutrikimus
- Sumišimą
Klausimai gydytojui
Išgirdus diagnozę, svarbu gauti visą reikiamą informaciją. Pasiteiraukite gydytojo:
- Kokios stadijos vėžys nustatytas?
- Kaip plačiai liga išplitusi?
- Kokios gydymo galimybės siūlomos?
- Ar po operacijos reikės kolostomijos?
Kuo daugiau žinosite, tuo lengviau priimsite sprendimus ir valdysite šios sudėtingos ligos laikotarpį.
