Tracheobronchomalacija – tai būklė, kai trachėjos ir bronchų sienelės tampa neįprastai silpnos. Dėl šio silpnumo kvėpavimo takai gali susmukti, ypač įkvepiant ar kosėjant, todėl kvėpuoti darosi sunku. Žmonės, turintys šią būklę, dažnai susiduria su švokštimu ar užsitęsusiu kosuliu.
Kas yra tracheobronchomalacija?
Tracheobronchomalacija – tai kvėpavimo takų liga, kai trachėjos (vadinamos vėjo vamzdžiu) ir su ja susijusių bronchų sienelės suminkštėja ir praranda tvirtumą. Dėl to kvėpuojant ar stipriai kosėjant šie takai laikinai susidaro arba net visai užsidaro. Dėl šio proceso kvėpavimo metu sumažėja oro pratekėjimas, atsiranda dusulys, o kartais sunku iškosėti gleives.
Tracheobronchomalacija gali būti įgimta arba išsivystyti gyvenimo eigoje. Įgimta forma pasitaiko naujagimiams, vystosi dėl genetinių ar vystymosi sutrikimų. Įgyta forma dažniau pasireiškia suaugusiems, kai kvėpavimo takai suminkštėja dėl kitų ligų, gydymo ar aplinkos poveikio.
Kaip dažna ši būklė?
Remiantis tyrimų duomenimis, tracheobronchomalacija diagnozuojama maždaug 1 iš 2 100 naujagimių. Tarp žmonių, turinčių kvėpavimo takų sutrikimų, ši būklė gali sudaryti nuo 4 iki 13 procentų visų atvejų. Tikslus paplitimas sunkiai nustatomas, nes tracheobronchomalacija dažnai painiojama su kitomis kvėpavimo ligomis, todėl liga dažnai lieka nediagnozuota.
Pagrindiniai tracheobronchomalacijos simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo amžiaus ir nuo to, ar tracheobronchomalacija yra įgimta, ar atsiradusi vėliau. Kūdikiams simptomai paprastai išryškėja tarp 2–4 gyvenimo mėnesių. Suaugusiems požymiai linkę palaipsniui stiprėti.
- Triukšmingas alsavimas (stridoras), girdimas kvėpuojant.
- Dusulys maitinantis krūtimi ar iš buteliuko (kūdikystėje).
- Nuolatinis arba stiprus kosulys.
- Dažni peršalimai ir pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos.
- Suaugusiems – dusulys net po lengvos fizinės veiklos (pvz., lipant laiptais).
- „Lojantis“ arba sausas, intensyvus kosulys.
- Kartais – sąmonės praradimas stipriai kosint.
- Sunkumas pašalinti gleives iš kvėpavimo takų.
- Obstrukcinė miego apnėja, t. y. kvėpavimo sustojimai miegant.
Kas lemia tracheobronchomalacijos atsiradimą?
Būdinga, kad trachėjos ir bronchų sienelės praranda tvirtumą ir nebepalaiko kvėpavimo takų atvirų. Trachėja ir bronchai paprastai būna pakankamai elastingi ir kieti, kad užtikrintų nepertraukiamą oro patekimą į plaučius. Tačiau susilpnėjus, veikiant įkvėpimui ar kosuliui, jie lengvai susmunka.
Įgimtos (pirminės) formos priežastys
- Kraujagyslių žiedai: Jei vystantis nėštumo metu aorta suformuoja žiedą apie trachėją, gali būti spaudžiamas kvėpavimo takas.
- Paveldimos ligos: Tokios būklės kaip Hunter sindromas, Hurler sindromas ar Ehlers-Danlos sindromas.
- Neišnešiotumas: Neišsivysčiusi trachėja gali būti pažeidžiama ir linkusi į susmukimą.
Įgytos (antrinės) formos priežastys
- Kvėpavimo takų ligos: astma, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali prisidėti prie tracheobronchomalacijos išsivystymo.
- Nutukimas ir didelės strumos (skydliaukės padidėjimas) gali spausti trachėją iš išorės.
- Retos ligos, kaip pasikartojanti polichondritinė liga, dėl kurios nyksta kremzlės.
- Ilgalaikis gydymas: ilgas tracheostomijos vamzdelio nešiojimas, ilgalaikis inhaliacinių kortikosteroidų vartojimas ar dirbtinis plaučių ventiliavimas.
- Kontaktas su tam tikromis toksinėmis medžiagomis, pvz., garais ar dūmais, ypač antrojo rūkymo metu, taip pat nuodingų dujų, pavyzdžiui, garstyčių dujų įkvėpimas.
Kaip nustatoma tracheobronchomalacija?
Pirmiausia gydytojas išsamiai įvertina simptomus ir bendrą sveikatos būklę. Jei įtariama ši būklė, atliekami papildomi tyrimai, siekiant patikslinti diagnozę ir atmesti kitas galimas kvėpavimo sistemos ligas.
- Plaučių funkcijos testai – leidžia nustatyti, kaip efektyviai plaučiai įkvepia ir iškvepia orą.
- Bronchoskopija – tiesioginis trachėjos ir bronchų apžiūrėjimas. Jos metu stebima, kaip susiaurėja takai giliai įkvėpus ar stipriai sukosėjus.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda įvertinti kvėpavimo takų anatomiją ir atmesti kitas priežastis.
Gydymo būdai
Tracheobronchomalacijos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir kvėpavimo sutrikimų intensyvumo. Gydymas gali būti skirtas palengvinti simptomus, sustiprinti kvėpavimo takus arba, reikalui esant, atliekamos operacijos.
- Antibiotikai, naudojami kovojant su galimomis kvėpavimo sistemos infekcijomis.
- Specifiniai būdai, padedantys užtikrinti, kad kūdikiui maitinimas nesukeltų papildomų kvėpavimo sunkumų.
- Vaistai simptomų kontrolei.
- Kvėpavimo reabilitacijos programos, mokančios, kaip efektyviau kvėpuoti ir valdyti ligos simptomus.
- Pagalbinės priemonės kvėpavimui palaikyti (pvz., CPAP ar BiPAP aparatai, padedantys palaikyti kvėpavimo takų atvirumą).
- Vibruojančios liemenės, padedančios suardyti ir iškosėti gleives.
- Nebulizatoriai, skirti vaistus paversti įkvepiamais garais.
- Chirurgija: jei konservatyvių priemonių nepakanka, gali būti taikomi stentai (maži vamzdeliai), tinklelio susiuvimas išorėje (tracheobronchoplastika) ar trachėjos užtvirtinimas prie stuburo raiščių (tracheopeksija).
Galimos chirurginio gydymo rizikos
- Kraujavimas.
- Kraujagyslių trombozė (krešulių formavimasis).
- Infekcijos chirurginėje vietoje.
Ar galima išvengti šios būklės?
Įgimtos tracheobronchomalacijos prevencinių priemonių nėra. Suaugusieji gali riziką sumažinti vengdami ilgalaikio sąlyčio su dūmais, nuodingomis dujomis ar kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Ligos eiga dažniausiai linkusi progresuoti, todėl, pajutus būdingus kvėpavimo sunkumus ar esant rizikos veiksnių, būtina kreiptis į gydytoją anksčiau – taip galima užkirsti kelią sunkesnėms komplikacijoms.
Gyvenimas su tracheobronchomalacija
Daugumai kūdikių, augant, trachėjos kremzlės tvirtėja ir kvėpavimo takai tampa atsparesni, bet daliai vaikų prireikia nuolatinės medicininės pagalbos, medikamentų ar pagalbinių įrenginių, leidžiančių lengviau kvėpuoti.
Suaugusiesiems, kurie serga šia liga, dažnai tenka ilgą laiką arba visą gyvenimą naudoti gydymo ir palaikymo priemones. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, rūpintis lėtinių susirgimų (pvz., astmos ar LOPL) kontrole ir laikytis rekomenduoto gydymo režimo.
Ką dar svarbu žinoti ir kaip padėti sau ar vaikui?
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų, jei kartu sergate astma, bronchitu ar LOPL.
- Propaguokite subalansuotą mitybą, nes antsvoris gali bloginti kvėpavimą.
- Įtraukite saikingą fizinį aktyvumą pagal galimybes – tai padės palaikyti tinkamą kūno masę.
- Stenkitės vengti pasyvaus rūkymo ir kontaktų su kvėpavimo takus dirginančiomis medžiagomis.
Vaikams ar suaugusiems, kurie serga tracheobronchomalacija, rekomenduojami reguliarūs gydytojo vizitai. Svarbu nedelsti kreiptis pagalbos, jei ima stiprėti kosulys, švokštimas ar dusulys. Kuo anksčiau nustatoma liga ir pradedamas tinkamas gydymas, tuo ilgiau galima išsaugoti gerą gyvenimo kokybę bei išvengti rimtų komplikacijų.
